Besisklaidant japonų „Mono“ pasirodymo aidams, galima pradėti ruoštis naujai post roko bangai. Lapkričio 29-ąją dieną, ketvirtadienį, menų fabriko „Loftas“ sienas drebins „God Is an Astronaut“.

Apkeliavusi Skandinavijos šalių ir kaimyninių Estijos bei Latvijos sostines, dinamiškoji airių ketveriukė atvyks į Vilnių. „God Is an Astronaut“ nėra tik dar viena instrumentinio post rock grupė. Tai kryptingo kūrybiškumo ir bendros muzikinės vizijos suvienytas projektas, nuo pat karjeros pradžios besivadovaujantis principu kurti ir leisti tik tokią muziką, kuria tiki ir gali didžiuotis patys grupės nariai. Tad pasaulinis pripažinimas astronautus užplūdo ne sąmoningai to siekiant, o tiesiog kuriant mylimą muziką.

„God Is an Astronaut“ savo kūryboje derina ne taip jau dažnai sutinkamą muzikos stilių kombinaciją: kadaise perėję electronic stilistikos etapą, šiuo metu muzikantai derina roko ir ambient elementus. Taikydami šią, atrodo, visiškai paprastą formulę muzikantai sugeba išgauti ir subtilius emocinius niuansus ir, netikėčiausius kontrastus tarp visiškai ramių motyvų ir triukšmingų bei dramatiškų kulminacijų. Svarbu ir tai, kad nors „God Is an Astronaut“ kūriniai ir neturi tradicinės dainoms būdingos struktūros, dauguma jų yra lengvai klausomi, nes turi aiškią ritmiką ir yra melodingi net sunkiausiuose momentuose.

Jau dešimtmetį gyvuojantis kolektyvas gali didžiuotis nemenka diskografija, susidedančia iš šešių albumų. Dar visai neseniai grupė patvirtino gandus, kad jau pradėjo dirbti prie naujo albumo, kuris, pasak muzikantų, bus labiau eksperimentinis.

Koncerto bilietai bus parduodami prie menų fabriko „Loftas“ įėjimo. Bilieto kaina – 40 Lt. Durys bus atidaromos 20 val., koncerto pradžia – 22 val.

Vaizdai: http://www.youtube.com/user/giaa

Vilniaus „Forum Palace“ scenoje gruodžio 5 dieną siautės net keturios sunkiosios muzikos grupės. Kartu su pagrindinėmis turo grupėmis-headlaineriais „Kreator“ ir „Morbid Angel“ koja kojon po Europą keliauja ir amerikiečiai „Nile“ bei „Fueled By Fire“.

Šiaurės Karolinoje 1993-aisiais techniškojo death metalo kolektyvą „Nile“ subūręs Karlas Sandersas jau po poros metų tvirtu žingsniu lipo į profesionaliąją sceną. Tam stiprios įtakos turėjo debiutinės plokštelės „In The Beginning“ sėkmė, kurią iškart pastebėjo death metalo vilkai „Obituary“, „Deicide“ bei „Broken Hope“. Būtent šios grupės patikėjo jaunu kolektyvu bei pasiūlė prisijungti prie jų grandioziniame koncertiniame ture.

Kiek vėliau keitėsi grupės sudėtis, plėtėsi koncertų geografija bei didėjo fanų skaičius. Visgi beveik 20 metų egzistuojantis kolektyvas liko ištikimas savo šaknims. Didžioji dauguma kūrinių vis dar persmelkti senovės Egipto ir Artimųjų Rytų mitologija, istoriniais, religiniais ir įvairių meno formų kontekstais. Muzikos kritikai pastebi, kad „Nile“ tekstai yra tarsi užkalbėjimai, saugantys nuo demonų, o dažniausiai vyraujantis simbolis – falas, daugelyje senovės civilizacijų naudotas įvairių apeigų metu.

httpv://youtu.be/X4pzLJdHddU

Nile – Sarcophagus

Kitas ne mažiau įdomus koncertinio turo dalyvis yra thrash metalo kolektyvas „Fueled By Fire“. Keturi vaikinukai iš Los Andželo drauge pradėjo darbuotis 2002-aisiais. Prireikė dviejų metų, kad atlikėjai rastų muzikinį kelią, kurį tuomet pažymėjo debiutinio EP albumo „Life…Death…and FBF“ išleidimu. Nieko keisto, kad iškart po jo pasipylė koncertiniai pasiūlymai ir naujų thrash metalo idėjų generavimas. 2007 metais amerikiečiai įrašė plokštelę „Spread The Fire“, o 2010 – šiuo metu šviežiausią savo darbą „Plunging Into Darkness“. Būtent tada, kai paskutinis darbas pasiekė metalinės muzikos gerbėjų ausinukus, „Fueled By Fire“ leidosi į pirmąjį (ir kol kas vienintelį) koncertinį turą po Europą.

Jei grupė „Nile“ mūsų publiką jau ne kartą džiugino savo mistifikuotais pasirodymais, tai „Fueled By Fire“ ypatingai laukia gruodžio 5 dienos, kuomet pirmąsyk pasirodys Lietuvoje ir su kitais turo kolegomis siūbuos „Forum Palace“ sceną. Bilietus į keturių metalo grupių „Kreator“, „Morbid Angel“, „Nile“ ir „Fueled By Fire“ koncertą platina „Bilietai LT“ kasos ir internete http://bilietai.lt.

httpv://youtu.be/qRsmEwRuPN4

Fueled By Fire – Chaotic Punishment

„Dezintegracija XIV“ laisvės džiaugsmas ir mirties šešėlis

Vadi MISERI

„Gal reikėtų kalbėti apie festivalio mirtį?“ patogiau atsiremdamas į fotelį ir taip beveik pasislėpdamas tamsiame kampe, pasiūlė uostamiestyje jau šeštą kartą rengiamo video ir alternatyvių kino formų festivalio „Dezintegracija“ tėvas ir krikštatėvis Darius Vaičekauskas. Mieste prie jūros gimęs ir augęs festivalis nė kiek neprimena iš kitų miestų importuojamų kino festivalių. Jis nevaržomas, nebijantis neįtikti ar likti nesuprastas, nuolat provokuojantis (kartais paaugliškai, o kartais brandžiai), nuolat nukrypstantis į marginalius dalykus (nuo tikros meilės tėvynei iki psichodelikos), ach ir taip… nepamirškime tamsaus absurdo humoro dozės. Kokia „Dezintegracija“ bus šiemet?

Šiek tiek istorijos
Festivalį rengia bene paslaptingiausia uostamiesčio kūrėjų bendruomenė – „MeKuSa“ (Meno Kūrėjų Sąjunga). Veikianti jau gana ilgai, ji iki šiol tebeerzina daugelį niekaip nesugebančių kažkaip klasifikuoti sąjungos veiklos. Ir iš tiesų – kas jie? Provokatoriai? Apsimetėliai? Pokštininkai? Rimti šiuolaikinio meno atstovai? Daugiau mažiau pažinodama visus (?) „MeKuSa‘os“ narius tvirtai galiu atsakyti tik tiek, kad visi jie yra… vyrai.

O jų vykdoma veikla, nors jei kartais atrodo sunkiai suprantama (bet tik iš pirmo žvilgsnio, tik iš pirmo žvilgsnio) – tai tik puiki galimybė stebėtojams susimąstyti ir išlaisvinti savo interpretacijos potencialą. Didžiausi sąjungos projektai iki šiol yra grind muzikos festivalis „OntGrindų“, kiekvieną vasarą vykstantis šalia Rietavo, Labardžiuose, ir video bei alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija“. Šįkart dėmesys būtent jai. Festivalis vyks lapkričio 23-24 d., uostamiesčio valdžios kuriančiam jaunimui, menininkams atiduotoje buvusioje menų mokykloje, kuri buvo originaliai pervadinta į „Mokyklą“. Festivalio vizualinis turinys bus atmieštas „nutrūkusiais“ koncertais ir įvardijimui nepasiduodančiais audiovizualiniais projektais. Rengėjai viliasi, jog pavyks sutrikdyti bent pusę festivalio lankytojų, o kitą pusę pasiųsti mažiausiai iki ekstazės stratosferos.

Dar istorijos
Kasmentiniai reiškiniai pagal pasaulinę tradiciją yra kažkaip numeruojami (net meteorai ir uraganai turi savo vardus), „Dezintegracijos“ numeracija, kaip ir visa kita festivalyje, yra apgalvotai atsitiktinė. Šiemet tai „Dezintegracija XIV“ ir beveik galima justi kaip festivalio rengėjų pasąmonės labirintuose kibirkščiuoja į vieną prasmingą visumą besijungiantys fragmentai. Kai D. Vaičekauskas užsiminė apie mirtį, „XIV“, kuris iš pradžių tiesiog atrodė orus romėniškai gražus aksesuaras, staiga tapo nuoroda į XIV amžių. O jis, kaip žinia, buvo pasaulio pabaigos amžius – mažasis ledynmetis, juodoji mirtis. Šio amžiaus pabaigoje Europos populiacija buvo sumažėjusi pusiau. XIV amžius žymėjo nepažįstamos ir staigios mirties, siaubo bei neišvengiamumo dominavimą tuo metu, rodos, lyg ir pradėjusiame gerėti žmonių gyvenime (na, kad ir sanitarijos kultūros augimas). Kokia juodoji mirtis kvėpuoja „Dezintegracijai“ į nugarą? D. Vaičekauskas nuramina, jog jei Viduramžiai klaiko nuo nenuspėjamos mirties antpuolio, „Dezintegracija XIV“ gali girtis nuostabaus planavimo pavyzdžiu. „Mane žavi toks kai kur vis dar egzistuojantis paprotys – savo mirties planavimas. Seni žmonės ruošiasi savo mirčiai – iš anksto užsisako ir pasistato paminklą kapinėse, su vardais, tik be datų (mirimo datos), ruošia įkapes, kaupia pinigus laidotuvėms, renkasi kapavietės vietas, kalbasi su artimaisiais apie savo mirtį ir pan. Vadovaudamasis bei gerbdamas šią tradiciją pradėjau galvoti apie tęstinio kultūrinio renginio mirtį, pasiruošimą jai. Žinoma, jog dauguma ilgamečių renginių kada nors „numiršta” – nustoja vykę dėl organizacinių, finansinių problemų, idėju „išsekimo” ir pan. Todėl labai logiška tokia ilgamečio renginio mirtį pradėti planuoti, jai ruoštis“, viską išsamiai paiškinęs festivalio krikštatėvis šiek tiek patyli ir netrukus iš savo tamsiojo kampo pasiūlo genialią idėją, „gal net įvykdyti kultūrinį nusikaltimą – renginį nužudyti – tokiu būdu jį numarinti. O tada pasiremti šou verslo juodosiomis technologijomis ir numarintą renginį prikelti iš mirusiųjų – festivalis vėl atgijo! – jau kitame kūne, jau kita siela, jau pakoreguotomis idėjomis ir pranešimais. Būtų įdomu sukurti tokį kultūrinį „fenikso” sindromą ar reiškinį“. „Dezintegracija“ nė nenutuokia, kas jos laukia kitais metais…

Meilė tėvynei ir šėlas
Šiemet festivalio pirmosios dienos programoje – monumentalus Karolio Jankaus projektas, kino poema „Tylioji Lietuvos revoliucija“. Tai apie 70 epizodų, kuriuose, maišant įvairius žanrus ryškėja gana niūrus Lietuvos dabarties vaizdas. Kas yra Lietuva? Kiek ji svarbi lietuviams? Keblūs klausimai – nenugludinti atsakymai. Ši gana slegianti poema suveda akistaton su jokios įvaizdžio agentūros nenudailinta tauta. Ji kelia gailestį, gėdą, gąsdina, žadina keistus jausmus, kurie atrodo, kūną buvo apleidę mirus pirmajam šuniukui ar kačiukui. Taip ir norisi priglausti tą vargšę tėvynę prie širdies. Vizualinę vakaro dalį pratęs Arma/Aram Anam psichodelikos projektas ir etno-psichodelinio pankroko grupė „Rumunija“.

Antrąją dieną programą pradės pirmą kartą Vakarų Lietuvoje demonstruojamas didelio susidomėjimo sulaukęs Dainos Pupkevičiūtės filmas „Trys dienos“. „Tai muzikinė kelio dokumentika apie „kultinės” statusą lietuvių metalo muzikos scenoje įgavusią anykštėnų grupę „Dissimulation”. Tai ne tiek filmas apie grupę, o filmas, gimęs drauge su grupe“, taip poetiškai filmą apibūdino pati D. Pupkevičiūtė. Po šio filmo bus demonstruojami avangardiniai Andriaus Vyšniausko video-dienoraščiai bei Evaldo Janso filmas „Laisvė kurti“. Muzikinėje dalyje elektro-rokenrolą lies „Verslo rizikos rezervas“, o jį pakeis audiovizualinis svečių iš Latvijos projektas „Kodek“.
Festivalio rengėjai nieko nepaisydami eina mažai pramintu taku: demonstruojami video ir kino projektai gali nustebinti netipine fabula, raiškos priemonėmis, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nereikšmingomis temomis. Tokiu atveju prie klišių pripratusi akis kartais gali gerokai sutrikti. Bet tai „Dezintegracijos XIV“ rengėjų nuomone yra sveikas dušas. Jis gyvybiškai reikalingas nuo pernelyg ilgo plūduriavimo nuspėjamo kino bei monotoniškos kasdienybės voniose aptirpusiai dvasiai.

Peržengti ribas
„Dezintegracija XIV“ visą savo turiningą gyvenimą siekė nepakliūti į konvencionalumo spąstus. Deja, į vienus jau pakliūta – festivalis sugrįžta kasmet, o tai turbūt šiek tiek nuspėjama ir įprasta kaip kad ir vilnoninės kojinės pašalus.

Provokuojantys projektai, kartais balansuojantys ant visuotinai priimtinų dorovės ir etikos normų ribų kasmet stebino auditoriją, ne paslaptis, kad kai kuriuos žiūrovus jie trikdė ar vertė parausti, o kai kuriuos pasipiktinti tuo, jog „nepanašu į meną“. Jau supratotote? Bet gal ir patys pastebėjote, kad menas turi savo taisykles, kad tereikia žaisti pagal jas ir viskas bus gerai, visi bus patenkinti, gaus nemokamo vyno ir gėlių. „Dezintegracijai“ tai netinka. Festivalis yra garsus kvietimas aktyviai įsijungti į savojo pasaulio supratimą ir, kodėl gi ne, kūrimą.

Tai gali būti įdomu, tai gali būti pavojinga, tai gali būti smagu.

Štai – lapkritis. Štai – „Mokykla“. Štai – „Dezintegracija XIV“. Ateikite ir būkite laimingi.

P.S. Šiemet festivalis turi savo šūkį. Tai savęs pažinimo pionieriaus Aldous Huxlei mintis, išsakyta knygoje „Suvokimo durys. Rojus ir pragaras“, „Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti iš savęs bent kelioms akimirkoms visada buvo vienas pagrindinių sielos troškimų“.

Festivalio programa 

Didžiosios Britanijos ir viso pasaulio praeitų metų atradimas – electropop diva Ellie Goulding – į savo gastroles įtraukė ir Lietuvą. Balandžio 18 d. viena sparčiausiai populiarėjančių šių dienų atlikėjų pasirodys menų fabrike „Loftas“.

„Pirmieji bilietai į Ellie Goulding koncertą prekyboje pasirodys jau rytoj. Gali būti, kad iki tol, kol ji atvyks į Lietuvą jos populiarumas šoktels dar keliasdešimt kartų“, – sako Viktoras Vee Diavara, pakvietęs šią fenomenaliai greitai ir stipriai pasaulyje pamėgtą atlikėją į „Loftas Live“ didžiųjų renginių seriją.

Ypatingo balso dainininkė iš Velso jau puikiai pažįstama ir lietuviškų radijo stočių klausytojam. Neseniai pasirodžiusi daina „Anything Could Happen“ jau karaliauja dainų topuose, o kai kurių Ellie vaizdo klipų peržiūrų skaičius siekia keliasdešimt milijonų.

„Nenuostabu, kad šiai jaunai atlikėjai visame pasaulyje yra skiriama daug žiniasklaidos dėmesio, jai yra įteikiami svarbiausi metų apdovanojimai, o koncertuoti ją kviečia net karališka šeima – su Ellie dirba wanabe divų svajonių prodiuseris Markas Ronsonas“, – apie E. Goulding pasakoja pats Vee.

Ellie yra antroji atlikėja laimėjusi du svarbius muzikinius įvertinimus tais pačiais metais: „BBC Sound of“ ir „Brit Awards Critics’ Choice“. Prieš tai tai pavyko tik visų numylėtai dainininkei Adelei.

Vienas pirmųjų ir ryškiausių E. Goulding muzikinės karjeros proveržių buvo perdainuota Eltono Johno baladė „Your Song“. Ją britė buvo pakviesta sudainuoti gyvai per princo Viljamo ir Kate Middleton karališkąsias vestuves.

Ellie atliekama „Your Song“ tapo ne tik karališkų vestuvių dalimi, bet ir jaunavedžių pirmojo šokio daina. Netrukus po to Ellie Goulding populiarumas šoktelėjo dešimteriopai, o jos kūrybos hitai iki šiol keičia vienas kitą.

Ellie Goulding – Your Song (Karališkos vestuvės)

httpv://www.youtube.com/watch?v=GFhG3VhqCik

Ellie Goulding – Anything Could Happen

httpv://www.youtube.com/watch?v=5hzgS9s-tE8

Lietuvos sunkiosios muzikos publika tiek metalo grupių vienu metu seniai neregėjo. Gruodžio 5 dieną Vilniaus „Forum Palace“ rūmų sceną šturmuos net keturios grupės: Vokietijos thrash metalo veteranai „Kreator“, JAV death metalo legendos „Morbid Angel“, techniškojo death metalo atlikėjai „Nile“ ir thrash metalą grojantys „Fueled by Fire“.

Vos tik atlikėjams prasitarus apie jungtinį koncertinį turą, pagrindiniu diskusijų objektu tapo visų keturių komandų stilistinė įvairovė. Fanai tai įvardino kaip netradicinį, bet tuo pačiu metu sveikintiną žingsnį. Jau spėję apsilankyti gyvuose koncertuose pasirodymą lygino kone su festivaliu, kuriame galima pamatyti platų skirtingų grupių spektrą. Tuo tarpu lietuvaičiai dar liepos mėnesį pasirodžiusią žinią priėmė retoriniu klausimu: „Ar tai tikrai įmanoma?“.

Žinant kontekstą, toks sujudimas nieko nestebina. 1982 metais į muzikos pasaulį žengę „Kreator“, pirmą albumą išspaudė po trejų metų. Vėliau grupė išleido ne vieną muzikinį leidinį. Šiandien kolektyvas didžiuojasi trylika studijinių albumų, dviem EP bei daugeliu kitokio formato leidinių. Paskutinis grupės studijinis darbas „Phantom Antichrist“ pasirodė šių metų birželio mėnesį ir jau spėjo patekti į daugelio šalių sunkiosios muzikos topus.

Tuo tarpu Floridos vaikinai „Morbid Angel“ debiutinį diską „Altars of Madness“ išleido 1989 metais. Pirmas blynas toli gražu neprisvilo ir šiandien šis albumas puikuojasi įvairių leidinių renkamuose geriausių visų laikų death metal albumų sąrašuose. Statistika irgi tai patvirtina – grupė patenka į geriausiai perkamų savo žanro grupių trejetuką. Istoriniuose archyvuose minimas ir grupės narys Trey Azagthoth – autoritetingas leidinys „Decibel Magazine“ jam skyrė 1-ąją vietą tarp geriausių visų laikų death metal gitaristų.

Grandioziniame ture šias dvi autoritetingas sunkiosios muzikos grupes lydi amerikiečiai – egiptologijos specialistai „Nile“ (mūsų publikai jau pažįstami iš ankstesnių vizitų Lietuvoje) ir Kalifornijos trešeriai „Fueled By Fire“. Šios grupės toli gražu ne naujokės scenoje, tad jų tik apšildančiomis nepavadintų net didžiausi skeptikai.

Sunkiasvoris koncertinis turas po Europą startavo lapkričio 1-ąją dieną, o jau gruodžio 5-ąją pasieks ir Lietuvą. Bilietus į „Forum Palace“ klube vyksiantį renginį galite įsigyti „Bilietai LT“ kasose arba internetiniame puslapyje http://bilietai.lt.

KREATOR – Phantom Antichrist (2012):

httpv://youtu.be/YL7SnADwAF0

MORBID ANGEL – Existo Vulgore (2011):

httpv://youtu.be/THrulIy-Ri4

Bilietai – http://www.bilietai.lt/lt/event/13134

Penktadienį, lapkričio 16 d., 18.00 val. radijo stotis „LRT Opus“ pradeda naują gyvų koncertų tradiciją „LRT Opus Ore“, skirtą lietuviškų grupių ir atlikėjų kūrybai skleisti. „LRT Opus“ nuolat palaiko alternatyvią sceną Lietuvoje ir vienija įdomiausius jaunosios kartos muzikos kūrėjus. Pirmieji grosiantys – viena geriausių šalies alternatyvios muzikos grupių „Fusedmarc“. Koncertas vyks „LRT Opus“ studijoje ir bus tiesiogiai transliuojamas radijo bangomis ir internetu.

Apie „Fusedmarc“:

Eksperimentinės muzikos etalonas Lietuvoje – „Fusedmarc“. Audiovizualinė – gyvo elektroninio skambesio grupė į šalies muzikinę sceną įžengė 2004-aisiais, iš karto tapdama viena aktyviausių šiuolaikinės lietuviškos muzikos ambasadorių Europoje. „Fusedmarc“ koncertų geografija apima Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, Jungtinę Karalystę, Graikiją, Lenkiją, Rusiją. Tarp grupės aplankytų muzikos festivalių yra ir daugiau nei 300 tūkst. lankytojų kasmet surenkantis, Budapešte (Vengrijoje) vykstantis „Sziget Festival“. „Fusedmarc“ yra vienintelė Lietuvos grupė, grojusi tokio masto muzikos renginyje.

Tiesioginiu pretekstu grupei atsirasti buvo idėja sujungti skirtingas meno rūšis. Taip siekiant išgauti originalų ir savitą meninės raiškos stilių, kurio įgyvendinimui buvo pasirinkta muzikos ir videomeno sintezė. Karjeros pradžioje grupė dažnai buvo lyginama su Vakarų intelektualiosios šokių muzikos ir alternatyviosios elektronikos žvaigždėmis, tačiau šiandien „Fusedmarc“ atrado savo muzikinę kalbą ir tolsta nuo nusistovėjusių intelektualiosios elektronikos standartų. Kiekvienas grupės koncertas tai nepakartojamas audiovizualinis potyris, leidžiantis klausytojui-žiūrovui persikelti į giluminį asmeninių fantazijų lygmenį. Jų muzikoje gausu ekspresijos, unikalumo, sunkių „fuzuotų“ akcentų, praturtinančių psichodelinę kelionę į klausytojo smegenų vingius.

Daugiau informacijos apie grupę
http://soundcloud.com/fusedmarc
http://www.facebook.com/Fusedmarc

„Fusedmarc” koncerto pradžia – 18.00 val.

Tiesioginė transliacija iš „LRT Opus“ studijos:
http://www.lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-opus

XV tarptautinio akordeono festivalio atidaryme – ispaniška aistra: „Karmen kodas“

2012-11-14 trečiadienis 19 val.  šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

 Išnaršę A.Piazzollos tango gelmes ir išbandę įvairias stilistines avantiūras, scenos draugai Ieva Prudnikovaitė ir grupė 4tango šįkart įkvėpimo ieško ispaniškos muzikos lobyne. Žymiausio ispanų moters prototipo Karmen lūpose skambantys žodžiai „mano širdis laisva kaip vėjas; meilė yra laisvas paukštis; meilė yra čigonų kūdikis“ tapo jų naujos programos raktu: atlikdami ryškiausius ispaniškos muzikos šedevrus, muzikantai siekia atskleisti visas pietietiško temperamento briaunas.

Karingieji ispanai per ilgus amžius savo kraują atskiedė mauriškomis, arabiškomis ir lotynų amerikietiškomis esencijomis, todėl jų muzikoje girdime ir rytietiškų, ir kubietiškų elementų.

Ispaniška muzika – tai ne lygumų upė – tai almantis kalnų upokšnis, ledinius vandenis nešantis per įkaitusius akmenis, tai pranykstantis įduboje, tai krentantis kaskadomis. Tai Karmen žvilgsnis, širdį paverčiantis išdegusia dykuma. Tai pavydi muzika, mirtį ir sielvartą skelbiančius žodžius užtvindanti nuožmaus linksmumo lavina.

Tai kitokia Ispanija, nei ją pažįsta pomidorų skynėjai begaliniuose šiltnamiuose. Tai šalis, kurios tikrasis gyvenimas prasideda nusileidus saulei. Per blyškiai apšviestas sienas virpuliais nubėgantys šešėliai išduoda slepiamas aistras, kurios išsilieja ilgesinguose šokiuose ir dainose prie laužo.

Koncerte muzikantai savita maniera atliks ryškiausius ispaniškos muzikos įvaizdžiais tapusius kūrinius – M.Ravelio „Bolero“, kurį autorius vadino „kūriniu be muzikos“, Pavaną, kurią galbūt šoko puošni Ispanijos dvaro princesė, čigoniškos meilės peripetijas pasakojančias M.de Fallos baleto „Meilė burtininkė“ dainas ir ugnies šokį, fatališką Karmen habanerą. Taip pat skambės nuo Ispanijos neatsiejamos Farruca, Malaguena, Asturias ir kt.

Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Esseno operos solistė, yra sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų operoje, už Karmen LNOBT scenoje gavo „Operos švyturį“. Koncertuoja su įvairiais ansambliais ir simfoniniais orkestrais Lietuvoje bei užsienyje.

4tango muzikantai (Kristina Žebrauskaitė – akordeonas, Birutė Bagdonienė – altas, Feliksas Zakrevskis – fortepijonas, Donatas Bagurskas – kontrabosas) tarptautinio akordeono festivalio renginiuose groja jau bene dešimtmetį, kiekviename koncerte pateikdami naujus savo repertuaro aspektus. Karjeros pradžioje dalyvaudavę kaip programos dalis, pastaraisiais metais rengia savo rečitalius, sutraukdami itin gausią klausytojų auditoriją. Be intensyvios solinės veiklos, 4tango yra parengę programų su dainininkais Eduardo Gimenezu, Judita Leitaite, Brigita Bublyte, Ieva Prudnikovaite, Jeronimu Miliumi, Evelina Sašenko, Neda Malūnavičiūte ir kitais, įrašė keturias kompaktines plokšteles.

XV tarptautiniame akordeono festivalyje A.Piazzollos tango gerbėjų širdis valdys italų duetas

2012-11-15 ketvirtadienis  18:00 val. Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

Kai XIX amžiaus pabaigoje Buenos Airių priemiesčiuose gimė tango, jį šoko vyras su vyru – didžioji emigracijos banga į pažadėtąją žemę atplukdė nepakankamai moterų. Su metais įgaudamas naujus pavidalus ir muzikines išraiškas, tango išlaikė pirminį melancholijos, begalinio ilgesio, aistros ir skausmo grūdą bei išliko labai vyriška muzika. Italų bandonininkas Giuseppe Scigliano ir pianistas Filippo Arlia 2008 metais tapo duetu, scenos partneriais, vyriškąjį tango pradą atskleidžiantys ne šokiu, bet muzika. Machismo estetika, laisvė, audringumas, aistra ir veržlumas – taip apibūdinamas 2ttango atlikimo stilius. Fotepijono atletu pramintas pianistas Filippo Arlia taip „įžemina“ tango energetiką, kuria pulsuoja Giuseppe Scigliano bandonija, kad jų išgaunama garsų lavina vaizduotėje sukuria dramatiškai besikeičiančių tango figūrų halogramą, kurioje išryškėja šokio charakterio kontūrai ir spalvos.

Tango muzikos koncertai Tarptautiniame akordeono festivalyje jau tapo tradicija. Neatsitiktinai juos dažniausiai groja atlikėjai iš Italijos – būtent jų protėviai italų emigrantai Argentinoje padėjo pamatus tango žanrui. 2ttango duetas dovanoja išskirtinę galimybę pasimėgauti žymiausiais tango kūriniais, kurie prabyla aistringomis melodijomis, sustabdančiomis laiką improvizacijomis, geidulingais sąskambiais.

XV tarptautiniame akordeono festivalyje – stilingas BSM trio muzikos spektaklis

 2012-11-15 ketvirtadienis  20:00 val. Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

Poetiškas, bet sykiu ir brutalus skambesys, akimirksniu prikaustantis dėmesį ir įjungiantis fantaziją. Fontanais trykštanti Mikeliūno smuiko iškalba, riaumojantis ir kuždantis Sviackevičiaus akordeonas, nežemišką energetiką spinduliuojanti Bačkaus violončelė. Toks jaudinantis garsų spektaklis laukia BSM trio koncerto klausytojų, lapkričio penkioliktą dieną praversiančių šv. Kotrynos bažnyčios salės duris.

Tarptautinio akordeono festivalio siela ir variklis Raimondas Sviackevičius kiekvienais metais šioje šventėje dalyvauja ir kaip atlikėjas – groja premjerinius lietuvių kompozitorių kūrinius su kameriniais, simfoniniais orkestrais, kvartetais. Šiemet festivalio publikai jis pasirodo kitokiu amplua – improvizuojančio kolektyvo sudėtyje.

BSM trio, solidžias muzikines patirtis suvienijusių atlikėjų trejetas, jubiliejiniame akordeono festivalyje pristatys turtingą improvizacinę programą, kurioje skambės savitai interpretuojamos džiazo temos, žydų, arabų, balkanų šalių dainos.

Raimondo Sviackevičiaus (akordeonas), Vytauto Mikeliūno (smuikas) ir Mindaugo Bačkaus (violončelė) kūrybiniai ieškojimai bei eksperimentai scenoje sukelia neįtikėtiną metamorfozę: puikiausią klasikinį muzikinį išsilavinimą įgiję muzikai tampa sulaukėjusiais instrumentų kankintojais.

Atlikėjai meistriškai žongliruoja dviejų pasaulių iliuzija: vienas iš jų atveria nutylėtų minčių, neišsakytų prisiminimų erdves, dvelkia subtilumu, išieškotu skambesiu ir pro akademiškas formules prasiskverbiančiu humoro jausmu. Antrasis pasaulis – dionisiškas, nesustabdomas šėlsmas, smičių ir dumplių puota, tyškanti rytietiškais ir balkaniškais ritmais.

Ši BSM trio programa – tarsi pasąmonės režisuojamas siurrealistinės atmosferos spektaklis su ryškiais flashback intarpais.

[…] sužavėjo muzikantų gebėjimas reaguoti į mažiausius kolegų energetinius virpesius, „gyvas“ ir išraiškingas nuolatinis dialogas. Išties įdomu buvo stebėti, o kartais gal net tapti muzikantų improvizacijų dalyviais: klausytojai turėjo progą pajusti, kaip kūryba vyksta čia pat, šią akimirką. – 7 meno dienos, 2008.

Paskutinę tarptautinio akordeono festivalio dieną – aistringi world  muzikos ritmai

2012-11-18 sekmadienis  16:00 val. Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

Kiekviename akordeono festivalyje lenkų kolektyvo koncertas klausytojams tampa maloniu atradimu. Ne išimtis ir šis festivalis – grupė KLEZMORET iš Lenkijos atveš fantastišką world muzikos programą. Nors muzikantai teigia įsimylėję žydų muziką, jų grojimas įkūnija ir gaivališką Balkanų šalių siautulį, ir egzaltuotą Raudų sienos atmosferą. Gana tradiciškai interpretuojamos muzikos platumose susipina visų tautų jausmai ir vyksta nuolatinės sielos paieškos. KLEZMORET kompozicijos tiesiog sukelia euforiją, klausant elastingo kontraboso ritmo ir energingų mušamųjų komentuojamos akordeono ir smuiko dvikovos. Jų muzika kupina ekspresijos, aistros ir jaudulio, tai tikra „vidinė muzika”.

Skirtingų kultūrų muzikos suliejimas į naujas formas lėmė unikalų KLEZMORET stilių ir platų pripažinimą Lenkijoje. Grupė buvo įkurta 2006 metais akordeonisto Pawelo Nowako, nepaprastai mylinčio žydų dainas, balkanų slavų ritmus ir melodijas, iniciatyva. Jis – vienas ryškiausių Lenkijos džiazo ir pramoginio akordeono atlikėjų, aranžuotojas, kompozitorius ir mokytojas, su įvairiais muzikiniais projektais išmaišęs Europos scenas. Negana to, jis yra aistringas kolekcionierius – įkūrė pirmąjį Lenkijoje akordeono muziejų, talpinantį 300 instrumentų (akordeonų, armonikų, bandonijų, koncertinų).

XV tarptautinio akordeono festivalio uždaryme – temperamentingo italų dueto muzikinė kelionė metro

 2012-11-18 sekmadienis   18:00 val. Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

Baigiamasis ir labiausiai intriguojantis XV tarptautinio akordeono festivalio akcentas, sukelsiantis publiką ant kojų – „Duo Metro“ (Cristiano Lui – akordeonas, bandonija,  Stefano Ciotola – gitara). Šie italų muzikantai, nesibaigiančiose muzikinėse kelionėse prisirinkę išraiškingų stilistinių suvenyrų, juos eksponuoja savo pasirodymuose. Ignoruodami detalų biografijos faktų užrašinėjimą, jie verčiau renkasi įamžinti akimirkos „čia ir dabar“ patirtį ir drąsiai afišuoja gurmaniškai pateikiantys eklektiką. Įvairių stilių muzikos mišinys tuo ir įdomus – niekad nepabosta, kiekvienoje metro stotelėje – vis kitas vaizdas ir charakteris, tarsi per valandą požemiais perskrostum pusę Europos, vis išlįsdamas į žemės paviršių apsižvalgyti, kurioje šalyje randiesi šią minutę. Pro klausytojų ausis pralėks temperamentingos  džiazo  transformacijos nuo čigoniško  „Manouche“  ir Piazzollos aistros iki tradicinio „mainstreamo“, Galliano manieros  ir žaismingos „La Cumparsitos“.
Cristiano Lui ir Stefano Ciotola  tradiciją interpretuoja kaip  lėtą, nuolatinę formų, garsų, spalvų ir požiūrių transformaciją. Instrumentai, kuriais jie groja (akordeonas, bandonija ir gitara), atpažįstami daugybėje skirtingų stilių, žanrų ir repertuarų. Jų istorija – ilga metaforiška žmogaus kelionė, prasidedanti nuo aistros tiems patiems dalykams. Ji pasakoja apie mussete ir chromatinį akordeoną, atsiradusį italų imigrantų apsigyventuose Paryžiaus priemiesčiuose devyniolikto ir dvidešimto amžiaus sandūroje; apie skirtingos kilmės šokių – polkos, tango, rumbos – maišymą ir apie naujos rūšies muzikos atsiradimą; apie pačių pirmųjų džiazo orkestrų pasiekimus, iš kurių sužinome apie tokių asmenybių kaip Django Reinhardt, čigoniškos gitaros atlikėjo iš Belgijos, gyvybingumą, įkvėpusį to meto akordeonistus.

Duo Metro pasirodymas – nenuspėjamas  ir pilnas netikėtumų. Tai tarsi kelionė Paryžiaus metro, kuris dažnai tampa įvairių artistų nesurepetuotų koncertų scena.

Bilietus platina www.bilietai.lt

VISA PROGRAMA – http://www.akordeonofestivalis.lt/2012/programa

Daugiau informacijos www.akordeonofestivalis.lt

Režisierius ir inscenizacijos autorius Vidas Bareikis

Videorežisierius Jonas Tertelis

Scenografė Marta Vosyliūtė

Kostiumų dailinininkė Liuka Songailaitė

Kompozitorius ir atlikėjai SHEEP GOT WAXED, Paulius Vaškas, Adas Gecevičius, Simonas Šipavičius

Valstybinis jaunimo teatras ir praėjusiame sezone ryškiausiu teatro fenomenu tapęs jaunųjų menininkų judėjimas „No Theatre” apjungia savo pajėgas ir lapkričio 10, 11 d. 17 val. kviečia į intriguojančią premjerą pavadinimu „Kovos klubas“. Spektaklis kuriamas pagal amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko to paties pavadinimo romaną.

Chuckas Palahniukas (g. 1962) – kultinis amerikiečių rašytojas ir žurnalistas, satyrinio romano meistras, kaltintas nihilizmu, perdėtai tamsia ironija ir žodiniu brutualumu. Jo romanuose persipina smurtinis siurrealizmas, įtampos kupinas nerimas ir psichologinio pasakojimo stilius. Savo amžininkų kartą smerkęs už beprasmišką norą naikinti tai, kas sukurta, rašytojas savo kūriniuose kalba apie vaikystę, moralę, mirtį, asmenybės laisvę, seksualumą ir Dievą. Pasak jo, pagrindinis ir akivaizdus visų jo knygų motyvas byloja apie „vienišą, izoliuotą žmogų bandantį sugyventi su kitais žmonėmis“.

1996 m. pasirodęs „Kovos klubas“ nesulaukė didesnio auditorijos susidomėjimo. Knygos protagonistas – pasakotojas – kenčia nuo nemigos. Gydytojui pasišaipius, kad nemiga nėra jau toks rimtas susirgimas, palyginti su tikrą skausmą išgyvenančiais sunkiais ligoniais, pagrindinis herojus nusprendžia lankyti psichologinės tarpusavio pagalbos grupių užsiėmimus, kuriuose apsimeta turintis vis kitą ligą. Tuomet jis sutinka paslaptingą vyrą vardu Taileris ir sukuria alternatyvią psichoterapijos buveinę – pogrindinį kovos klubą.

Paradoksalu, tačiau knygą išpopuliarino iki bestselerio 1999 m. pasirodęs dabar kultiniu laikomas režisieriaus Davido Fincherio filmas. Oskarui nominuotoje juostoje filmavosi tokios Holivudo žvaigždės kaip Bradas Pittas ir Edwardas Nortonas.

„Planuodamas kitų metų repertuarą bei patį „Kovos klubo“ pastatymą, svarsčiau kelias galimybes, kur galėtų gimti šis spektaklis. Galiausiai nusprendžiau, kad geriausia vieta šio romano inscenizacijai yra būtent Jaunimo teatras – teigia spektaklio režisierius Vidas Bareikis, – pirmiausia, jau šio teatro pavadinime yra užkoduota, kad tokia gaivališka ir jaunatviška medžiaga kaip Chucko Palahniuko „Kovos klubas” tiesiog privalo būti sukurta būtent čia. Šiuo metu tai yra viena pagrindinių mūsų užduočių -„versti“ teatrą savyje, ieškoti naujų kalbos galimybių bei šviežio dialogo su publika.

Romane rašoma: „Mūsų karta nėra mačiusi didžiulio karo ar didžiulės krizės , bet mes išgyvenam didžiulį dvasinį karą. Didžioji krizė – tai mūsų gyvenimas. Tai dvasinė krizė,“- būtent šių žodžių aštrumas bei aktualumas ir privertė režisierių imtis šio darbo. V. Bareikis tikisi, kad naujausias spektaklis Valstybiniame jaunimo teatre sukurs kažką įdomaus ir sunki, kontraversiška medžiaga į bendrą dialogą sujungs daug savo vidumi jaunų ir aktyvių žmonių.

Pagrindinius spektaklio vaidmenis kurs „No theatre“ aktoriai Ainis Storpirštis, Vainius Sodeika, Dovydas Stončius, Elzė Gudavičiūtė, Agnė Kaktaitė ir Gabrielius Liaudanskas. Taip pat spektaklyje dalyvaus Valstybinio jaunimo teatro aktoriai: Jonė Dambrauskaitė, Giedrė Giedraitytė, Sergejus Ivanovas, Aleksas Kazanavičius, Lukas Petrauskas, Gediminas Storpirštis, Simonas Storpirštis, Antanas Šurna, Vytautas Taukinaitis bei didelė jaunų vyrų „armija“.