„Broma Jazz” – tai organizatorių ilgai brandinta idėja atgaivinti Kėdainių miesto kaip aktyvaus kultūrinio centro įvaizdį, galinčio lygiuotis į Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Birštono nužymėtus džiazo kultūros naratyvus. Pagrindinis renginio tikslas – propaguoti džiazo kultūrą ir padėti ją pamilti!

Išskirtiniu festivalio bruožu galima laikyti programos įvairiapusiškumą džiazo stilių atžvilgiu bei džiazo sintezę su kitais muzikos stiliais ir menų disciplinomis. Festivalyje skamba swing, funk, big band jazz, electrobop, eclectic electrosoul, house, smooth jazz, free jazz, soul, r&b muzikos stiliai ir mišiniai. Prioritetas teikiamas lietuvių džiazo atlikėjams bei bendradarbiavimą skatinantiems lietuvių projektams su užsienio atlikėjais. Šiemet festivalyje debiutuos keturi naujai susikurę kolektyvai ir pasirodys penki scenos senbuviai.

Prie festivalio turinio išpildymo prisidės Kėdainių jaunimo asociacijos, senamiesčio restoranai, vietos smulkieji verslininkai, kultūros darbuotojai ir įvairių sričių menininkai. Didžiojoje rinkos aikštėje nuo pat ryto šurmuliuos „blusų turgus“. Siaus lindyhopo šokėjai. Su Lietuvos ir užsienio dailininkais organizuojamas pleneras, skirtas įamžinti subtilias, menininkų akimis matomas festivalio akimirkas. Norintiems pasilikti naktį, Kėdainių senamiestyje įkursime palapinių miestelį.

Visi festivalio renginiai nemokami!

Kviečiame kėdainiečius bei miesto svečius naujai pažvelgti į turtingą Kėdainių miesto istoriją, susipažinti vieniems su kitais, keistis idėjomis ir pozityvia nuotaika! Didžioji dalis festivalio programos vyks po atviru dangumi, jaukiose ir įdomiose Kėdainių senamiesčio erdvėse, kuriose gyvuojanti drąsi ir inteligentiška Radvilų dvasia puikiai rezonuoja su džiazo muzika.

PROGRAMA:

2014 m. rugpjūčio 16 d. :
12:00 – Bibliotekos scena – „Broma Jazz orchestra“
14:00 – Bibliotekos scena – „Reinless“
16:00 – Reformatų scena – „Michelle Bobko project“ (LT-IT)
18:00 – Bibliotekos scena – „Neda ir Labučio džiazo kvartetas“
19:00 – Bibliotekos scena – „The Fifth Note group feat. Sofia Rubina“ (EE-BR-USA-LT-SE-IT)
21:00 – Rotušės scena – „Keymono“
22:30 – „Grėjaus namas“ – „Jam Session“: „Retired Musicians Social Club“
rugpjūčio 17 d. :
13:00 – Daugiakultūrio centro scena – „Jazz Trio” (LT-IE)
15:00 – Daugiakultūrio centro scena – „Free Company”

ATLIKĖJAI:

„Broma Jazz orchestra“ – tai naujai susikuręs kolektyvas, jungiantis 18 buvusių ir esamų Kėdainiečių, tarp kurių vokalistė Judita Nutautė ir publikai gerai pažįstamas Mantas Jankavičius. Debiutuosiančio kolektyvo vadovas patyręs pedagogas ir saksofonistas Robertas Šulcas.

„Reinless“ – kolektyvas debiutuosiantis „Broma Jazz 2014” festivalyje ir atliksiantis autorinę Jievaro Jasinskio muziką, kurioje maišosi funk, jazz, soul, rock stiliai. Atlikėjai: Vytis Smolskas – klavišiniai; Paulius Volkovas – gitara; Paulius Vaicekauskas – bosinė gitara; Augustas Baronas – mušamieji; Liutauras Janušaitis – tenorinis saksofonas; Mindaugas Vadoklis – trimitas; Laurynas Lapė – trimitas; Jievaras Jasinskis – trombonas.

„Michelle Bobko project“ (LT – IT) – tarptautinis atlikėjų iš Lietuvos ir Italijos projektas debiutuosiantis festivalyje „Broma Jazz 2014”. Atlikėjai: Michelle Bobko – vokalas; Arnas Mikalkėnas – klavišiniai, akordeonas; Nerijus Ardzevičius – kontrabosas, bosas; Darius Rudis – mušamieji.

„Neda ir Labučio džiazo kvartetas” – grupės stilisitika siekia nuo džiazo standarto iki išplėtotos siuitos, nuo savotiškos ragos iki funk ar free jazz. Atlikėjai: Neda Malūnavičiūtė – vokalas, fleita; Vytautas Labutis – saksofonai; Leonardas Bėkša – klavišiniai, trimitas; Eugenijus Kanevičius – bosinė gitara; Darius Rudis – mušamieji.

„The Fifth Note group feat. Sofia Rubina“ (EE – BR – USA – LT – SE – IT) – tarptautinis R&B ir smooth jazz projektas. Atlikėjai: Sofia Rubina – vokalas; Andre Vasconcelos – gitara; Jason Hunter – trimitas; Liutauras Janušaitis – tenoras, klavišiniai; Johan Lindbom – bosinė gitara; Alessandro Lombardo – mušamieji.

„KeyMono“ – raktas į vientisumą. Grupė sintezuojanti house, hip hop, funk, electro stilių mišinį į eclectic electrosoul. Atlikėjai: Alvydas Mačiulskas – multiinstrumentalistas; Aurimas Rimeikis – klavišiniai, trimitas; Daiva Starinskaitė – vokalas.

„Jazz Trio“ (LT – IE) – Lietuvos išeivių Airijoje ir airių atlikėjų projektas. Atlikėjai: Grazina Pukaite – vokalas; Gediminas Karkauskas – fortepijonas; Cormac O’Brien – kontrabosas.

„Free Company“ – improvizacinės, vibracinės, meditacinės, free-jazz stiliaus debiutuosiantis projektas. Atlikėjai: Valdas Aleksandravičius – gongai, perkusija; Tomas Razmus – saksofonai, pučiamieji; Eugenijus Kanevičius – kontrabosas, perkusija; Marijus Butkevičius – gitara.

Kviečiame savo užrašuose ir kalendoriuose pasižymėti – „Broma Jazz“ rugpjūčio 16 – 17 dienomis. Lauksime Jūsų visų po vieninga džiazo vėliava gyvybe alsuojančiame Lietuvos centre!

Įdėją įgyvendinti padeda festivalio pagrindinis rėmėjas: UAB „Daumantai LT“. Rėmėjai: Kėdainių rajono savivaldybės administracija, AB „DNB bankas“, UAB „LINĖJA transport“, UAB „Lemora“, ŽŪK „Mūsų Ūkis”, Vermenos ŽŪB, ŽŪK „Kėdainių Krašto Cukriniai Runkeliai”.

Papildomos informacijos ieškokite:

socialiniame tinklalapyje – www.facebook.com/bromajazz

youtube kanale: https://www.youtube.com/channel/UCfHsRmXPruLqOcd8RwjG6zw

Vilniuje gastroliuos prestižinę Rusijos teatro premiją – „Auksinę kaukę“ – pelnęs spektaklis. Liepos 24-ąją Permės teatro „U mosta“ komedija „Luošys iš Inišmano“ bus rodoma Lietuvos rusų dramos teatro scenoje. Sergejaus Fedotovo režisuotas kūrinys atvyksta jau pasisvečiavęs kaimyninėse šalyse ir susižėręs šūsnį apdovanojimų.

Šmaikščių dialogų, komiškų situacijų ir šaržuotų personažų kupinas spektaklis nukels aštuoniasdešimčia metų į praeitį, į Vakarų Airijoje plytintį nuošalų vėjų košiamą Arano salyną. Ramia vaga tekantį kaimo gyvenimą aukštyn kojomis apverčia žinia, jog į gretimą salą atplaukia filmavimo grupė iš Holivudo, kuriai vadovauja garsusis dokumentininkas Robertas Flahertis. Svajonės apie tolimąją Ameriką aplanko ne vieną, tačiau pasiseka tik kaimelio keistuoliui Luošiui Biliui. Visgi paaiškėja, kad laimės garantuoti negali ir Holivudas. Pjesė remiasi tikru įvykiu – 1934-aisiais šį salyną iš tiesų aplankė R. Flahertis ir nufilmavo juostą „Žmogus iš Arano“.

„Čia nėra šokiruojančių veiksmo posūkių, o stiprūs herojų išgyvenimai išorėje neatsispindi – lieka potekstėje ir dėl galingo pjesės kultūrinio bei mitologinio užtaiso įgyja ne buitinį, o itin universalų pavidalą. Bilio Kelionėje ir Brendime galima perskaityti Airijos istoriją su jos praradimais ir Senojo pasaulio ilgesiu. Tai ir yra šios pjesės paslaptis: nors iš išorės ji atrodo paprasta, bet iš tiesų yra labai sudėtingai sukonstruota. Spektaklyje mes stengėmės perteikti tą daugiasluoksniškumą“, – viename interviu sakė režisierius S.Fedotovas.

Spektaklis „Luošys iš Inišmano“ sukurtas pagal airių kilmės dramaturgo ir kino režisieriaus Martino McDonagho pjesę. Dėl savo nekonvencionalaus stiliaus jis neretai lyginamas su garsiuoju kino padauža Quentinu Tarantino. M.McDonaghas yra dukart Laurence Olivier ir keturiskart „Tony“ premijų laureatas. Filmų gerbėjams jis gerai žinomas kaip juodojo humoro kūrinių „Šešių šūvių revolveris“ (pelnė „Oskarą“ kaip geriausia trumpo metro juosta), „Reikalai Briugėje“ (pelnė BAFTA apdovanojimą) ir „Septyni psichopatai“ autorius.

„McDonagho kūryba – ne „juodulys“ ir ne žiaurumo teatras. Ji tyra ir žmogiška, autorius myli savo „nevykėlius“ herojus, o jo „nevykėliai“ herojai myli vienas kitą. Paviršiuje to tiesiog nesimato. Tai – tikras psichologinis teatras, labai gyvenimiškas, o tuo pat metu ryškus ir paradoksalus, netikėtai šokiruojantis ir net pragariškas“, – dalijosi mintimis spektaklio režisierius S.Fedotovas, kuris taip pat sukūrė ir šio spektaklio scenografiją.
S.Fedotovas – nusipelnęs Rusijos menininkas, įvairiose pasaulio šalyse sukūręs per 150 spektaklių, jo kūriniai dusyk apdovanoti prestižine Rusijos teatro premija „Auksinė kaukė“, jis yra pelnęs Čekijos nacionalinę premiją, įkūrė ir ketvirtį amžiaus vadovauja Permės teatrui „U mosta“.

Spektaklis „Luošys iš Inišmano“ bus rodomas liepos 24-ąją Lietuvos rusų dramos teatre su lietuviškais titrais.

LRDT informacija

Tai, kaip save reprezentuoja lietuviško repo atstovai, lengvai būtų galima kategorizuoti. Esi gangsteris arba filosofas, ieškai tiesos arba vykdai teisingumą, turi ginklų, prabangių automobilių ir esi apsuptas standartinių gražuolių, arba rankoje glamžai popieriaus lapą, ant kurio plunksna išliejai sau rūpimus klausimus.

Šiuos teiginius, žinoma, galima priimti ne visai rimtai. Tačiau sutikite – tai ir ne visiškas melas. Vis dėl to šį kartą kalbiname tokius atlikėjus, kurių nei vienai, nei kitai stovyklai nebūtų galima priskirti. Ką tik debiutinį vaizdo klipą ir naują mini albumą netrukus išleisiantis Albertas Kazlauskas geriau žinomas kaip Alhi, jo bendražygis, grupės „Rūkas“ narys Matas Mulevičius a.k.a. Mato nesiMato ir vienintelis Lietuvoje lenkiškai repuojantis Karol Pašnikovič a.k.a. Filmik. Juos visus geriausiai apibūdintų pokalbio metu Filmik ištarta frazė: „Suabejočiau, kurią merginą vesti, bet muziką vesčiau tikrai“

Alhi, neseniai pasirodė tavo naują mini albumą pristatančio kūrinio „Between me and myself“ vaizdo klipas.

Taip, tai pirmasis mano vaizdo klipas. Džiaugiuosi, kad jo kūrimui pavyko suburti teisingus žmones.

httpv://www.youtube.com/watch?v=zYWjzPR2gYQ

„Between me and myself“ – pavadinimas skamba gana dviprasmiškai. Ar šiame įraše daug užslėptų prasmių?

Jeigu ir galima pamanyti, kad susipykau ar kariavau su savimi, tai taip nebuvo. „Between me and myself“ sukūriau per Kūčių naktį, savo studijoje garaže. Sudėliojau ritmą, pradėjau niūniuoti, natūraliai atsirado ir priedainio žodžiai. Viską įrašiau ir nusprendžiau vystyti.

2011 m. dienos šviesą išvydo Alhi albumas „Selekted konnekted“, o 2013 m. – instrumentinių kūrinių rinkinys „No MC‘s Allowed“. Matai, turint omenyje, kad kartu esate grupės „Rūkas“ nariai, kaip vertini solinį Alberto grįžimą?

Nors ir vertinu subjektyviai, kaip draugas, bet tikrai nenusivyliau. „Between me and myself“ patikti gali ne iš karto, bet kuo toliau šio kūrinio klausai, tuo jis labiau veža, prasiskverbia į vidų ir užsibūna ten ilgam.

O koks bus tavo indėlis naujame Alhi mini albume?

Esame paruošę vieną bendrą kūrinį darbiniu pavadinimu „Fantazija“. Rašydamas įdėjau daug širdies, kad nebūtų gėda ir po 50 metų jį paklausyti (šypsosi). Vis dėl to Albertui kūryboje daug svarbesnis komponentas yra muzika, o ne žodžiai.

Alhi: Tiesa, bet tekstas turi būti bent jau vidutiniame lygyje. Manau, kad emocijas visų pirma sukelia garsai, o ne žodžiai, todėl muzikinis fonas yra svarbesnis dalykas. Pastangų į muzikos kūrimą įdedu kur kas daugiau, bet žodžiams kartelės taip pat nenuleidžiu.

Keista, juk dažnai repo tekstuose minimos įvairios socialinės problemos, juos galima skaityti ir gilintis kaip į atskirus kūrinius.

Sutinku, bet man tai nebūdinga. Kurti tekstus yra MC darbas, man svarbesnis garsas. Žodžiai tai prasmė ir idėja, o muzika – estetika ir pateikimas.

Nuo paskutinio tavo albumo „Selekted konnekted“ išleidimo praėjo trys metai. Kas per juos pasikeitė, kuo šis mini albumas bus kitoks?

Pasikeitė pats požiūris į albumą. Anksčiau jį sureikšmindavau, manydavau, kad tai knyga, kurioje kiekvienas kūrinys – atskiras puslapis. Dabar viskas pasikeitė. Tendencija, kad žmonėms kasdien reikia vis kažko naujo, pavertė albumą per dideliu, pasenusiu leidiniu. Klausytojas neranda laiko ar noro perklausyti viską nuo pradžios iki galo. Todėl ir nusprendžiau šį kartą išleisti mažiau kūrinių, pristatyti juos tam tikrais intervalais. Kalbant apie muziką, šiame albume bus daugiau elektronikos, mažiau „tikrojo repo“ principų. Tai bus hip hopas su modernesnio skambesio banga ir pirmas rimtesnis leidinys ne fiziniame pavidale.

Kaip manote, kodėl reperiai repuoja apie tai, kaip kuria repą, rašo tekstus, sėdi studijoje ir juos įrašinėja?

Mato nesiMato: mano nuomone – tai originalumo trūkumas. Kai neturi apie ką rašyti, rašai apie tai, kad rašai.

Alhi: jeigu pati muzika verčia šokti, yra nuotaikinga, jai nereikalingas sudėtingas tekstas apie gyvenimo prasmę. Nesinori klausytojo apkrauti daugiaprasmiais žodžiais, todėl ir atsiranda primityvūs tekstai apie paprastus dalykus.

Albertai, daug keliauji, esi baigęs gidų kursus ir vedi pažintines keliones. Kaip tai atsiliepia kūrybai?

Tiesa, yra tokia tradicija, kad kai tik pasirodo koks naujas mano kūrinys, tenka kažkur išvykti (iš karto po šio interviu Albertas išsiruošė į piligriminį žygį Ispanijoje – aut.past.). Tam tikra prasme kelionės daro įtaką mano muzikai, nes jos lemia tai, ko klausau. O paties klausoma muzika diktuoja tai, ką kuriu. Pavyzdžiui, dabar visiškai nebeklausau repo – tai ir atsispindės mano naujame albume. Dėl gidų kursų – norėjau užsiimti veikla, kurią mėgstu, susieti tai su pomėgiu keliauti, mėgstamais istorijos ir geografijos dalykais. Taip atradau šį užsiėmimą ir iš naujo įsimylėjau Vilnių – šis miestas turi ne mažiau charizmos, nei kitos Europos sostinės.

Filmik, esi vienintelis lenkiškai repuojantis MC Lietuvoje. Koks jausmas tokiu būti šalyje, kurioje kitakalbiai ne visada vertinami palankiai?

Kol kas viskas yra giliame pogrindyje, todėl sunku kažkaip vertinti. Stengiuosi rodyti pavyzdį, pradrąsinti, įnešti daugiau įvairovės, neapsiriboti vien vyraujančiomis rusų ir lietuvių kalbomis. Man kalba – minčių raiškos įrankis.

Alhi: pridurčiau, kad tautų karai yra „nuleidžiami iš viršaus“, o per kultūrą ir hip hopą situaciją galima sušvelninti. Filmik politinių temų niekada neliečia, bet jis gali supažindinti Lietuvą su lenkų kalba ir dalimi mūsų kultūros, istorijos. Juk Vilnius ir yra ypatingas tuo, kad čia nuo senų laikų gyveno skirtingų tautybių, religijų žmonės ir jokių vidinių etninių karų nebūdavo.

Kaip manote, kokią vietą užimate lietuviško repo kultūroje?

Alhi: norėčiau ir viliuosi, kad mano muzikos klausosi tie žmonės, kurie man patiktų. Jeigu pamatyčiau girtą besikeikiantį paauglį ir žinočiau, kad jis klausosi mano muzikos, nesu tikras, ar būčiau patenkintas. Tebūnie publika mažesnė, bet įdomesnė.

Kokia jūsų pozicija autorinių teisių apsaugos klausimu? Juk hip hopo kultūroje neretai remiamasi kitų kūrinių perdirbimu.

Mato nesiMato: laikui bėgant nuomonė keičiasi. Iš pradžių galvojau, kad kūrėjui turi būti suteikiama absoliuti kopijavimo laisvė, bet po to supratau, kad muzika visgi yra verslas. Nėra sąžininga, kai vienas kūrėjas uždirba didelius pinigus naudodamasis kitų kūrybos vaisiais. Tačiau išradingas kūrinių interpretacijas pateisinu.

Filmik: verta paminėti, kad daug didžėjų perkuria senus įrašus, kurių senaties terminas jau yra pasibaigęs, todėl su autorinių teisių problema nesusiduria.

Alhi: prieš perkurdamas kūrinį pagalvoju – o jeigu jis taps populiarus? Ar aš noriu, kad žmonės žinotų, jog aš jį tiesiog nukopijavau? Manau, tai labiau garbės ir sąžinės dalykas.

Sekite Alhi naujienas socialiniame tinkle: fb.alhi.lt

Alhi ir jo bendražygius kalbino Juta Liutkevičiūtė

ES atstovybė Kinijoje, kartu su Europos šalių ambasadomis bei Kinijoje įsikūrusia literatūros organizacija „Bookworm“ skelbia trumposios prozos konkursą „Flash Europa 28” jauniesiems Europos Sąjungos rašytojams. Visų 28-ių šalių piliečiai, kuriems ne daugiau 28-erių metų, yra kviečiami teikti savo kūrinius iki 500 žodžių, iš kurių bus išrinkti penki nugalėtojai – jų prozos vertimai 28 savaites bus transliuojami įvairiais kinų socialinės žiniasklaidos kanalais.

„Flash Europa 28“ – tai itin trumpos prozos (flash fiction) konkursas, kviečiantis jaunus rašančiuosius prisistatyti kinų auditorijai. Projektu siekiama atkreipti dėmesį į visuomenę vis labiau veikiantį bendravimą trumposiomis formomis: tekstinėmis žinutėmis, žodžių santrumpomis virtualioje erdvėje. Taip pat kviečiama prisiminti Azijos literatūros pavyzdžius – haiku, chengyu.

„Šiandien itin trumpos prozos kūriniai pritraukia daugybę žmonių dėl to, kad mūsų laikas yra greičiau novelių ir trumpų istorijų, o ne Tolstojaus apsakymų amžius,” – dar kovo mėnesį Pekine vykusiame „Bookworm” literatūros festivalyje teigė kinų šiuolaikinės literatūros autorius Yan Lianke, pernai nominuotas tarptautinei „Man Booker” literatūros premijai.

Kinijoje itin trumpos prozos – flash fiction – žanras populiarėja labai sparčiai. Y. Linke net juokauja, kad trumpa proza yra puikus pasirinkimas tiems, kurie naktį turi dirbti, o jaučiasi pavargę – „…tai tarsi geras puodelis kavos“.

„Tokio pobūdžio kūriniai yra artimi ne vien Azijos, bet ir Amerikos bei Europos šalių gyventojams“, – pabrėžia Tarptautinių kultūros programų centro Literatūros sklaidos skyriaus vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, – „Amerikiečių „flash fiction“ atstovas rašytojas Grantas Faulkneris išskiria tai, kad šis žanras leidžia literatūrai tapti kasdienio gyvenimo dalimi. O šio išskirtinio projekto dėka kinų skaitytojai turės progą susipažinti su visų 28-ių Europos Sąjungos šalių trumpąja proza, kuriama savo šalies kasdienybę reflektuojančių jaunosios kartos rašytojų“.

Norintieji dalyvauti konkurse turi būti Lietuvos piliečiai nuo 15 iki 28 metų amžiaus. Kartu su trumposios prozos tekstu reikiai pateikti trumpą savo biografiją (iki 50 žodžių) bei nuotrauką elektroniniu adresu vakare@koperator.lt iki rugpjūčio 15 d. Tekstus ir biografiją siųsti atskiruose puslapiuose viename dokumente dviem formatais: vieną – Word dokumente, nurodant savo vardą ir pavardę, kitą – PDF dokumente, vardo ir pavardės nerašant. Anksčiau niekur nepublikuoti kūriniai, neviršijantys 500 žodžių limito, turi būti parašyti lietuvių kalba, o kūrinio veiksmas privalo vykti Lietuvoje.

Nacionalinę atranką laimėjusių penkių Lietuvos atstovų kūriniai bus išversti į kinų kalbą ir 28 savaites nemokamai transliuojami kinų auditorijai skirtingomis socialinės medijos kanalais. Vėliau visi 140 trumposios prozos kūriniai (po penkis atstovus iš visų Europos Sąjungos šalių) bus publikuoti atskirame leidinyje, kuris bus padovanotas kiekvienam iš autorių.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti adresu http://www.flash-europa-28.org/ arba kreipiantis į Tarptautinių kultūros programų centrą. Projekto organizatoriai – LR Užsienio reikalų ministerija, LR Kultūros ministerija, Lietuvos ambasada Kinijoje, Tarptautinių kultūros programų centras. Vertėjus iš lietuvių į kinų kalbą bei vertimų redaktorius padės pasirinkti VU Orientalistikos centras.

Praeitą savaitę Vilniaus Naujamiestyje vartus atvėrė „LRT Opus“ terasa – atidarymo savaitė buvo kupina renginių ir įspūdžių, tačiau terasos šeimininkas Victoras Diavara vilniečius ir miesto svečius, panašu, kad yra nusiteikęs taip džiuginti kiekvieną savaitę.

Šią savaitę „LRT Opus“ terasoje nusimato net 6 nemokami koncertai: „Ši savaitė labai lietuviška, tačiau visą liepos mėnesį nusimato ir daugybė nemokamų užsieniečių koncertų“, – sako V. Diavara.

Vakar koncertų savaitę pradėjo jaunieji repo dievukai „Tie Geresni“, o jau šiandien savo gerbėjus terasoje surinks „Posthumans“, kurie anksčiau vadinosi „The Post“. Grupė koncertuos tarp Pasaulio futbolo čempionato transliacijų.

Trečiadienis bus skirtas indie kvarteui „Deeper Upper“ ir taip pat futbolui. Be to, tą vakarą terasoje vyks stalo futbolo mėgėjų turnyras „Rasta fulė“.

Deeper Upper – Moment of Vision
httpv://www.youtube.com/watch?v=svlPPdKpFfk

Roko ritmus ketvirtadienį, birželio 19 dieną, pratęs grupė „Siela“. Tądien grupės lyderis Aurelijus Sirgedas tradiciškai ant scenos švęs savo gimtadienį. Šventė bus netgi ne dviguba, o triguba, nes po koncerto ir futbolo transliacijų prasidės „Rastadienis“ – urban ir jungle muzikai skirta naktis.

Penktadienį menų fabrike vyks „Kultūros naktis“ – muzikos mylėtojai yra kviečiami į Naujamiestį, nes čia gros „Fusedmarc“. Ši grupė jungdama įvairius garsus ir naudodama video instaliacijas sukuria šiek tiek ekletišką, bet ilgam atmintyje apsigyvenančią nuotaiką. Po vidurnakčio nakties lankytojus šokdins maskvietė Anna Hanna bei kiti didžėjai.

Fusedmarc – Climb
httpv://www.youtube.com/watch?v=veOrm2FiDTY

Savaitę pabaigs vienas ryškiausių šiuolaikinių duetų „Beissoul & Einius“ ir, žinoma, Pasaulio futbolo čempionatas. Visi renginiai nemokami ir atviri visiems, kas yra ištroškę naujų unikalių vietų mieste.

Beissoul & Einius – Summerrain
httpv://www.youtube.com/watch?v=qysTy2ycx-k

Jau ketvirtus metus Druskininkai tampa pasaulio kompozitorių meka. Į kūrybinę rezidenciją DAR (Druskininkai Artists’ Residence) kasmet atvyksta apie 20 menininkų iš skirtingų šalių, o programą kasmet inicijuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Skirtingų menininkų kolektyvas miškų apsuptyje kuria valandos trukmės audiovizualų pasirodymą “Summer Garden Photograph”, kuris subrandintas keliaus po kitas Europos šalis. Sukurtas muzikines istorijas įvaizdino menininkės Auksės Petrulienės „Psilikono teatras”.

Rezidencijos pradžią šiais metais atidarė menininkai iš Jungtinės Karalystės, Slovakijos, Austrijos bei Lietuvos.

Kūrėjai vertina Druskininkus kaip vietą, kurioje gali gimti netikėčiausi meniniai sprendimai, paveikti nuostabios gamtos ir ramybės. Druskininkų rezidencija kasmet tampa žinomesne tarp pasaulio kompozitorių, ir tai išduoda sparčiai daugėjantis paraiškų skaičius.

Naktinės repeticijos Kompozitorių poilsio ir kūrybos namuose ir improvizacijos ieškant geriausio sprendimo jau tampa neatsiejama DAR dalis. Jau ketverius metus menininkai negaili pagyrų kurortui, itin tinkančiam bendrai kūrybai.

Tradiciškai premjera dovanojama Druskininkų gyventojams ir poilsiautojams. Projekto “Summer Garden Photograph” paskutinė repeticija bus pristatyta birželio 18 dieną sanatorijoje “Draugystė” 19 valandą, Raudonojoje salėje, Druskininkuose.

Vėliau šis unikalus projektinis darbas bus pristatytas keliose šalyse, bendradarbiaujant su A.I.R. Krems rezidencija Austrijoje, SAM (Sound and Music) organizacija Londone (Jungtinė Karalystė) ir ISCM Slovakijos sekcija Košicė/Bratislava (Slovakija).

Tarptautinę menininkų rezidenciją DAR remia Lietuvos kultūros taryba ir Asociacija LATGAA.

Vis daugiau šiandien pasaulyje populiarių atlikėjų planuodami savo koncertinius turus įrodo, kad Vilnius nebėra aktualios ir kokybiškos muzikos užribis. Po itin vaisingo pavasario ir vasaros sezono laukia dar vienas šalies renginių organizatorių pasiekimas – lapkričio 26-ąją įvyksiantis britų prodiuserio ir multiinstrumentalisto Sohn albumo „Tremors“ pristatymas. Jį sostinės menų fabrike „Loftas“ organizuoja debiutuojantis įvairias patirtis suvienijusių profesionalų tandemas „8DW Agency“.

Elektroninės muzikos madas diktuojančiame pietų Londone augęs Sohn, kurio tikrasis vardas – Christopher Taylor, pasielgė netipiškai daugeliui savo tautiečių ir kūrybinio įkvėpimo ieškoti patraukė svetur. Prieš keletą metų jis įsikūrė Austrijos sostinėje Vienoje ir bemat pasinėrė į raminančio kalnų peizažo apsuptą kultūrinį jos gyvenimą.

Pirmieji Sohn pseudonimu pasirašyti Christopherio kūriniai interneto platformoje „Soundcloud“ pasirodė prieš dvejus metus. Jų pakako, kad vos po mėnesio atlikėjas pasirašytų kontraktą su Londono įrašų kompanija „Aesop“. 2013-ųjų balandį Sohn globą perėmė Grimes, „The National“, „Bon Iver“ ir ne vieną kitą talentingą atlikėją pristatanti leidykla „4AD“. Joje šį pavasarį ir išleistas debiutinis albumas „Tremors“.

„Tremors“ – šviežias, bet tuo pačiu hipnotizuojantis, melodramatiškas, analoginių sintezatorių žavesio ir švelnaus Christopherio balso kupinas albumas. Tai lyg nuoširdus seno ir naujo pasaulių mišinys, sekantis James Blake ir Jamie Woon pradėtas su pop standartais flirtuojančios elektronikos tradicijas ir drąsiai galintis būti nepriklausomo kino filmo garso takeliu. Beje, kai kurie kritikai autoriaus vokalinius sugebėjimus lygina netgi su Justino Timberlake‘o.

Įdomi detalė – Sohn savo debiutinį darbą įrašinėjo tik naktimis. „Norėjau, kad albumas skambėtų lyg gaivaus oro gūsis, taip pat – pasakyti mažiau, bet tarp eilučių užkoduoti daugiau“, – prisipažįsta britas, ir atrodo, jam pavyko. Palaikančių ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų jaunajam noktiurnų prodiuseriui negailėjo „Pitchfork“, „NME“, „The Guardian“ ir daug kitų muzikos kritikų. Nors metai dar tik įpusėjo, akivaizdu, kad rafinuotasis „Tremors“ pateks į ne vieną geriausių 2014-ųjų albumų rinktinę.

Be solinės kūrybos, itin svarbi Christopher Taylor gyvenimo dalis – kitų atlikėjų prodiusavimas bei remiksavimas. 2012-aisiais jis įrašė amerikiečių dainininkės Lana del Rey kūrinio „Ride“ versiją, kiek vėliau – madingųjų „Disclosure“ hito „Help Me Lose My Mind“ versiją. Taip pat jis rašo dainas Los Andželo vokalistei Banks bei londoniečiui Kwabs.

Šiandien Sohn – labai užimtas žmogus. Beveik 30 „Tremors“ pristatančių gyvų koncertų balandį ir gegužę įvyko Europoje ir Šiaurės Amerikoje, šiais metais laukia ilga kelionė po Aziją, Australiją ir Europą. Iš viso šiame net 90 koncertų ture dalyvauja 9 asmenys, kurie rūpinasi specialiu koncertų įgarsinimu, apšvietimu ir kitomis detalėmis. Su visuomet juodai apsivilkusiu atlikėju scenoje pasirodo ir du muzikantai. Visa komanda lapkričio 26-ąją atvyks ir į Vilniaus menų fabriką „Loftas“. Bilietus galite įsigyti „Ticketpro“ prekybos vietose ir internetu.

Kviečiame peržiūrėti oficialų Sohn pasaulinio turo „Tremors“ anonsą:
httpv://www.youtube.com/watch?v=72FHabdpTzw

Sohn daina „Artifice“ ir gyvas jos atlikimas:
httpv://www.youtube.com/watch?v=3T9xZCom34U

Gera žinoti, kad geri dalykai pasikartos – festivalis „Senamiesčio žiogas“ šią vasarą vėl, jau VIII-ąjį sezoną, kvies dainuojamosios poezijos mylėtojus į koncertus „Ryšių kiemelyje 837“. „Kauno senamiesčio aura ir vakaro skaidrumas nuramins po darbo dienos pavargusias galvas, o poezija ir muzikos garsai bus tikra dovana sielai, nes festivalio scenoje matysime geruosius senuosius lietuviškus bardus ir jaunus įdomius atlikėjus“, – žada „Senamiesčio žiogo“ organizatoriai. Tuo reikia patikėti, nes prieš kelis mėnesius vykusiuose visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ organizuojamuose rinkimuose festivalis „Senamiesčio žiogas“ buvo pripažintas geriausiu „Šviesusis Kaunas 2013“ nominacijoje.

Birželio 5 d. festivalio atidarymo koncerte pasirodys grandai – Domantas Razauskas su grupe, Gediminas Storpirštis, Andrius Kulikauskas bei jaunoji atlikėja Silvija Guzovijūtė (SIL). Kituose keturiuose koncertuose dalyvaus taip pat gerai žinomi atlikėjai – Vytautas V. Landsbergis, Ieva Narkutė, Kostas Smoriginas, Andrius Kaniava, Neda ir Olegas Ditkovskis ir kiti. Kaip ir kiekvienais metais klausytojai galės pasiklausyti jaunų ir perspektyvių atlikėjų – renginiuose be jau pažįstamų jaunųjų pasirodys ir anksčiau festivalyje nekoncertavę Markas Palubenko, Vidas Bareikis ir kiti atlikėjai.

Į koncertus atėjusiems anksčiau ir per pertraukas neteks nuobodžiauti, nes „Ryšių kiemelyje 837“ šalia muzikos įsikurs ir kiti menai: skulptūros, keramikos, grafikos, iliustracijos bei fotografijos parodos. Bet visų smagiausia bus mažiesiems klausytojams, kurie vakaros kartu su tėvais jaukiame senamiesčio kampelyje, girdės gerą muziką ir čia pat, kūrybinėse dirbtuvėse, galės užsiimti kūryba – iš nebenaudojamų daiktų bei medžiagų kurs drugelius, paukščius, vėjo gaudykles, saulėgrąžas ar stebuklingas būtybes iš šieno gniužuliukų.

Visi penki festivalio „Senamiesčio žiogas“ koncertai vyks ketvirtadieniais „Ryšių kiemelyje 837“ (Rotušės a. 20). Tai – šeimai skirtas festivalis, dėl to vaikai iki 6 metų amžiaus įleidžiami nemokamai. Šių metų naujiena mėgstantiems patogumą – galima įsigyti festivalio abonementą į visus koncertus, bilietus platina „Tiketa“.

Festivalį „Senamiečio žiogas“ organizuoja 2007 metais įsikūrusi VšĮ „Idėjų garažas“. Tai – jaunų kauniečių kompanija, nepailstanti, atsakinga, entuziastinga, pilna idėjų ir gebėjimo jas įgyvendinti, mylinti Kauną ir prisidedanti prie miesto kultūrinio gyvenimo, draugaujanti su scenos grandais bei atrandanti ir publikai pristatanti jaunus perspektyvius atlikėjus.

Festivalis „Senamiesčio žiogas“ kviečia į atidarymo koncertą Kaune

Festivalis „Senamiečio žiogas“ į aštuntojo sezono atidarymo koncertą birželio 5 d. kviečia ir dainuojamosios poezijos gerbėjus, ir tuos, kurie dar nespėjo pamilti šio puikaus žanro. „Ateikite ir praleiskite jaukų vasaros vakarą Kauno senamiestyje, nes dainuojamoji poezija sujungia dainą ir poeziją į vieną nedalomą meninį kūrinį, tarsi „atrakindama“ kiekvieną eilėraštį“, – kviečia Gediminas Storpirštis.

Pirmajame šio sezono koncerte keturi skirtingi atlikėjai džiugins publiką. Domantas Razauskas – šio festivalio veteranas, idėjų generatorius, dainų autorius, grosiantis su keturiais bendraminčiais (smuikininku Simu Butavičiumi, bosininku Paulium Ruku, būgnininku Marium Leiburu ir trombonininku Pranu Dapšausku), nenuspėjamas improvizatorius, muzikos stilių ir žanrų derinimo virtuozas, mielas ir šiltas žmogus… „Nusimeskite bet kokius išankstinius įsivaizdavimus ir ateikite pasiklausyti tikrai įvairios ir geros muzikos, skambančios pačioje Kauno širdyje“, – kviečia Domantas.

Gediminas Storpirštis – kino ir teatro aktorius, teatro pedagogas, bardas, dainuojamosios poezijos kultūros skleidėjas, dainų autorius ir atlikėjas, apdovanotas Vytauto Kernagio vardo gitara. Kai Gediminas stovi scenoje, valiūkiškai žiba jo akys ir nušvinta šilta šypsena, o kai uždainuoja, norisi ne tik klausyti, bet gerte sugerti visą jo dainų gerumą. Festivalio atidarymo koncerte skambės dainos iš vaikystės („Nebijau varlės“, „Kregždė“, „Sara bara bu“) bei nauji, dar negirdėti atlikėjo kūriniai.

Andrius Kulikauskas – lietuviškosios scenos korifėjas, buvęs populiaraus estradinio ansamblio „Vilniaus aidai” muzikantas ir vadovas, bardas, poetas, kompozitorius, dainų autorius, atlikėjas ir aranžuotojas, taip pat apdovanotas Vytauto Kernagio vardo gitara, dabar kuriantis muziką filmams ir spektakliams, o scenoje atpažįstamas iš garbanotų plaukų – ši šukuosena nekinta jau daugelį metų. Jis – žemaitis, mažai kalbantis, daug dirbantis, į muziką įklimpęs nuo 5 klasės. Galbūt todėl jo dainos tokios skaidrios, kartais – iki graudulio jautrios ar ironiškos, bet visad akimirksniu pasiekinčios klausytojo širdį. Klausant norisi, kad tos dainos skambėtų ir nesibaigtų, nes taip gera tiesiog būti ir ištirpti jų garsuose…

Silvija Guzovijūtė (SIL) – jaunoji dainuojamosios poezijos atlikėja, festivalio organizatorius sužavėjusi savo išskirtiniu balsu bei kūryba. Silvija – studentė, laisvu laiku muzikuojanti ir kurianti muziką. Jau keletą metų koncertuojanti kūrėja yra įsitikinusi, kad muzika yra jos hobis ir gyvenimas.

Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Senamiečio žiogas“ – tai ne vien koncertai. Pasiklausę muzikos turėsite kur ir akis paganyti – Ryšių kiemelyje 837 puikuosis metalinis 12 m ilgio traukinys „Savaitės ekspresas“. Tai – skulptoriaus Algimanto Šlapiko kūrinys, vizualizuojantis šių laikų žmogaus gyvenimo ritmą.

O patys mažiausi lankytojai kviečiami į „Mažojo dailininko dirbtuvėlę“ – iš panaudotų popieriaus ritinėlių, nenaudojamų kamštelių, žurnalų bei kartono gamins drugelius. Dirbtuvėlėse vaikai atskleis savo kūrybiškumą, išmoks sukurti naujų dalykų iš to, kas nebenaudojama, ir supras, kad taip galima tausoti aplinką. Bilietus platina „Tiketa“, renginio pradžia – 19 val., trukmė – 3 val., vaikai iki 6 metų įleidžiami nemokamai.