Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

[gyvenimo muzika:]
KRISTIJONAS LUČINSKAS (iš „Driezhas”)

Gyvenimo muzika, Muzika

Visada smalsu įkišti nosį į svetimą spintą. Ypač kai ten lentynas savo svoriu lenkia muzikos įrašai. Bet laikai dabar tokie, kad muzika gali ir nieko nesverti, bet vienaip ar kitaip ji keliauja su žmogumi per gyvenimą, formuoja jo skonį, brandina, pakrauna arba bukina, atpalaiduoja ir, žinoma, įtakoja jo darbus.

Šioje rubrikoje pažvelgsim į daugiau ir mažiau žinomų mūsų muzikinio gyvenimo atstovų pačių pačiausių dainų n-tukus.

Pirmasis savo garsiniais gyvenimo palydovais dalijasi Kristijonas Lučinskas, geriau žinomas kaip projekto iš uostamiesčio „Driezhas” autorius. Tiesa, vietoj keliolikos prašytų kompozicijų, K.L. be jokių detalizavimų atsiuntė visą albumų sąrašą.

„Atskiri albumai iš kurių sunku kažką išskirti. Eiliškumas atsitiktinis, ne pagal svarbą” : Toliau skaityti [gyvenimo muzika:]
KRISTIJONAS LUČINSKAS (iš „Driezhas”) →

CHANO DOMINGUEZ – Flamenco Sketches [2012]

Albumai, Muzika

Ispanas Chano Dominguez pasitelkė į pagalbą keletą kolegų, kurie prie jo fortepijono garsų prisidėjo boso ir perkusijos partijomis bei rankų pliaukšėjimais ir 2009-aisiais, Miles Davis kultinio albumo „Kind of Blue” 50-šimtmečio proga, sugrojo valandos trukmės gyvą „tributą”, kurį šiemet „Blue Note” išleido materialiame pavidale.

„Flamenco Sketches” pirmu smuiku groja Dominguezo fortepijonas, kuris „King of Blue” kompozicijas interpretuoja savotiškomis džiazinėmis-flamenkiškomis aranžuotėmis. Flamenko pliaukšėjimo meistras Blas „Kejio” Cordoba dar parodo ir savo vokalą, kuris jo reiškimosi momentu nuneša kažkur į Afrikos ar Lotynų Amerikos dirvonus, taip suteikdamas įrašui specifinį, gal kiek neįprastą, bet originalų prieskonį. Tikras skanumėlis džiazo mėgėjams. Toliau skaityti CHANO DOMINGUEZ – Flamenco Sketches [2012] →

[namų kino teatras:] GOD BLESS AMERICA (rež. Bobcat Goldthwait, 2011)

Kinas, Namų kino teatras

Ar mums dar reikalinga civilizacija, jeigu mes nebesuinteresuoti būti civilizuotais?

Vargiai „Dieve, laimink Ameriką” galima pavadinti režisūriniu šedevru, kaip ir daug kur linksniuojama (juodąja) komedija, bet tai tikrai taikli satyra apie šiandieninę Ameriką ir ne tik, nes labai daug ką galima pritaikyti ir kitoms vakarų šalims, įskaitant Lietuvėlę.

Filmą veža du pagrindiniai aktoriai: Joel Murray (jaunesnysis Bill’o brolis) ir Tara Lynne Barr. Joelis vaidina mielą, vidurinio amžiaus krizės kamuojamą vyriškį Franką, kurį vieną dieną viskas užkniso ir įsivaizduojamus sušaudymus ima versti realiais. Prie trūkusios kantrybės žinoma prisidėjo už sienos klykiantis kūdikis, besiriejantys kaimynai, nenorinti matytis duktė (nes pas jį nėra ką veikti), gyvenanti su patėviu ir buvusia žmona, atleidimas iš darbo dėl gėlių įteikimo bendradarbei ir dėl žinios, jog auglys smegenyse jam gyvenimo laiko sutrumpino iki kelių mėnesių. Ir dar – Amerika, kurioje per televiziją rodo šlamštą, kur tv šou minedai sulaukia daugiau dėmesio, nei talentingosios žvaigždės, kur moksleiviai šaudo bendraklasius, kur kompiuteriniai žaidimai svarbesni už tėvus, kur išpaikinti vaikai kelia isteriją dėl gauto Blackberry, nes norėjo iPodo, kur žudomasi, kad patektų į televiziją ir t.t. Toliau skaityti [namų kino teatras:] GOD BLESS AMERICA (rež. Bobcat Goldthwait, 2011) →