Visi įrašai, kuriuos paskelbė Organizatoriai

„Scanorama“ kvies svarstyti apie europietišką įvairovę

Turtinga europietiška kultūra, socialiniai kirčiai, karo realijos, savitas Šiaurės ir Vidurio Europos šalių humoras – tokį paveikslą žiūrovų vaizduotėje sutelks šių metų lapkričio 6 dieną prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Festivalio komanda daugiau nei pusmetį formavo programą, kurios filmus rinkosi iš svarbiausių senojo žemyno festivalių – Kanų, Berlyno, Roterdamo, Karlovi Varų, Geteborgo, Linco „Crossing Europe“ ir Haugesundo.

Dvi dienos, viena naktis

„Šiuose festivaliuose išvydome Europos kino ir kultūros įvairovę, kuri atskleidžia unikalų ir kartu labai artimą europietiško kino skambesį. Pasaulyje su nusitrynusiomis ribomis tarp šalių mums svarbu atsigręžti į save, įsigilinti į savo šaknis, įvertinti moralines nuostatas ir susidaryti savo, europiečio, portretą – kuo platesnį ir visapusiškesnį. Todėl rinkdami filmus atsižvelgėme į poreikį apmąstyti europietiškąją tapatybę“, – sakė Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė Gražina Arlickaitė.

Profesinį meistriškumą vienoje svarbiausių „Scanoramos“ programų „Naujenos iš Šiaurės“ ir vėl įrodys norvegas Hansas Petteris Molandas, kurio naujausias filmas „Metų pilietis“ (In Order of Disappearence) bus jau penktasis, rodomas festivalyje. „Scanoramos“ žiūrovus džiuginęs juostomis „Aberdynas“, „Draugas Pedersenas“ ir „Savaip sąžiningas žmogus“, šįkart režisierius sukūrė juodąją komediją, kurioje tėvas, išgyvendamas sūnaus netektį, kruopščiai rezga keršto planą ir įsivelia į gangsteriškus žaidimus. „Metų pilietis“ sėkmingai laviruoja tarp šmaikščių dialogų, veiksmo, automobilių gaudynių ir šaltakraujiškų žmogžudysčių. Tai jau ketvirtas H. P. Molando darbas, kuriame vaidina švedų kino žvaigždė Stellanas Skarsgardas.

„Scanoramos“ komandai paskutiniu kelionės tašku šiais metais tapo Haugesundo kino festivalis Norvegijoje, kuriame pretižinį „Amandos“ apdovanojimą už geriausią norvegišką filmą pelnė Eriko Poppės darbas „Tūkstantį kartų labanakt“ (A Thousand Times Good Night). Rebeka (akt. Juliette Binoche) yra viena garsiausių karo fotografių pasaulyje, kuri nedvejodama stato savo gyvybę į pavojų, net jei skaudina savo artimiausius žmones – vyrą ir vaikus. Režisierius Erikas Poppe į ekraną iš dalies perkėlė savo asmeninę istoriją – pats išbandęs karo fotografo dalią jis puikiai žino, kokie išbandymai tenka tarp meilės šeimai ir aistros darbui besiblaškančių karo reporterių.

„Scanorama“ tradiciškai siekia pristatyti filmus, kurių pavadinimai šiemet dažniausiai skambėjo tarptautiniuose festivaliuose. Iš Kanų į Vilnių atkeliaus ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos naujausias dokumentinis filmas „Maidanas“ (Maidan). S. Loznicos kamera įamžina vieną audringiausių dabartinės Europos istorinių akimirkų – Maidaną ir ukrainiečių patriotinę kovą už laisvę. Ilgi kadrai, užfiksuojantys siautulį, peraugantį į siaubingą kraujo praliejimą, sukrečia suvokiant, jog šis kruvinas metraštis yra vos prieš gerą pusmetį įvykusios revoliucijos atspindys.

Antrasis Kanų kino festivalio perlas – belgų brolių Jeano Pierre’o ir Luco Dardennų socialinė drama „Dvi dienos, viena naktis“ (Two Days, One Night), pasakojanti istoriją apie Sandrą, kuri turi vos dvi dienas įtikinti bendradarbius paaukoti savo premijas tam, kad išsaugotų jai darbo vietą. Aktorė Marion Cotillard, įkūnijanti Sandrą, talentingai, dažnai vien akimis perteikia nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios moters abejones, baimę dėl ateities ir nepasitikėjimą savo jėgomis.

Anot G. Arlickaitės, „Scanoramos“ komanda tiesiog negalėjo praleisti Berlinalėje rodyto dokumentinio 3D filmo „Kultūros katedros“ (Cathedrals of Culture). Pasaulinio garso kino meistrai, tarp kurių – Wimas Wendersas, Robertas Redfordas ir vos prieš kelis mėnesius nuo maliarijos miręs Michaelis Glawwogeris, mėgina prakalbinti rinktinius Europos pastatus. Trimačiu vaizdu šeši režisieriai mėgina įsismelkti į išskirtinės formos Berlyno filharmonijos, paties žmoniškiausio pasaulyje Haldeno kalėjimo Norvegijoje, pirmosios Rusijoje Sankt Peterburgo nacionalinės bibliotekos ir marmurą su stiklu sujungiančių Oslo Operos rūmų sielas.

Juodojo humoro dozę žiūrovams garantuos debiutinis lenkų režisierius Grzegorzo Jaroszuko filmas „Kebabas ir Horoskopas“ (Kebab and Horoskop). Buvęs kebabų pardavėjas ir darbo netekęs horoskopų rašytojas sumano tapti rinkodaros ekspertais, o pirmaisiais jų klientais tampa kilimų parduotuvės, iki tol neturėjusios nė vieno kliento, savininkai ir darbuotojai. Šis filmas – ryškus ir įdomus laimikis iš liepos viduryje pasibaigusio Karlovi Varų festivalio.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 6–23 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

„Sirenos“ žengia į antrą dekadą

Rugsėjo 24 – spalio 5 dienomis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vienuoliktąjį kartą kviečia pažinti neeilinio pobūdžio teatrą. Kaip ir kasmet festivalio programoje – garsūs užsienio kūrėjai, lietuviškų spektaklių vitrina ir edukacinė programa bei diskusijų klubas.

Šiemet festivalį aplankys tokios garsenybės kaip olandų teatro pažiba režisierius Ivo van Hove su savo trupe, viena įdomiausių Danijos trupių Hotel Pro Form, Europos teatro premijos laureatai Rimini Protokoll iš Vokietijos, taip pat Lietuvoje puikiai žinomas genialus dramaturgas iš Didžiosios Britanijos Markas Ravenhillas, kurio pjesę pristatys rusų trupė Teatr Post.

Per pastarąjį dešimtmetį „Sirenos” kvietė pasivaikščioti teatro paribiais ir ištirti naujas teritorijas, pasijusti nepatogiai, kvestionuoti tai, kas matoma, reaguoti į provokacijas, o sykį – net aktyviai išsakyti savo nuomonę vienoje iš dviejų barikadų pusių, kovojančių už ar prieš meno cenzūrą.

Šiemet „Sirenų“ festivalis kviečia žiūrovus pažinti teatrą. Ar teatras šiandien dar gali nustebinti? Ar tai, kas vyksta teniso kortuose, Katedros aikštėje, kapinėse – teatras? Ar teatras prasideda ausines nusiėmus ar jas užsidėjus? Atsimerkus ar užsimerkus?

„Sirenų“ scena – visas Vilnius

„Sirenos“ šiemet kviečia ateiti į teatrą be atsibodusios vaidybos. Naujosios teatro realybės premija apdovanota trupė iš Vokietijos, Rimini Protokoll, specialiai Vilniui sukūrė meninį vyksmą, kviečiantį pabėgti iš teatro. Projekto premjera įvyko 2013 metais spektakliu „Remote Berlin”. Nuo premjeros projektas jau rengtas dešimtyje miestų Vokietijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Indijoje, Rusijoje. Spektaklio žiūrovai, užsidėję ausines ir priėmę kūrėjų mestą iššūkį, – tampa spektaklio bendraautoriais, aktoriais, dalyviais. Kaip jie reaguos į ausinėse skambantį dirbtinį balsą – paklus jam ar atsisakys vykdyti jo komandas? Rimini Protokoll tiria žmogaus ir dirbtinio intelekto santykį, analizuoja grupės ir individo veikimo dinamiką, preciziškai integruoja naujausias technologijas į teatrinį vyksmą.

Olandai transformuos teatro sceną

Apie individo ir visuomenės sankirtas kalbės ir žymioji olandų teatro trupė Toneelgroep Amsterdam: ši tema – viena pagrindinių teminių gijų spektaklyje „The Fountainhead“, kurį pagal garsų Ayn Rand romaną sukūrė Europos teatro „enfant-terrible” Ivo van Hove. „The Fountainhead“ pasakoja kontraversišką ir įtraukiančią istoriją apie individualizmo ir kolektyvizmo konfliktą
ne politinėje arenoje, o žmogaus sieloje, besąlygišką atsidavimą savo idealams, kovą
tarp naujovių ir tradicijų, įkvėpimo ir kompromiso. Architektų biblija laikomas kūrinys scenoje van Hove dėka virsta įspūdingu reginiu.

Ivo van Hove vadinamas centrine olandų ir belgų teatro figūra. Jis vadovauja trupei Toneelgroep Amsterdam, vienai stipriausių ir produktyviausių Olandijos teatro trupių, su
savo produkcijomis apkeliavusi daugybę svarbiausių Europos scenų.

„Įsivaizduokite spektaklį, kuris taip transformuos Lietuvos nacionalinio teatro sceną, kad ją sunkiai atpažins net scenos senbuviai. Tai Ivo van Hove ir jo šeštas teatrinės architektūros pojūtis“ – teigia spektaklį prestižiniame Avinjono teatro festivalyje mačiusi „Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė.

Į Vilnių grįžta kultinės pjesės autorius

Ar spektaklis gali vykti muziejuje? O… karas? Abu gali vykti bet kur. Tuo įsitikins įžengę į muziejine erdve tapsiančią Menų spaustuvę pasižiūrėti spektaklio „Shoot/Get treasure/Repeat”. Tai, apie ką kalbą gyva šiuolaikinės dramaturgijos legenda Markas Ravenhillas ir jaunieji Rusijos teatro kūrėjai, šiandien aktualu kaip niekad. „Karas vyksta čia ir dabar”, – teigia jie. Kodėl bombarduojami geri žmonės? Negi niekas nemato, kokie jie geri? Jei mano gyvenimas yra teisingas, kodėl kiti gyvena kitokį? Šiame kūrinyje Ravenhillas tiria, kaip terorizmas ir karas Artimuosiuose Rytuose paveikė mūsų kasdienybę.

Pagal garsiojo „Shopping and Fucking” autoriaus, dramaturgo Marko Ravenhillo pjesę pastatytas spektaklis – naujas reiškinys Rusijos teatro padangėje. Talentingi jauni Maskvos ir Sankt Peterburgo režisieriai ir aktoriai, 2011 m. susibūrę į „Teatr Post“, 16 trumpų britų dramaturgo pjesių paverčia instaliacijomis, kurias publikai pristato muziejaus gidais virtę aktoriai. Žiūrovams suteikiama visiška laisvė rinktis, kaip bus žiūrimas spektaklis: nuo pradžių iki pabaigos, su ar be pertraukų, ar truks valandą, ar šešias.

Danų rekonstruotas Nabokovas

Danų trupės Hotel Pro Forma ir režisierės Kirsten Dehlholm spektaklis „Juokas tamsoje” atvers galimybę išgirsti tamsoje visu grožiu besiskleidžiančią rafinuotą Vladimiro Nabokovo prozą. Nabokovas pasakoja archetipinę istoriją apie vyrą, dėl meilės jaunai mergaitei atsidūrusį gyvenimo akligatvy. Ši istorija pasakojama per įspūdingus ir preciziškai surežisuotus vaizdo ir garso efektus; pavyzdžiui, kad patirtų regėjimo netekusio pagrindinio veikėjo dramą, pirmąjį spektaklio veiksmą žiūrovai priversti suvokti tamsoje, klausydamiesi spektaklio ausinėse.

Spektaklio kūrėjų komanda – tai Europos meno creme de la creme: scenaristas Mogensas Rukovas, ilgametis kino režisieriaus Larso von Triero bendražygis, ir garsus hipnotizuojančios muzikos autorius iš Vokietijos Nilsas Frahmas, kurio muzika spektaklį daro nepamirštamą. Trys spektaklio dalys – trys tos pačios istorijos versijos, atskleidžiamos vis kitomis sceninėmis priemonėmis ir sprendimais: garsu, vaizdu ir vaidyba, muzika. Režisierės Kirsten Dehlholm ir jos kūrybinės komandos rankose ši istorija scenoje tampa tikru patyrimų teatru, išbandymų aštrių pojūčių mėgėjams ir garsų gurmanams.

Naujos teatro formos ir eksperimentai Lietuvos teatre

Žaidimas, eksperimentas, skirtingos formos ir bandomas prognozuoti patvarumas – raktažodžiai tinkantys ir šiemet prie Lietuvos teatro panoramos atsirasiančiai eksperimentinei daliai. Čia taip pat ieškoma naujų formų, idėjų, galimybių, naujų vietų ir žiūrovų. Eksperimentinėje programoje šiemet bus pristatyti nestandartinio formato kūriniai, būsimų spektaklių eskizai. Avangardinio teatro Lietuvoje perlu vadinamas Benas Šarka iš Teatro Dekoracijų dirbtuvių išvys darbuotojus ir įkurdins ten premjerinį spektaklį „Sirenos negali nekaukėti“. Jaunieji režisieriai Vidas Bareikis ir Artūras Areima bei Gintaro Varno vadovaujamame trečiame kurse studijuojanti Kamilė Gudmonaitė kvies įvertinti savas klasikinių veikalų interpretacijas, o Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno dvi jaunos teatro kūrėjos – lietuvė Simona Biekšaitė bei estė Marit Sirgmets pristatys projektą „Feast Fashion“, kuriame analizuos teatro ir mados santykį.

Pagrindinė Lietuviškosios programos dalis, į kurią kviečiami užsienio teatro kritikai, festivalių direktoriai ir teatro prodiuseriai, pristatys ne tik jiems jau pažįstamas Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo pavardes bet ir kvies atrasti ypatingai vizualius ir naujausias technologijų galimybes pasitelkiančius spektaklius vaikams “Kosmosas+” ir “Tėčio pasaka”, išvysti ironiškų jaunosios kartos kūrėjų darbų: (ne visai) šokio spektaklį „Contemporary?“ arba suomių režisierės Saaros Turunen režisuotą pagal pačios parašytą pjesę „Broken Heart Story“.

„Sirenos“ toliau kviečia kalbėtis ir klausytis

Edukacinėje festivalio programoje jau ketvirtus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojama tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija šiemet kvies analizuoti teatro ir kino sąsajas bei sintezę Prancūzų instituto kino salėje. Jaunieji teatro tyrėjai iš Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos bei Slovakijos kino ir teatro sandūrą nagrinėjančią temą „REC: ON stage“ aptars ne vien pranešimų ir diskusijų pagalba, bet ir švedų teatrologo Willmaro Sauterio kūrybinėse dirbtuvėse.

Taip pat edukacinę festivalio programą šiemet žymi prancūzų teatrologijos žvaigždės, į trisdešimt kalbų išversto teatro terminų žodyno ir kitų teatrologijos mokslo knygų autoriaus Patrice‘o Pavis pavardė: jis kvies į pokalbį apie lietuvių teatrą, Prancūzų institute pristatys prancūzų režisierės A. Mnouchkine‘os filmą „Moljeras“, o savo paskaita „atidarys“ minėtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojamą konferenciją. Pokalbių bus ir daugiau, ne vien su teatro tyrėjais, bet ir kūrėjais: po spektaklių tradiciškai laukia susitikimai ir diskusijos su užsienio programos spektaklių dalyviais bei idėjų autoriais.

8-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis startuoja rugsėjo 24 d.

Rugsėjo 24 d. startuosiantis ir iki spalio 5 d. vyksiantis aštuntasis Tarptautinis Kauno kino festivalis kino mėgėjus vėl džiugins išskirtine naujausių filmų programa iš viso pasaulio. Kaune šiemet festivalio filmai bus rodomi „Romuvos“ kino teatro bei Kauno technologijos universiteto salėse, o vėliau keliaus ir į kitus miestus – Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Druskininkus.

„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet be galo džiaugiamės galėdami pristatyti festivalio programą mūsų ilgamečio partnerio – „Romuvos“ kino teatro – salėje. Čia, kaip visuomet, ketiname koncentruoti svarbiausius festivalio programos filmų seansus ir renginius. Rugsėjo 24 d. čia vyks festivalio atidarymo vakaras, kurio metu pristatysime tarptautinį pripažinimą pelniusią, išskirtinę švedų režisierės Annos Odell juostą „Susitikimas“, kurį režisierė kurti ėmėsi po to, kai sužinojo, kad nėra kviečiama į savo buvusių bendraklasių susitikimą po 20 metų. Filmas gimė kaip to susitikimo simuliacija, taikliai atskleidžianti senosios klasės hierarchijos tikrąjį veidą, ir vėliau buvo parodytas jiems patiems. Taigi tai ne tik filmas, bet ir tam tikra socialinė akcija“, – pasakoja Tarptautinio Kauno kino festivalio meno vadovė Ilona Jurkonytė.

Į susitikimus kino salėse ir renginiuos festivalis kvies ne tik „Romuvos“ kino teatro, bet ir Kauno technologijos universiteto (KTU) erdvėse. Adresu Laisvės pr. 13 esančiuose KTU III rūmų salėse bus rodomi filmai, rengiami susitikimai su svečiais, bus organizuojamos edukacinės veiklos. „Labai džiaugiamės užsimezgusia nauja draugyste su Kauno technologijos universitetu – pagrindiniu Kauno kino festivalio partneriu, ir tikimės ilgalaikio ir vaisingo bendradarbiavimo. Universiteto darbuotojus, lankytojus ir studentus kviečiame nepraleisti Kauno kino festivalio seansų,“ – sako Tarptautinio Kauno kino festivalio vykdomoji direktorė Vaida Venckutė-Nagė.

Be Annos Odell „Susitikimo“ (Återträffen, 2013), festivalio programoje bus parodyta ne tik tokių garsių ir tarptautiniuose festivaliuose apdovanotų juostų kaip turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano drama „Žiemos miegas“ (Kış Uykusu, 2014), vengrų režisieriaus Kornélio Mundruczó istorija apie žmogaus ir šuns draugystę „Baltas dievas“ (Fehér Isten, 2014), italų režisierės Alice Rohrwacher jausminga keturių seserų vienos vasaros istorija „Stebuklai“ (Le Meraviglie, 2014), bet ir keturios tradicinės filmų programos – „Platus kampas“, „Tapatumai“, „Visos mūzos“ ir „Muzika, keičianti pasaulį“. Taipogi žiūrovų lauks dvi specialiosios filmų programos – vengrų režisieriaus Miklóso Jancsó filmų retrospektyva, kurios pagrindą sudaro 35 mm juostiniai filmai nuo 1965 iki 2010 m., ir Ukrainos filmų programa, sudaryta iš 3 ilgametražių ir 19 trumpametražių filmų, suteikianti galimybę išsamiai susipažinti su šiuolaikiniu nekomerciniu ukrainiečių kino menu.

Anot festivalio meno vadovės, nors šiemet festivalio programa mažesnė nei ankstesniais metais – ji ne mažiau intriguojanti ir koncentruojanti išskirtinės meninės kokybės kino meno kūrinius. Jau įprasta, kad festivalio programa daugiausia sutelkia socialinę tematiką gvildenančias kino juostas, kuriose iškeliamos ir meno būdu interpretuojamos svarbios šių laikų visuomenės realijos.

Be kino peržiūrų, festivalis tradiciškai skirs daug dėmesio kino istorijai bei kino edukacijai, ypač jaunimo pažindinimui su nekomerciniu kinu. Festivalio metu vyks kino žurnalistikos dirbtuvės, jaunimo edukacinės dirbtuvės, susitikimai su filmų autoriais, kūrybinių grupių nariais.

8-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis vyks 2014 m. rugsėjo 24–spalio 5 dienomis. Festivalio filmai bus rodomi Kaune kino teatre „Romuva“ bei KTU III rūmų salėse. Vilniuje festivalis svečiuosis spalio 1–8 d. „Skalvijos“ kino centre. Vėliau keliaus į Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Druskininkų miesto sales.

Daugiau informacijos: www.kinofestivalis.lt

Vilniaus kino ekranuose – dokumentiniai pasakojimai apie asmenybes

Garsus filosofas, lingvistas Noamas Chomsky‘is, rašytojas chuliganas Michelis Houellebecqas, sentencijomis kalbantis buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas – tai asmenybės, kurios ne tik imponuoja savitu žvilgsniu į pasaulį, bet ir geba juo dalintis su kitais. Ir tai tik keli žinomi žmonės, kuriuos pažinti kviečia 11-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Išskirtinė vieta festivalio filmuose šiemet tenka asmenybėms: menininkams, mokslininkams, mąstytojams, kovotojams už laisvę ir žmogaus orumą. Festivalis vyks rugsėjo 18-28 d. „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino salėse.

„Tik žmogus, kuris yra gyvas, laisvas, žingeidus gali savo gyvenimu įkvėpti ir keisti aplinkinius. Būdamas savimi, jis tampa reikšminga šeimos, visuomenės dalimi, moka dalintis savo intelektiniais gebėjimais, meno ir mokslo atradimais, kovoti už savo tiesas“, – teigia festivalį rengiančios „Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė.

Dokumentinis kinas itin parankus susitikimui su asmenybėmis. Dokumentikos kūrėjo uždavinys – ne sukurti ją iš biografijų ir romanų kaip vaidybiniame kine, bet atrasti ir atskleisti, pasirenkant tinkamiausią formą.

Festivalio programoje dokumentikos mylėtojai šiemet pamatys per 40 dokumentinių pasakojimų. „Tai buvo gerų ir įdomių dokumentinių filmų metai, todėl atsirinkti svarbiausius buvo nelengva“, – sako V. Levickaitė.

VDFF Meilute ir boksininkas

Pagrindinėje festivalio programoje – aukštos meninės vertės filmai, netikėti savo forma, sumanymu, tema. Jų geografija plati – nuo Nepalo aukštumų iki miestu vaiduokliu paversto Sirijos Homso ir tarsi iš praeities prikelto Teksaso. Nepaisant to, filmų herojai turi daug bendro. Religija sieja virš džiunglių funikulieriais sklendžiančius piligrimus ir giliai tikinčią bendruomenę Amerikoje, kova už laisvę ir pagarbą savo tautai – maištingus sirus ir oriai nesvetingos šalies smūgius priimančius romus, užsidegimas pažinti ir suvokti – Londono galerijos lankytojus ir visatos paslaptis tyrinėjančius mokslininkus.

Pastaraisiais metais, pastebi festivalio rengėjai, dokumentinio kino kūrėjams vis labiau rūpi šeimos tema. Pernai jai skirtų filmų sukurta itin gausiai. Įdomiausieji – specialioje VDFF programoje „Kai laimė lydės ar vargas suspaus“. Kas lemia, kad vienos šeimos nariai yra tokie skirtingi, kaip priimti kitoniškumą, kaip išlaikyti darnią šeimą, kaip atrasti vietą šalia dominuoti linkusio mylimojo. Tai – klausimai, kuriuos sau atsakyti žiūrovai galės pasižiūrėję specialiosios programos filmus.

Festivalio retrospektyvos autorius ir itin laukiamas svečias – ukrainiečių režisierius Sergejus Bukovskis. Jo filmai– tarsi tiltas tarp Ukrainos praeities skaudulių ir dabarties įvykių. Mažai kam žinomas ukrainiečių genocidas, holokausto aukų anonimiškumas – temos, kurios buvo aktualios tada ir tebėra šiandien.

Pakitusią lietuvių pasaulėjautą ir apmąstymus iš užmaršties grąžins programa „Senoji dokumentika naujai“. Ji pratęs pernai sausakimšose salėse rodytą lietuviškos kino klasikos programą.

Šiemet, minint Baltijos kelio 25-etį, itin prasminga atsigręžti į Baltijos šalyse kuriamą kiną. Koks jis ir kaip mes atrodome iš šalies, parodys konkursinė estų, latvių, lietuvių dokumentinių filmų programa. Ją vertins tarptautinė žiuri: retrospektyvos autorius S. Bukovskis, viena ryškiausių Danijos dokumentinio kino figūrų Jonas Bangas Carlsenas, bulgarų kino režisierius, prodiuseris Svetoslavas Draganovas.

Išsamiau susipažinti su programa festivalio rengėjai kviečia www.vdff.lt

2014 rugsėjis | Renginiai Menų spaustuvėje

Pristatome jums naująjį Menų spaustuvės sezoną, kuriame mūsų ir mūsų Rezidentų premjeros, įdomiausi svečiai, didžiausių tarptautinių festivalių programų renginiai bei apdovanojimus ir žiūrovų simpatijas jau pelnę spektakliai.

Rugsėjo mėnesį atkreipiame jūsų dėmesį:

Sezoną simboliškai pradeda į namus grįžtantis Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Hamletas“ (rugsėjo 6 d.). 2008 m. Menų spaustuvės Juodojoje salėje pastatytas kūrinys, apkeliavęs daugelį Lietuvos ir pasaulio scenų, sugrįžta.

Į miestą atvažiuoja cirkas! Rugsėjo 11 – 14 d. Menų spaustuvėje ir Lukiškių aikštėje – tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko savaitgalis‘14“, kuriame pristatysime trupes iš Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų. Įvairios cirko disciplinos, improvizuotos vakarienės bei galimybė pirmiesiems išvysti naujausius žymių artistų darbus laukia festivalio publikos.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje ir spalio pradžioje – tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pristatys dalį savo užsienio ir lietuviškos programos. Juodojoje salėje – Hotel Pro Forma (Danija) „Juokas tamsoje“, „Shoot/Get Treasure/Repeat“ (Post Theatre iš Rusijos), naujausias E. Nekrošiaus darbas „Jobo knyga“ ir tikriausiai pirmą kartą festivalio istorijoje – programoje spektaklis vaikams („Tėčio pasaka“) ir šokio spektaklis („Contemporary?“)

REPERTUARAS:

6 d. (šeštadienis) 19.00
Organizacija OKT/ Vilniaus miesto teatras pristato:
HAMLETAS
Tragedija, 180 min. (su pertrauka/dviejų dalių)
Rež. Oskaras Koršunovas
Juodoji salė, 50 – 60 Lt | 14,50 – 17,40 €, Tiketa

7 d. (sekmadienis) 11.00
MOZAIKA
Šiuolaikinio šokio spektaklis 0 – 3 metų vaikams, 35 min. + 15 min. su vaikais
Chor. Birutė Banevičiūtė
Šokio teatras „Dansema“ (MS rezidentas)
Juodoji salė, 13 Lt | 3,80 €, Bilietai.lt* (tinka užsieniečiams)

Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS’14 pristato:
11 d. (ketvirtadienis) 19.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS‘14
NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIO‘14 ATIDARYMAS
OBJEKTŲ CIRKO TRILOGIJA
Circo Aero (Suomija) | N12 | 150 min.
Vienas vakaras – trys cirko palapinės – trys spektakliai – improvizuota vakarienė
Menų spaustuvė renginį pristato Lukiškių aikštėje, 50 Lt | 14,50 €, Tiketa**

12 d. (penktadienis) 18.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS‘14
OBJEKTŲ CIRKO TRILOGIJA
Circo Aero (Suomija) | N12 | 150 min.
Vienas vakaras – trys cirko palapinės – trys spektakliai – improvizuota vakarienė
Menų spaustuvė renginį pristato Lukiškių aikštėje, 50 Lt | 14,50 €, Tiketa**

12 d. (penktadienis) 21.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS’14
MOUVINSITU. Premjera!
Cie Les Choses de Rien (Prancūzija) | N14 | 60 min.
Šokis, cirkas ir video susiliejantys į viena
Juodoji salė, 30 Lt | 8,70 €, Tiketa**

13 d. (šeštadienis) 18.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS‘14
OBJEKTŲ CIRKO TRILOGIJA
Circo Aero (Suomija) | N12 | 150 min.
Vienas vakaras – trys cirko palapinės – trys spektakliai – improvizuota vakarienė
Menų spaustuvė renginį pristato Lukiškių aikštėje, 50 Lt | 14,50 €, Tiketa**

13 d. (šeštadienis) 21.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS‘14
OPEN CIRCUS GALA | 1854
CirqueGebouw (Nyderlandai) | Konstantin Kosovec (Lietuva) |90 min.
Juodoji salė, 20 Lt | 5,80 €, Tiketa**

14 d. (sekmadienis) 19.00
Festivalis NAUJOJO CIRKO SAVAITGALIS‘14
ŠNABŽDESYS | R2JE | Premjera!
Clément Dazin (Prancūzija ) | Chinatsu Kosakatani (Japonija) | N12 | 65 min.
Juodoji salė, 40 Lt | 11,60 €, Tiketa**

16 d. (antradienis) 19.00
Jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė’11“
FEEL – LINK
Gatvės šokio spektaklis, 40 min.
Kūrėjai ir atlikėjai: Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė
Juodoji salė, 25 Lt | 7,20 €, Tiketa **(tinka užsieniečiams)

16 d. (antradienis) 19.00
Atvira šviesų dailininkės Jacqueline Sobiszewski paskaita, 90 min.
Paskaita iš renginių ciklo skirto Lietuvos scenografijos mokyklos 85-rių metų jubiliejui paminėti
VDA, Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra
Kišeninė salė, renginys nemokamas (vietų skaičius ribotas)

17 d. (trečiadienis) 19.00
P. Marivaux DAR VIENA MEILĖS STAIGMENA
Komedija, 110 min.
Rež. Cezaris Graužinis
Teatras „cezario grupė“ (MS rezidentas)
Juodoji salė, 40 Lt | 11,60 €, Tiketa*

18 d. (ketvirtadienis) 19.00
NUTOLĘ TOLIAI
Poezijos spektaklis pagal Paulių Širvį, 70 min.
Rež. Cezaris Graužinis
Teatras „cezario grupė“ (MS rezidentas)
Juodoji salė, 40 Lt | 11,60 €, Tiketa*

19 d. (penktadienis) 19.00
Jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė‘13“
59’ONLINE
Muzikinis koliažų spektaklis jaunimui, 59 min.
Idėjos autorės: Loreta Vaskova ir Rita Mačiliūnaitė
Kišeninė salė, 25 Lt | 7,20 €, Tiketa**

20 d. (šeštadienis) 19.00
Gdansko kultūros dienos
HAVE A NICE HELL
Spektaklis, 50 min.
Rež. Anna Steller, Magda Jedra
Good Girl Killer ir Patrycja Orzechowska (Lenkija)
Juodoji salė, renginys nemokamas (tinka užsieniečiams)

21 d. (sekmadienis) 19.00
nowJapan‘14
SoloS ir PRESQUE PORTRAIT
Šiuolaikinio šokio spektaklis, 80 min.
Chor. Kaori Ito (Japonija)
Juodoji salė, 40 -70 Lt | 11,60 – 20,30 € , Bilietų Pasaulis (tinka užsieniečiams)

22 d. (pirmadienis) 12.00
PASAKŲ PIRMADIENIAI MAŽYLIAMS
SPALVOTŲ ŠEŠĖLIŲ PASAKOS
Pasakas seka Saulė Degutytė, 50 min.
Stalo teatras (MS rezidentas)
Kišeninė salė, 10 Lt | 2,90 € (1 suaugęs + 1 vaikas), 17 Lt | 4,90 € (1 + 2)*

23 d. (antradienis) 18.30
LIETAUS ŽEMĖ
Biografinės improvizacijos, N16, 80 min.
Rež. Aidas Giniotis
Teatras Atviras ratas (MS rezidentas)
Juodoji salė, 25-40 Lt | 7,25-11,60 €, Tiketa*

23 d. (antradienis) 19.00
C. Graužinis VISKAS ARBA NIEKO
Liūdna komedija, 80 min.
Rež. Cezaris Graužinis
Teatras „cezario grupė“ (MS rezidentas)
Kišeninė salė, 40 Lt | 11,60 €, Tiketa*

24 d. (trečiadienis) 18.30
PAUKŠTYNO BENDRABUTIS
Vienos dalies pjesė (vienaveiksmė drama), 110 min.
Rež. Valentinas Masalskis
Klaipėdos jaunimo teatras
Juodoji salė, 20 – 40 Lt | 5, 80 – 11, 60 €, Tiketa

24 d. (trečiadienis) 18.30
L. Razumovskaja BRANGIOJI MOKYTOJA
Spektaklis, N16, 80 min.
Rež. Ieva Stundžytė
Teatras Atviras ratas (MS rezidentas)
Kišeninė salė, 25-40 Lt | 7,25-11,60 €, Tiketa*

25 d. (ketvirtadienis) 18.30
KITA MOKYKLA
Vienos dalies pjesė (vienaveiksmė drama), 110 min.
Rež. Valentinas Masalskis
Klaipėdos jaunimo teatras
Juodoji salė, 20 – 40 Lt | 5, 80 – 11, 60 €, Tiketa

25 d. (ketvirtadienis) 19.00
Jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė‘11“
Julius Paškevičius RIBOS
Spektaklis, 80 min.
Rež. Tadas Montrimas
Stiklinė salė, 25 Lt | 7,20 €, Tiketa**

26 d. (penktadienis) 19.00
ARITMIJOS
Šiuolaikinio šokio spektaklis, 45 min.
Chor. Vytis Jankauskas
Vyčio Jankausko šokio teatras (MS rezidentas)
Juodoji salė, 30 Lt | 8,70 €, Bilietai.lt* (tinka užsieniečiams)

Festivalis SIRENOS’14 pristato:
28 d. (sekmadienis) 19.00
Festivalis SIRENOS’14
JUOKAS TAMSOJE
Spektaklis, 90 min.
Rež. Kirsten Dehlholm | Hotel pro Forma (Danija)
Juodoji salė, 70 Lt | 20,30 €, Tiketa (tinka užsieniečiams)

29 d. (pirmadienis) 19.00
Festivalis SIRENOS’14
JUOKAS TAMSOJE
Spektaklis, 90 min.
Rež. Kirsten Dehlholm | Hotel pro Forma (Danija)
Juodoji salė, 70 Lt | 20,30 €, Tiketa (tinka užsieniečiams)

30 d. (antradienis) 18.30
Festivalis SIRENOS’14
SHOOT/GET TREASURE/REPEAT
6 valandas veikiantis pjesių muziejus
Rež. Dmitry Volkostrelov, Semen Aleksandrovsky, Alexander Vartanov
Post Theatre (Rusija)
Menų spaustuvė, 64 Lt | 18,50 €, Tiketa (tinka užsieniečiams)

Spalio 1 d. (trečiadienis) 18.30
Festivalis SIRENOS’14
SHOOT/GET TREASURE/REPEAT
6 valandas veikiantis pjesių muziejus
Rež. Dmitry Volkostrelov, Semen Aleksandrovsky, Alexander Vartanov
Post Theatre (Rusija)
Menų spaustuvė, 64Lt (~19eu*) – patikslins kaina, Tiketa

Spalio 3 d. (penktadienis) 19.00
Festivalis SIRENOS’14 (Sirenų lietuviška programa)
Jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė’13“
CONTEMPORARY?
Labai šiuolaikinio šokio (ne)labai spektaklis, 60 min.
Idėjos autoriai, choreografai ir atlikėjai: Agnė Ramanauskaitė, Paulius Tamolė ir Mantas Stabačinskas
Juodoji salė, 25 Lt | 7,20 €, Tiketa** (tinka užsieniečiams)

Spalio 4 d. (šeštadienis) 19.00
Festivalis SIRENOS’14 (Sirenų lietuviška programa)
JOBO KNYGA
Spektaklis, 100 min. (be pertraukos)
Rež. Eimuntas Nekrošius
Meno fortas
Juodoji salė, 66 Lt | 19 €, Tiketa* (tinka užsieniečiams)

Spalio 5 d. (sekmadienis) 16.00
Festivalis SIRENOS’14 (Sirenų lietuviška programa)
TĖČIO PASAKA
Animacijos spektaklis visai šeimai, 60 min.
Kūrybinė komanda: studija „PetPunk“, „Atviro rato“ aktoriai ir Menų spaustuvė
Juodoji salė, 25 Lt | 7,20 €, Tiketa**

Gyvos muzikos klubas „Tamsta“ 10-ąją sezoną pasitinka Andriaus Mamontovo koncertu

Vilniaus senamiestyje įsikūręs gyvos muzikos klubas „Tamsta“ pradeda jubiliejinį, 10-ąjį sezoną. Simboliškai rugsėjo 10-ąją, trečiadienį klubas duris atvers kartu su bene populiariausiu Lietuvos atlikėju Andriumi Mamontovu.

DSC_0001

Sausakimši koncertai Kauno ir Vilniaus arenose, per 30 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“, tai tik šviežiausi faktai iš spalvingos A. Mamontovo biografijos.

Pernai laikinai atkūręs legendinę Lietuvos roko grupę „Foje“ šiuo metu atlikėjas grįžo prie mažesnių, bet šiltesnių solinių koncertų. Vieną tokį A. Mamontovas surengs klube „Tamsta“ jau už poros savaičių. Čia jis pasirodys su muzikantų grupe, kartu jie surengs semi-akustinį pasirodymą.

Rugsėjo 10-osios diena koncertui „Tamstoje“ taip pat parinkta visai neatsitiktinai, šis koncertas žymės naujojo, jubiliejinio jau 10-ojo „Tamstos“ sezono pradžią. „Atsidarysime atsinaujinę, bus daug pasikeitimų ir naujovių. Tačiau nekeisime ir senųjų klubo tradicijų: vėl sulauksime užsienio atlikėjų koncertų cikle „Tamsta worldwide“, mylimų lietuvių atlikėjų ir grupių, taip pat jaunų ir tik kylančių grupių koncertų. Vėl rengsime konkursus atrasti naujiems muzikos talentams. Norime padėti jiems sulaukti didesnio žinomumo.“, – į klubą kviečia „Tamsta“ atstovai.

Muzikos klubas „Tamsta“ – viena labiausiai muzikantų pamėgtų koncertų vietų Lietuvoje. Gyvos muzikos tradiciją klubas pradėjo dar 2004 m.. Per tą laiką „Tamstoje“ yra pasirodę pasauliniai pop ir elektroninės muzikos vardai, tokie kaip švedų grupės „Little Dragon“ ir „Kate Boy“, britū fank-rokeriai „The Heavy“, niujorkietis gitaros virtuozas Raulis Midónas ir dar daugelis kitų. Čia savo muzika yra dalinęsi ir garsiausios Lietuvos grupės – „G&G Sindikatas“, ,,Leon Somov & Jazzu“, „Empti“, „Lemon Joy“, Saulės kliošas ir dar daugelis kitų.

„Tamsta“ ypač didelį dėmesį skiria ir jaunajai šalies muzikos kartai. Klubas kasmet rengia vieną svarbiausių Lietuvoje jaunų grupių ir atlikėjų konkursą „Garažas“, kurio dalyvius vertina profesionali komisija. Konkurso laimėtojai gauna jų karjerai svarbių prizų – muzikos instrumentų, įrašų studijose. Klube vyksta ir kiti muzikos konkursai: gitaristų meistriškumą tikrinantis „Gitarų šėlsmas“ ir būgnininkams skirtas konkursas „Drum Day“.

Rugsėjį „Tamsta“ jau skelbia ir kitus pamėgtus pasirodymus: „Saulės kliošo“ koncertą, ,,Coldplay Tribute“ pasirodymą, „Humoro klubo“ komikų „atviro mikrofono“ vakarus, lindyhop’o, salsos muzikos vakarus ir daugelį kitų renginių.

,,Muzika prasideda čia!“ – tokiu šūkiu ,,Tamsta“ kviečia į visus savo 10-ojo sezono renginius.

Daugiau informacijos: www.tamstaclub.lt

Martynas Rimeikis: „Šokis man yra priemonė kurti“

Tą dieną, kai įžengė į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, baletas tapo kasdieniu Martyno Rimeikio palydovu. Neseniai pradėjęs eiti choreografijos meno pažinimo link, M. Rimeikis buvo pakviestas į ryt prasidedantį vieną didžiausių pasaulyje šokio renginių –tarptautinę šokio mugę „Internationale Tanzmesse NRW“ – pristatyti savo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekto „Kūrybinis impulsas“ miniatiūros „Belaukiant Godo“.

Jau rytoj, rugpjūčio 27-ąją, Diuseldorfe, Vokietijoje, prasideda keturias dienas vyksiantis vienas didžiausių pasaulyje šokio renginių – tarptautinė šokio mugė „Internationale Tanzmesse NRW“. Šiemet mugėje kaip niekad daug lietuviškų akcentų: savo stendą įkurs Lietuvos šokio informacijos centras, mugės pristatymo veidu buvo pasirinkta lietuvė šokėja ir choreografė Ugnė Dievaitytė, žinomiausias Lietuvos teatro ir šokio fotografas Dmitrijus Matvejevas bus oficialus mugės fotografas, o spektaklių programoje rugpjūčio 29 d. bus pristatyta LNOBT projekto „Kūrybinis impulsas“ ir jaunojo choreografo M. Rimeikio miniatiūra „Belaukiant Godo“. Kaip sakė pats choreografas, jam tai įvertinimas ir ženklas, kad eina tinkamu keliu.

LNOBT, kuriam jau atidavė penkiolika metų, baleto solistas ir choreografas M. Rimeikis vadina ne tik savo namais, bet ir didele savo gyvenimo dalimi. Tiesa, per prievartą baleto jam niekas nebruko, tačiau šis šokis taip pat nebuvo jo svajonė. Apie tai, kas nutiesė kelią baleto klasės link, svajones, pasirinkimus, pomėgius ir kūrybą kalbėjomės su M. Rimeikiu.

Martynas Rimeikis_

– Martynai, papasakokite apie savo vaikystę. Kur užaugote, koks buvo mėgstamiausias Jūsų užsiėmimas, kada į Jūsų gyvenimą pasibeldė šokis?
– Gyvenome su šeima Pilies gatvėje, pačiame miesto centre. Mano tėvai teatralai, nuo mažens vaikščiojau į spektaklius, važiuodavau su jais į gastroles, dalyvaudavau repeticijose. Taigi vaikystėje meno netrūko. Tačiau tuo pat metu galėjau džiaugtis ir padaužiška vaikyste: lasktydavom su draugais po statybas, senamiestyje buvo daug atstatinėjamų pastatų, lipdavome ant jų stogų ir pan.

– Ar mokslai M. K. Čiurlionio mokykloje buvo paties noras ar tėvų sprendimas?
– Tėvai ilgai ieškojo, kur mane nukreipti: mokiausi groti ir gitara, ir birbyne. Lankiau dailę, beje, ji buvo labiausiai užkabinęs dalykas. Kartą su patėviu einant Kalnų parko link jis pamatė skelbimą, kad renkami vaikai į M. K. Čiurlionio mokyklą. Kabantis skelbimas buvo jau senas, bet kitais metais, buvau jau šeštokas, mane nuvedė į baleto klasę. Nieko apie jį nežinojau: nei kas tai yra, nei su kuo valgoma, bet labai patiko, nes pamaniau, kad čia nebus jokio bendrojo lavinimo, tik sportuoji, šoki ir viskas (juokiasi). Žinoma, greit supratau, kad viskas ne taip. Iš pradžių žavėjo, kad tai fizinės treniruotės, kasdienis darbas, konkurencija tarp berniukų, nes nuolat varžaisi, kuriam geriau sekasi. Supratimas, kad tai yra menas, saviraiškos būdas, atėjo daug vėliau – devintoj dešimtoj klasėj. Taigi taip, tai buvo tėvų sprendimas. Aš baleto nesirinkau, niekad nesvajojau, kad noriu tai daryti.

– Bet nuo tada jis tapo nuolatiniu Jūsų palydovu. Alpinistai lipa į kalnus ir sako, kad jei juos iš jų kas nors atimtų, atimtų džiaugsmą gyventi. Kaip Jūs kalbate apie šokį?
– Suvokimas apie šokį ir ką tu veiki, keičiasi beveik kasmet. Dabar man atrodo, kad tai yra būdas kurti ir per šokį kalbėti apie tai, kas tave jaudina. Jei iš manęs atimtų baletą, nežinau, ar būtų didelė tragedija. Bet jei atimtų galimybę kurti, reikšti savo pasaulėžiūrą, tada jau būtų blogai. O kalbant apskritai, jei netekčiau baleto, norėčiau grįžti prie dailės. Pats vaikystėje lankiau dailę ir labai mėgau piešti. Man piešimas irgi yra vienas iš būdų kurti.

– Ar šokis kada nors buvo tapęs rutina, nuoboduliu? Ar kada nors susimąstėte, kad galėjote tapti ir kuo nors kitu? O gal vaikystėje ir turėjote tokią svajonę?
– Taip, tai būna kiekvieną sezoną, nes jis labai intensyvus – per savaitę po keletą skirtingų spektaklių. Savaime aišku, kad kartais tai tampa rutina, norisi pailsėti. Kūnas pavargsta, galva pavargsta dar labiau. Bet tie momentai greit praeina, užtenka poros laisvų dienų ir jau atrodo, kad kažko trūksta.
Kai mokiausi M. K. Čiurlionio mokykloje, draugavau su muzikantais ir dailininkais. Buvo laikas, kai labai žavėjausi dirigento specialybe, pasvajodavau, kad ir pats norėčiau juo būti. Turėjau vieną artimą draugą dirigentą, jis man rodydavo įrašus, su dideliu malonumu ir azartu žiūrėdavau, kaip vienas žmogus sugeba valdyti orkestrą, kaip iš vieno žmogaus judesių gimsta muzika.

– Kiek laiko iš Jūsų atima repeticijos, kūrybinis procesas, pasiruošimas spektakliams? Jei sakysit, kad tai yra visas Jūsų gyvenimas ir to net nebeskaičiuojate, tada paklausiu kitaip – ar turite laisvo laiko (nuo šokio) ir ką mėgstate veikti?
– Atostogas turiu tik vasarą. Laisvo laiko per sezoną mažai, o pomėgiai paprasti: pailsėti, pažvejoti, paskaityti, ką nors nauja pamatyti, susitikti su draugais, nueiti į teatrą. Bet kartais jau ir to teatro nebesinori, nes visą laiką tuo gyveni. Ekstremalių pomėgių neturiu (šypsosi).

– Sukūrėte daug vaidmenų. Kuris jų Jums pačiam yra svarbiausias, įsimintiniausias, labiausiai patikęs? Kodėl?
– Labai nemėgstu graduoti. Kad ir koks geras ar blogas būtų spektaklis, jei atlieki pagrindinį vaidmenį, absoliučiai turi susitapatinti su personažu, ne jį vaidinti, o juo būti. Ir taip jis automatiškai tau tampa svarbus. Žvelgiant į visus tuos vaidmenis, jie man yra kaip gyvenimo etapai. Visi svarbūs ir tikrai neišskirčiau nė vieno. Tai mano gyvenimo ženklai.

– Buvote išrinktas Metų baleto viltimi, Metų baleto solistu. Kokia reikšmė tų apdovanojimų? Kalbu ne tik apie įvertinimą (nes veikiausiai natūralu, kad visiems tai yra vienas svarbiausių akcentų), kokios dar vadinamosios galios jie turi?
– Ne dėl jų tai darai. Kvailai skambėtų, jei sakyčiau: „Gavau apdovanojimą, tai dabar stengsiuosi.“ Bet tai yra paskata užlipus ant to laiptelio nenulipti atgal.

– Ko reikia, kad galėtumėte kurti, kur pasisemiate jėgų, energijos, naujų idėjų?
– Iš esmės esu tinginys, jeigu nereikėtų, tai ir nedaryčiau nieko. Bet kai žinai, kad yra tam tikras laikas, iki kada turi padaryti, tai tas spyris ir yra paskatinimas. Tada ir energijos atsiranda, ir minčių. Gerai, kai turiu šiokius tokius rėmus, tada galiu dirbti daug, intensyviai, nepavargstu.
Dėl minčių – jų ieškai savyje, dar neteko eiti prie upės ir laukti pasirodysiančios mūzos. Tikiu, kad nutinka ir taip.

– LNOBT šokate jau penkiolika metų.
– Deja, bet jau taip. Jau saulelė vakarop kaip šokėjui (juokiasi).

– O kada ta saulelė išties nusileidžia?
– Oficialiai yra aštuoniolika sezonų. Aštuoniolika ar dvidešimt, kaip jau kieno kūnas leidžia. Ir kiek esi pasiruošęs keisti savo gyvenimą. Tam save atiduodi nuo dešimties vienuolikos metų iki beveik keturiasdešimties. Paskui tas įvykstantis lūžis yra išties didelis. Nuo šešiolikto septyniolikto sezono pradedi save tam ruošti. Ne visi pajėgia tai padaryti. Todėl baleto pasaulyje yra nutikusi ne viena dramatiška istorija.

– Tai dar liko laiko pasiruošti.
– Jau pradėjau ruoštis. Norėčiau tęsti kelią, kuriuo neseniai pradėjau eiti. Ta kūryba, kuria dabar užsiimu, man teikia prasmės.

2 Belaukiant Godo 2  photo-D.Matvejevas© #

– Ar turėjote savo karjeros pradžioje kokią nors didelę svajonę (vaidmenį, spektaklį…)? Kokia ji buvo ir ar išsipildė?
– Kai esi jaunas, visada ko nors norisi. Aš visąlaik svajojau išmokti šokti taip, tarsi kūną valdytum kaip mintį. Kitaip tariant, kalbėti judesiu. Kai žiūrėdavau Matso Eko įrašus, taip ir atrodydavo, kad nežiūri, kaip šokėjas atlieka judesius, kaip jis kelia koją, o matai, ką jis kalba. Mane tai visada žavėjo ir norėjau pats to išmokti. Jaučiu, kad taip ir nepavyko (nusijuokia).

– Grįžtant prie kūrybos, esate pakviestas dalyvauti viename didžiausių pasaulyje šokio renginių – Diuseldorfe vykstančioje tarptautinėje šokio mugėje „Internationale Tanzmesse NRW“. Jos meninėje programoje pristatysite miniatiūrą „Belaukiant Godo“. Koks jausmas užplūdo sužinojus, kad ten dalyvausite?
– Kai man pasakė, kad važiuosim, aš to iškart neįvertinau. Buvau labai užimtas kitais darbais. Tik paskui atėjo tas suvokimas. Man pačiam, kaip miniatiūros kūrėjui, džiugu, vadinasi, nors kiek pataikiau, padariau suprantamai ne tik sau. Nors tai ir skamba banaliai, man tai yra įvertinimas. Ypač tokiame kontekste. Nosies dėl to neužriečiau, bet priėmiau tai kaip ženklą, kad einu tinkamu keliu.

– Be to, kad ruošiatės dalyvauti mugėje, ką veikiate šiuo metu? Kuriate ką nors nauja?
– Ruošiuosi kitų metų balandį LNOBT vyksiančiai premjerai. Bus trys vienaveiksmiai spektakliai ir vienas jų bus mano. Vyksta paruošiamieji darbai, gryninu mintį, kurią noriu išreikti. Tačiau kol kas plačiau apie tai pasakoti nenoriu.

– Ką gi, palauksime išgrynintos minties. Sėkmės mugėje ir įkvėpimo kūryboje!
– Ačiū.

Nuotraukos:

Martynas Rimeikis – Asmeninio M. Rimeikio archyvo nuotr.
Iš spektaklio „Belaukiant Godo” – Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos.

Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“ – jau po dviejų savaičių

kreives

Nors Baltic Pride Lietuvoje vyksta kas trejus metus, daugelis pritars, kad Vilniuje trūksta kasmetinio festivalio, suburiančio pokalbiui, ieškančio tapatumų, naikinančio atskirtį ir švenčiančio LGBT* lygybę ir teises. „Kreivės“ sieks užpildyti šią tuštumą. Pagrindinė festivalio erdvė filmų peržiūroms, renginiams ir bendravimui bus kuriama Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, rugpjūčio 21–28 dienomis.

Erdvė bendrauti

„Kreivės“ – tai kultūrinė ir socialinė erdvė, kurioje galima žiūrėti filmus, dalyvauti renginiuose arba tiesiog bendrauti, – sako vienas festivalio sumanytojų Augustas Čičelis. – Siekiame suburti bendruomenę, pastebinčią ir aktyviai remiančią LGBT* išraiškų ir požiūrių įvairovę.“

Idėja rengti kasmetinį festivalį „Kreivių“ komandai kilo pernai vasarą organizuojant filmų festivalį, kuris buvo Baltic Pride 2013 renginių dalis. Tada į nemokamus seansus „Skalvijos“ kino centre susirinko daugiau žiūrovų, nei salėje buvo vietų. „Žiūrovų susidomėjimas ir puikūs atsiliepimai mus įkvėpė. Matome prasmę kurti ir vystyti kasmetinę LGBT* iniciatyvą, kuri pasiūlytų dar daugiau galimybių tiek bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei“, – teigia Augustas Čičelis.

Ypatingas dėmesys filmų programai

„Atrinkdami filmus siekėme atspindėti kuo platesnį LGBT* tapatybių ir patirčių spektrą, taip pat skirtingus LGBT* kino istorijos tarpsnius“, – sako festivalio organizatorius Justinas Šuliokas. Festivalio programoje – penkiolika filmų, suskirstytų į tris dalis. Pirmojoje – naujos ir klasikinės juostos iš Prancūzijos. Retrospektyvinė „Prisimenant Patrice’ą Chéreau“ programa supažindins su trimis neseniai mirusio prancūzų kino ir teatro kūrėjo juostomis. Kitoje programos dalyje – keturios istorijos iš Vokietijos, kurių seniausioji nukelia į kino ir LGBT* matomumo pradžią. Susipažinti su festivalio filmų programa galima čia.

Baltic Pride 2013 – dokumentinio filmo premjera

„Kreivės“ pakvies ir į europinę premjerą – čia pirmą kartą bus parodytas dar tik baigiamas montuoti dokumentinis prancūzų režisierių François Message’o ir Nathalie Sibille filmas apie pernykščius Baltic Pride renginius. „Režisieriai dirba dieną naktį, kad spėtų iki festivalio pradžios pabaigti montuoti filmą, kurį festivalio žiūrovai ir Lietuvos LGBT* bendruomenė turės galimybę pamatyti pirmieji“, – teigia Justinas Šuliokas.

Platus renginių spektras

Be filmų programos „Kreivės“ atvers gausią renginių panoramą. Viešoji įstaiga „Įvairovės ir edukacijos namai“ filmą „Dvi motinos“ lydinčioje diskusijoje pasiūlys susipažinti ir pasikalbėti su Lietuvoje gyvenančiomis lesbiečių šeimomis. Po filmo „Berniokė“ diskutuoti kvies nacionalinė LGBT teisių organizacija „LGL“. Intriguojantį filmo „Peaches pasidaro pati“ seansą lydės ne mažiau intriguojantys „Sapfo“ festivalio komandos užsiėmimai. Festivalio metu bus pristatomas menininkės Arcanos Feminos tęstinis projektas „By the way“ („Beje“) – istorijas pasakojančių nuotraukų serija, kurioje kuriamas kitoks transseksualaus žmogaus portretas. Festivalio savaitgalį šokti kvies queer diskoteka, o pasimokyti tango žingsnelių bus galima Irmanto Bačelio vedamoje „Queer Tango“ pamokoje. Įsiklausyti ir išlaisvinti neišsakytus žodžius bus galima queer kūrybos skaitymuose „TARP Kreivių“.

„Kreivės“ yra ta erdvė, kur LGBT* bendruomenė gali bandyti diskutuoti, steigti, keisti ir išlaisvinti pati save. Kultūrinė festivalio platforma – tam ypač tinkamas tramplinas. Džiaugiuosi, kad pradedami festivalį siūlome tokį įvairovės, kokybės ir dialogo santykį“, – sako festivalio organizatorius Edvinas Grin.

Renginiai nemokami

„Siekiame, kad festivalis būtų prieinamas visiems, todėl visi renginiai nemokami. Norime, kad „Kreivės“ taptų tikru LGBT* bendruomenės festivaliu, kad jį rengiant dalyvautų skirtingi žmonės ir organizacijos, kurios plėtotų bendruomenei įdomias meno formas ir aktualias temas. Jau dabar prisijungti panoro nemažai žmonių, o tai mus labai džiugina. Labai laukiame naujų iniciatyvų, tad kviečiame visus ateiti susipažinti ir tapti augančių „Kreivių“ dalimi!“ – sako festivalio organizatorė Justina Puzinaitė.

Festivalio naujienas sekite facebook tinkle ir www.festivaliskreives.lt