Visi įrašai, kuriuos paskelbė Organizatoriai

„Scanoramos“ atidaryme išsiverš islandiško humoro geizeris

Šiandien Vilniuje prasideda 10 – asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Festivalio atidarymo filmu organizatoriai pasirinko islandų juostą „Bet kuriuo keliu“. Filmą Lietuvos žiūrovams pristatys islandiškas tandemas: režisierius Hafsteinnas Gunnaras Sigurdssonas ir vienas iš pagrindinių aktorių Hilmaras Gudjonssonas.

Gražinos Arlickaitės, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorės, teigimu, juosta „Bet kuriuo keliu“ festivaliui pasirinkta neatsitiktinai. „Jaunojo režisieriaus kūrinys – ironiškas ir šmaikštus. Jis turėtų suteikti gerą toną tolimesniam festivalio ritmui. Visuomet siekiame skatinti žiūrovo smalsumą dar neatrastoms kūrėjų pavardėms, o būtent su “Bet kuriuo keliu” jaunas režisierius atėjo į kiną. Esu tikra, kad pažiūrėję atidarymo filmą žiūrovai tikrai lauks naujų režisieriaus darbų.“, – sako G. Arlickaitė.

Filme pasakojama apie atšiaurų Islandijos kraštą, kur Finibogis ir Alfredas vasarą leidžia dažydami geltonas juostas ir statydami riboženklius tuščiuose bei nesibaigiančiuose keliuose. Vyrai labai skirtingi. Finibogis – subrendęs ir rimtas, o jaunesnysis Alfredas – plevėsa, kuriam galvoje tik seksas. Atrodytų, jie vargiai pakenčia vienas kitą, bet pasakojimai apie nelaimingos meilės istorijas juos sujungia.

„Tai filmas apie vienatvę, keistos draugystės pradžią ir tragikomišką žmogaus egzistencijos menkumą. Nors filmo istorijos kontekstas yra pakankamai specifinis, tikiu, kad ši istorija yra labai universali. Tiesa, pastebėjau, kad šiaurinėje pasaulio dalyje – Skandinavijoje, Šiaurės Europoje – žmonės juokiasi labiau, filmą priima emocingiau nei pietinėse šalyse“, – sako filmo režisierius.

Pirmą kartą Lietuvoje viešintys islandai pasakoja, kad apie mūsų šalį girdėjo gerų atsiliepimų, o lietuviai Islandijoje turi gerą reputaciją: „Esame jums artima tauta. Girdėjome, kad lietuviai gamina labai gardų vyšnių brendį. Tikimės, kad tai yra tiesa ir mes būtinai jo paragausime“.

Šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmai sugulė į 10 skirtingų programų. Festivalyje viešės žinomos kino asmenybės iš visos Europos, bus pristatomos lietuviškų filmų premjeros ir konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“, tradicinės ir viena kitą papildančios festivalio programos: „Naujienos iš Šiaurės“ bei „Kertant Europą“, ilgametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“, specialieji seansai ir kt.

httpv://www.youtube.com/watch?v=hE5B_ESKV6o

Viskas gali apsiversti. Požiūrius keičiantys filmai Europos šalių kino forume „Scanorama“ lapkričio 8-18 dienomis Vilniuje, lapkričio 15-25 dienomis Kaune, lapkričio 22-25 dienomis Klaipėdoje ir lapkričio 24-25 dienomis Šiauliuose.

Jau greitai: japonų „Mono“ koncertas Vilniuje

Lietuvos post roko mylėtojams – rudeninis post roko derlius. Likus mažiau nei savaitei iki originaliųjų „Mono“ pasirodymo – oficialus priminimas apie koncertą Vilniuje bei informacija apie staigmeną visiems įsigysiantiems koncerto bilietą.

Jau lapkričio 14-ąją, trečiadienį, menų fabriką „Loftas“ užlies subtilios, dinamiškos ir kvapą gniaužiančios „Mono“ kompozicijos. Per daugiau nei dvylika gyvavimo metų grupė iš Tokijo ištobulino savo muzikavimą ir išvystė unikalų stilių. Dar šį rugsėjį „Mono“ diskografija pasipildė septintuoju pilnametražiu albumu „For My Parents“.

„For My Parents“ – nepriekaištingos kokybės „Mono“ ir „Wordless Music Orchestra“ bendradarbiavimo vaisius. Tai penkeri kūriniai, kuriuose tęsiama šviesos ir tamsos, subtilumo ir masyvumo derinimo tradicija. Ritmų, tempo, atmosferos kaita, augimas, dinamika, pulsavimas bei kontrastai – tai tik keletas albumo turinį nusakančių apibūdinimų. Nuo tylaus liūdesio iki pakilaus triumfo, nuo tarsi perregimų struktūrų iki niūrių ir paslaptingų elektrinių gitarų bei mušamųjų partijų – „Mono“ muzikinės istorijos apima itin įvairų nuotaikų ir tekstūrų spektrą.

Tikėtina, kad „Lofte“ „Mono“ atliks ne tik klasikinių savo kompozicijų, bet ir kūrinių iš „For My Parents“. Laukti liko nedaug!

Koncerto bilietai bus parduodami prie menų fabriko „Loftas“ įėjimo. Bilieto kaina – 40 Lt. Perkant bilietą į koncertą bus galima įsigyti ir pigesnių bilietų į Vyčio Jankausko šokio teatro spektaklį „Budėjimai“ (lapkričio 16 d.), kuriame didžiąją dalį garso takelio sudaro „Mono“ kompozicijos.

Durys bus atidaromos 19 val., koncerto pradžia – 21 val.

Jubiliejinis akordeono festivalis bus švenčiamas be pompastikos, bet džiaugsmingai

Lapkričio 14 – 18 dienomis Vilniuje vyks XV tarptautinis akordeono festivalis, tradiciškai žadinantis sostinę iš rudeniško snaudulio. Jubiliejinio festivalio programa – išrankiesiems: tarsi gurmaniškas gimtadienio tortas, pagamintas iš aukščiausios kokybės produktų, pagardintas prabangiais prieskoniais ir paslaptingais ingredientais. Ir atmosfera išskirtinė: itališko rudens dvelksmas su vos juntama prinokusių persimonų gaida; mėsingas ispaniškas kvapas, atmieštas rytietišku šafrano vėjeliu; Paryžiaus metro tunelių drėgmė, sugėrusi ką tik skambėjusios muzikos virpesius; bulgarų, žydų, rumunų, arabų švenčių atgarsiai; džiazo ir tango svaigulys…

Itin turtingą žanrais repertuarą šiais metais pristatys puikūs atlikėjai iš Italijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Čia nebus vietos nuoboduliui ir ramiai muzikos tėkmei – susipins ispaniškas, itališkas, argentinietiškas, balkaniškas, žydiškas, arabiškas, slaviškas temperamentai.

Festivalį lapkričio 14d. 19 val. šv. Kotrynos bažnyčioje atidarys 4tango ir Ieva Prudnikovaitė su premjera „Karmen kodas“, kurioje nuskambės puikiai pažįstamos ispaniškos melodijos, specialiai suaranžuotos kvartetui ir balsui. Atlikėjai siekia atskleisti būsenas ir aistras, kurias įkūnija Ispanijos šokiai bei dainos. Scenoje nebus fetišais tapusių ispaniškos kultūros ženklų – kastanječių, gitarų, raudonų skraisčių, toreadorų kostiumų ir rožių – tik gaivališka muzika, nepaklūstanti fatališkiems žodžiams. Jausmų miražą ir pojūčius, apimančius panirus į paslapčių pritvinkusį Ispanijos nakties dvelksmą, perteiks populiariausi ispaniškos muzikos įvaizdžiai – Karmen, Aranjuez, Bolero, El Amor Brujo, Malaguena.

Po šio koncerto, 21 val. gyvos muzikos klube „Tamsta“ , savo džiazo trio ir autorinių kūrinių programą pristatys vienas talentingiausių Lietuvos jaunosios kartos akordeonistų Nerijus Bakula, dirbantis įvairiuose projektuose su Lietuvos scenos žvaigždėmis. Jis drauge su populiariais muzikais būgnininku Andriumi Kairiu ir kontrabosininku Denisu Murašovu koncertui ruošia originalios muzikos gūsį. Nerijaus kuriamose džiazinėse kompozicijose susikerta svingo, bibopo, fusion, roko, minimalizmo erdvės, šen bei ten šmėkšteli M.Petrucciani, S.Reicho dvasia.

Jau tapo tradicija Tarptautiniame akordeono festivalyje rengti tango muzikos koncertus. Ir turbūt niekas nepadarytų gražesnio meilės gesto nei italai, atvežantys A.Piazzollos muziką į Lietuvą. Lapkričio 15 dieną
18val. šv. Kotrynos bažnyčioje italų duetas “2ttango” (Giuseppe Scigliano – bandonija, Filippo Arlia –fortepijonas) dovanoja išskirtinę galimybę pasimėgauti aistringomis melodijomis, sustabdančiomis laiką improvizacijomis, geidulingais sąskambiais. Itališkų tango genijaus interpretacijų kodas – meilė, neapykanta, liūdesys, džiaugsmas, skausmas, nekaltumas, nuodėmė. Tai kelionė į neblėstančios aistros pasaulį.
Vakarą šv. Kotrynos bažnyčioje 20val. pratęs solidžias muzikines patirtis suvienijusių lietuvių atlikėjų trejetas BSM trio su turtinga improvizacine programa, kurioje savitai interpretuojamos džiazo temos, žydų, arabų, balkanų šalių dainos. Šio kolektyvo muzika dvelkia subtilumu, išieškotu skambesiu ir pro akademiškas formules prasiskverbiančiu humoro jausmu. Klausantis akordeono (Raimondas Sviackevičius), smuiko (Vytautas Mikeliūnas) ir violončelės (Mindaugas Bačkus) pokalbių atsiveria nutylėtų minčių, neišsakytų prisiminimų erdvės.

Penktadienį, lapkričio 16 dieną festivalio veiksmas persikels į Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos didžiąją salę –16 valandą vyks nemokamas koncertas „JAUNI – JAUNIEMS“. Perspektyviausi LMTA studentai – solistai, ansambliai ir orkestras – atliks plataus stilistinio spektro programą, atliekamą įvairiuose konkursuose Tai puiki galimybė išgirsti, kuo alsuoja studentiškos akordeono dumplės.
Nuolatiniai festivalio svečiai – kasmet vis kiti charizmatiški ir temperamentingi muzikantai iš Italijos, atvežantys kruopelytę saulėtosios šalies kultūros. 19 valandos koncerte LMTA didžiojoje salėje skambės Davido Vendramino atliekami Venecijos grožį sugėrę Vivaldi ir Scarlati opusai, šiuolaikinių autorių kūriniai, Billone kompozicijos premjera. Taip pat išgirsime Italijoje gyvenančio ukrainiečių kompozitoriaus Vl. Zubitskio muziką, grojamą paties autoriaus su meistrišku Čiurlionio styginių kvartetu. Rosinio, Piazzollos temos pinsis su slavišku linksmumu, kuriuo tiesiog trykšta Vl.Zubitskis.

Ketvirtąją festivalio dieną (lapkričio 17) pradės užkrečiančiai nuoširdūs baltarusiai – šeimyninis akordeonistų Daraganovų duetas „Ekspresija“. Įkūnijantys šimtaprocentinį slavišką temperamentą, jie kartais būna tiesiog pašėlę ar lengvai išprotėję, be rimtų sceninių kaukių. Jų virtuoziškumas – stulbinantis, šelmiškas, artistinės galimybės – neišsemiamos. Kad ir ką begrotų, jų atliekama muzika trykšta kerinčiu džiaugsmingumu; sunkius pasažus jie įveikia su tokiu laisvumu, kad, atrodytų, palengvėja kvėpavimas. Jų koncerte 16val. LMTA didžiojoje salėje skambės klasikos transkripcijos ir etaloniniai akordeonistų repertuaro kūriniai.
19 valandą toje pačioje erdvėje gros virtuozas iš Lenkijos Klaudiusz Baran. Jis – vienas iš tų išprotėjusių akordeonistų, kuris taip įsimyli tango, kad išmoksta groti bandonija. Šis bruožas liudija aistringą ir atkaklią atlikėjo prigimtį ir sufleruoja koncerto programą – skambės ir šiuolaikinė akordeono muzika, ir subtiliai bandonija atliekami Piazzollos kūriniai. Muzikantą gerai pažįsta Lietuvos melomanai ir tangomanai – keletą kartų jis jau grojo kaip solistas ir ansamblių (Tangata) narys.

Finalinis festivalio vakaras – lapkričio 18d. šv. Kotrynos bažnyčioje. 16 valandą jį pradės grupė KLEZMORET iš Lenkijos, atstovaujanti world muzikos tradicijai. Jų grojimas įkūnija ir gaivališką Balkanų šalių siautulį, ir egzaltuotą Raudų sienos atmosferą. KLEZMORET kompozicijos tiesiog sukelia euforiją, klausant elastingo kontraboso ritmo ir energingų mušamųjų komentuojamos akordeono ir smuiko dvikovos. Tai „vidinė muzika”, kupina ekspresijos, aistros ir jaudulio, jos platumose susipina visų tautų jausmai ir vyksta nuolatinės sielos paieškos.

Kaip įprasta, labiausiai intriguojantis – baigiamasis XV Tarptautinio akordeono festivalio koncertas lapkričio 18 dieną 18 valandą šv. Kotrynos bažnyčioje. Italai „Duo Metro“ (Cristiano Lui – akordeonas, bandoneonas, Stefano Ciotola – gitara), nesibaigiančiose muzikinėse kelionėse prisirinkę išraiškingų stilistinių suvenyrų, juos eksponuoja savo pasirodymuose. Ignoruodami detalų biografijos faktų užrašinėjimą, jie verčiau renkasi įamžinti akimirkos „čia ir dabar“ patirtį. „Duo Metro“ vyrukai drąsiai afišuoja gurmaniškai pateikiantys eklektiką. Įvairių stilių muzikos mišinys tuo ir įdomus – niekad nepabosta, kiekvienoje metro stotelėje – vis kitas vaizdas ir charakteris, tarsi per valandą požemiais perskrostum pusę Europos, vis išlįsdamas į žemės paviršių apsižvalgyti, kurioje šalyje randiesi šią minutę. Programoje – temperamentingos džiazo transformacijos nuo čigoniško „Manouche“ ir Piazzollos aistros iki tradicinio „mainstreamo“, Galliano manieros ir žaismingos „La Cumparsitos“.

Daugiau informacijos – www.akordeonofestivalis.lt

CMUER OMNAT kviečia į žemės meno instaliaciją „Anti-gravity”

CMUER OMNAT kviečia į menininkės Joanos Čuiko žemės meno instaliaciją „Anti-gravity”, kurioje neegzistuos žemės traukos dėsniai, o rudens akimirka žavinga sustos mums prieš akis.
Menininkė, kurianti žemės meno instaliacijas muzikos bei menų festivaliams, šį kartą žemės meną perkelia į CMUER OMNAT galerines erdves.
Instaliacijos atidarymas lapkričio 9 d., 19h., Paribio 12, Vilnius, Commune Art. Instaliacija bus atidaryta lapkričio 10-11d., nuo 16-18h.

Commune Art atveria naują galerinę erdvę ir pristato nekomercinį jaunųjų menininkų kuruojamą projektą – parodų ciklą CMUER OMNAT.
CMUER OMNAT – fleksabilus, Vilniaus urbanistinėse erdvėse vykstantis tarpdisciplininio meno projektas, apjungiantis tarpdisciplininio meno parodas, kūrybines dirbtuves, menininkus ir žiūrovus. CMUER OMNAT atveria erdvę jauniems kūrėjams išreikšti savo idėjas, prisideda prie jauno meno sklaidos.

CMUER OMNAT programa:
Lapkričio 9d.”Anti-gravity” / Joana Čuiko
Lapkričio 16d. “Vaizdiniai” / Evaldas Jansas
Lapkričio 30d. “Pin-hole” / Pinhole kūrybinės dirbtuvės

Nina Karlsson su grupe dainuos grandioziniame koncerte Vilniuje!

Lapkričio pabaigoje muzikos mylėtojai patirs nuostabių įspūdžių. Būtent lapkričio 24 d. vieninteliame koncerte Vilniuje dainuos puiki dainininkė iš Sankt-Peterburgo – NINA KARLSSON su grupe „Nina Karlsson“. Koncertas įvyks – 20 val. – stilingame, nuostabiame sostinės klube „Lotus“. Klubo adresas – Gedimino pr. 28/Stulginskio g. 2.

Ninos Karlsson pasirodymas – gyvas, aistringas, seksualus, pilnas romantikos ir Piterio magijos. Atlikėjos asmenyje telpa SADE +Troliai Mumiai + Bjork + Sinead O‘connor. Grožiu ji nenusileidžia jokiam pasaulio modeliui. Tokio reginio negalima praleisti!

Nina Karlsson – jautri, trapi dainininkė, įgijusi puikų išsilavinimą, turinti modelio darbo patirties, savo atliekamose kompozicijose geba sujungti bliuzo, džiazo, kabare ir net roko stiliaus muziką.

Nina dainuoja solo (pritardama fortepijonu) bei kartu su grupe Nina Karlsson.

Po pirmųjų stiprių koncertų Peterburgo scenoje apie Niną prakalbo visi. Žurnalas Собака.Ru pavadino ją „Svarbiausiu 2008 m. muzikiniu atradimu“.

Ypatingas Ninos nuoširdumas ir muzikalumas sušildė atšiaurias peterburgiečių širdis. Jie su dideliu susidomėjimu skubu į atlikėjos koncertus.

Per 3 metus muzikantai sukaupė nemenką muzikinį bagažą: sukurta daugiau kaip 40 dainų, gastrolės Pabaltijyje, Vokietijoje, nuolatiniai koncertai Maskvoje ir net Sachaline.

Grupė dalyvavo Stereoleto 2009 (prodiuseris – Nikas KEIVAS), Stereozima 2010 (rėmėjas Nouvelle Vague), Lady in Jazz ir įžymiajame Jazz Usadba 2011 festivaliuose.

Nina Karlsson sutiko dalyvauti Koktebel Jazz 2012 festivalyje.

Muzikantai kartu su vargonininku Kameron‘u Kampenter‘iu (Cameron Campenter) grojo kalėdiniame vakare Cartier, tapo garbingais svečiais Tarptautiniame Investiciniame Konvente, kur jų klausėsi Prezidentas. Žurnalas GQ pakvietė Niną į Metų žmogus 2010 ceremoniją padainuoti duetu su Antonu Sevidovu.

Debiutinį albumą „Nina Karlsson“ muzikantai įrašė Maskvoje, Pavelo Ševčiuko ir Iljos Lagutenko studijoje.

2010 m. rugpjūčio mėnesį išleistas gerbėjų ypač lauktas albumas I DENY (leidėjas SOJUZ-Boschod). Albumo muzika skiriasi nuo koncertinio varianto: muzikantai panaudojo kontrabosą, metalofoną, senuosius sintezatorius, fleitą, smuiką ir net Simpsonų šeimynėlės balsus. Tačiau svarbiausias akcentas yra, kad Ninos dainos išliko.

2011 m. pradžioje Nina Karlsson uždainavo rusų kalba! 2011 m. kovo mėn. įvyko dviejų singlų „Baletas“ ir „Banga“ pristatytmas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=axIm0CVrDps

Dainos „Baletas“ klipas pirmą kartą parodytas televizijos kanale „Дождь“ ir tinklapyje OPENSPACE. Per pirmąją savaitę klipą peržiūrėjo 4000 lankytojų.

Grupė apdovanota TOP50 Собака.Ru 2010 ir Степной Волк 2010, 2011 premijomis.

OPENSPACE tinklapyje tapo „Geriausio debiuto“ nugalėtoja.

www.myspace.com/ninakarlssonband

http://www.youtube.com/user/NinaKarlssonband

www.yanachudit.ru

„Tenka gi stebėti vaikų susižavėjimą žaidimu, į kurį jie visiškai panirę? Kažką panašaus patiri koncerte – atlikimo džiaugsmas, tyras ir vaikiškai betarpiškas“.

Timeout

„Fotomodelis Nina Karlsson kuria dainas vos ne kiekvieną dieną ir atlieka jas anglų kalba. Įgijusi klasikinį išsilavinimą, šiuolaikine muzika ji pradėjo domėtis visai neseniai: apie Torį Amos‘ą sužinojo tik tada, kai juos sugretino Ninos dainose, atliktose stipriu gražiu balsu, yra ir kabare, ir soul, ir bliuzo. Karlsson koncertuoja dažnai, bet šlovės nesiekia – kuklus išdidumas, ori laikysena kelia simpatiją.“

AFIŠA

„Taip, kaip dainuoja Nina Karlsson, galima sulyginti su moteriškuoju indi-vokalu nuo Rekevin iki Persephone‘s Bess. Lengvumą ir atlikimo švarumą jaunoji dainininkė derina su ypatinga galia – įpareigoja džiazas. Tokį nesuderinamumą puiku stebėti. Kaip tik tas momentas, kada rekomenduojama pažiūrėti ir paklausyti tiems, kurie dar šios panelės nematė.“

КомерсантЪ

„Nuostabiai charizmatiška artistė ir puikus peterburgietiškas atkirtis Alinai Orlovai. Rodos, kad Nina gyvena savoj nuostabioj šaly, pasakiškų melodijų šaly, į kurią ypač norisi pakliūti.“

Artemijus Troickis

Muzikos kritikas

„Scanorama”: viskas gali apsiversti

Požiūrius keičiantys filmai. Jie dominuos šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama” programoje. „Festivaliui ieškojome įvairių filmų, bet pirmiausia tų, kurie sudrebintų mūsų įsitikinimų pamatus. Tai, kas visuomenėje įprasta, tapę norma, nebūtinai yra „gerai”. Šių metų filmai drąsiai tai nagrinėja”,- programą reziumuoja festivalio direktorė Gražina Arlickaitė.

Lapkričio 8-ąją sostinėje prasidedančioje „Scanoramoje“ – naujausi ir tarptautiniuose festivaliuose pripažinti filmai, dvi išsamios retrospektyvos, konkursinė programa, lietuvių kino premjeros bei koprodukcijos forumas.

10 perspektyvų į pasaulį

Šių metų festivalyje viešės žinomos kino asmenybės iš visos Europos, bus pristatomos lietuviškų filmų premjeros ir konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“, tradicinės ir viena kitą papildančios festivalio programos: „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“, ilgametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“, specialieji seansai ir kt.

Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė, teigia, kad jau dešimt metų festivalis ieško kažko šviežio ir tikro, kas subtiliai ir įtaigiai atkartotų bei primintų tai, kas jau žinoma, bet per dažnai pamirštama.

„Jubiliejus ateina ir praeina, o žiūrovai išlieka. Festivalis šiemet toks pat žingeidus, atviras ir ieškantis. Jam mes skiriame turtingą šių metų programą, kurią vienija požiūrius keičiantys filmai. Nesvarbu, ar tai visuomenės ydas atverianti dokumentika, ar kinematografijos grožį atskleidžianti vaidybinė drama, ar pėdsaką kino istorijoje jau įspaudęs režisierius, ar naujosios kartos talentingas eksperimentatorius“, – sako G. Arlickaitė.

Lokiai, šakelės, gaubliai

Michaelio Haneke „Meilė“, Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“, Cristiano Mungiu „Už kalvų“, Martino Lundo „Beveik vyras“ – tai juostos, šiemet pripažintos geriausiomis Kanų, Berlyno ir Karlovi Varų tarptautiniuose kino festivaliuose. Šalia jų programoje – kontraversijas visoje Europoje vis dar kelentis Daniele Vicari „Diazas“, ne mažiau apkalbėti Leoso Caraxo „Šventieji motorai“ ir Michelio Franco „Po Liusijos“, vaidybos meistriškumu tiesiog pritrenkiantis Joachimo Lafosse “Mūsų vaikai”.

Kanuose „Ypatingo žvilgsnio” programoje Benoit Delepine ir Gustave de Kervern rodyta „Didi diena“ susilaukė bene ilgiausių plojimų. Žavinga ir prancūziškai elegantiška juosta apie šiuolaikinį pagyvenusį panką ir jo laisvas pažiūras artima žmonėms iš viso pasaulio.

Jautri Rufuso Norriso drama „Palaužti“, moteriškas ir labai jautrus Marion Laine pasakojimas „Atvira širdim“, didingas Nikolajaus Arcelio „Karališkas romanas“ ar tyki kaip upelio vanduo Christiano Petzoldo „Barbara“ – visi šie filmai dabar keliauja po įvairius festivalius pasaulyje ir į Vilnių užsuks tik trumpam.

„Atrinkdami filmus stengiamės išlikti tvirtų moralinių nuostatų festivaliu. Ši taisyklė niekada nesikeičia, todėl rodome tai, kas mus pačius palietė, vertinant emocijas, kūrybiškumą ar profesionalumą“, – prisipažįsta G. Arlickaitė.

Lietuviai taip pat sukūrė filmų

Festivalio programoje „Naujasis Baltijos kinas“ iš naujausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos juostų bus išrinktas geriausias trumpametražis filmas. Konkursinėje programoje varžysis net penki lietuvių kurti ar finansuoti darbai – Jurgio Matulevičiaus „Auka“, Ričardo Marcinkaus „Expermenas“, Aistės Žegulytės „Nikodemas“, Gianluca Sodaro „Ką Dievas sau galvoja“ (bendradarbiauta su italais), ir Oksanos Burajos „Liza, namo!“ (bendradarbiauta su estais). Į konkursinę programą įtraukti du latvių, penki estų ir vienas bendrai latvių bei estų kūrinys.

„Naujasis Baltijos kinas – Baltijos šalių jauno kino veidrodis, atspindintis, kuo dabar gyvena kūrėjai ir kokios temos jiems yra aktualios. Nė viena iš trijų šalių neturi stiprių pozicijų Europos kino žemėlapyje, tad šis konkursas – puiki galimybė kūrėjams parodyti savo talentą, o laimėtojui imtis ilgametražio filmo“, – sako G. Arlickaitė.

Geriausią trumpametražį filmą rinks tarptautinė kino profesionalų žiuri. Konkursinėje programoje nugalėjusiam režisieriui kino kompanija „Cinevera“ įteiks 10 tūkst. litų vertės prizą – kino aparatūros nuomos paslaugas, o bendrovė TEO LT, AB geriausiam lietuvių programos režisieriui suteiks 10 tūkst. litų finansinę paramą būsimam jo kino projektui.

Festivalyje įvyks ir keturios lietuvių ilgametražio kino premjeros: Marato Sargsyano „Tėvas“, Linos Lužytės „Igruški“, Martos Dauliūtės „Antra klasė“ ir Jokūbo Viliaus Tūro „Sapnuoju, kad einu“.

Specialioje retrospektyvos programoje „Laikas eina per miestą“ festivalis prisimins laikus, kai laisvai kalbėti nebuvo galima, tačiau kūrėjai įstengė pasakyti viską metaforomis. „Scanorama“ paminės ir su Lietuvos kinu susijusią svarbią sukaktį – režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Neregių žemė“ dvidešimtmetį. Šis filmas kol kas yra vienintelis lietuviškas darbas, įvertintas Europos kino akademijos apdovanojimu kaip geriausias dokumentinis filmas.

Estetai, kultūristai ir legendos

Vienoje iš programų „Scanorama“ pristatys ryškią Europos kino asmenybę – vengrų režisierių Istváną Szabó. Jam skirtą retrospektyvą vainikuos naujausias režisieriaus darbas „Durys“. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laureatė Helen Mirren.

Specialioje programoje „Liv Ullmann iš arčiau“ bus pagerbtos ir Europos kino legendos – Ingmaras Bergmanas ir Liv Ullmann. G. Arlickaitė pusė lupų prasitaria, kad į festivalį planuoja atvykti ir pati L. Ullmann, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.

Specialioje programoje bus rodomi ne tik Liv Ullmann režisuoti filmai, bet ir jos vaidmenys I. Bergmano juostose. Programoje ir du dokumentiniai filmai. „Scenos iš gyvenimo” pasakoja apie L. Ullmann darbą ir gyvenimą, o „Liv ir Ingmaras” poetiškai nagrinėja mūzos ir didžiojo režisieriaus meilės ryšį.

Festivalį atidarys ironiška ir šmaikšti islandų režisieriaus Hafšteinno Gunnaro Sigurdssono juosta „Bet kuriuo keliu“. Filmą žiūrovams sostinėje pristatys pats režisierius ir pagrindinis aktorius.

Į festivalį žada atvykti ir režisierius Filipas Marczewskis („Be jokios gėdos“), Umutas Dago („Kuma“), Davide’as Manuli („Legenda apie Kasparą Hauserį“), Marion Laine („Atvira širdim“), geriausio islandų aktoriaus titulą pelnęs Ólafuras Darris Ólafssonas („Gelmė“), įspūdingas danų kultūristas Kimas Koldas („10 valandų iki rojaus“, rež. Madsas Matthiesenas).

httpv://www.youtube.com/watch?v=hE5B_ESKV6o

Viskas gali apsiversti. Požiūrius keičiantys filmai Europos šalių kino forume „Scanorama“ lapkričio 8-18 dienomis Vilniuje, lapkričio 15-25 dienomis Kaune, lapkričio 22-25 dienomis Klaipėdoje ir lapkričio 24-25 dienomis Šiauliuose.

Vilniuje ir Kaune – nemokami europietiškų filmų seansai

Lapkričio pradžioje Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje kviečia kino mėgėjus į „LUX kino dienas“ (angl. „LUX film days“). Programoje pamatysite tris filmus, kurie šiemet varžosi dėl Europos Parlamento įsteigto LUX kino apdovanojimo. Nemokami filmų seansai vyks lapkričio 5–7 dienomis Vilniaus kino teatre „Pasaka“ ir lapkričio 12–13 dienomis Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos kino salėje. Renginio partneris – Tarptautinis Kauno kino festivalis.

Šiais metais LUX kino apdovanojimui nominuoti jauno vengrų režisieriaus Bence Fliegaufo filmas apie romų bendruomenę „Tai tik vėjas“ („Csak a szél“, Vengrija, Vokietija, Prancūzija), Veneto regioną vaizduojanti italų režisieriaus Andrea Segre juosta „Shun Li ir Poetas“ („Io sono Li“, Italija, Prancūzija) bei Lietuvos kino žiūrovų jau pamėgtas portugalų filmas „Tabu“ (rež. Miguel Gomes, Portugalija, Vokietija, Prancūzija, Brazilija), parodytas šiemet Tarptautinio Kauno kino festivalio programoje.

Tris LUX apdovanojimui nominuotus filmus vertins Europos Parlamento nariai. Nugalėtojas bus paskelbtas jau lapkričio mėnesį. Laimėjęs filmas bus subtitruotas visomis oficialiomis ES kalbomis ir pritaikytas regos bei klausos sutrikimų turintiems žiūrovams. Tai suteiks LUX laureatui galimybę pasiekti itin didelę auditoriją visose ES šalyse. Parama Europos kinematografijai, kultūrų dialogas ir vieši debatai apie europines vertybes – tai pagrindiniai Europos Parlamento įsteigto LUX kino apdovanojimo tikslai.

Tikrais įvykiais paremtas filmas „Tai tik vėjas“ pasakoja apie Vengrijoje vos prieš keletą metų įvykusias romų žudynes. Filme rodomas vienos romų šeimos gyvenimas: paauglė Anna lanko mokyklą, jos vienuolikmetis brolis Rio leidžia laiką slaptavietėje, motina Mari gretimame kaime dirba valytoja, o senelis Tomi atsigauna po insulto. Vasara. Jau keletą mėnesių šalyje siautėja „medžiotojų“ gauja, kuri žudo romų šeimas ir degina jų namus… Vieno garsiausių jaunosios kartos vengrų režisieriaus Bence Fliegaufo sukurtas filmas buvo apdovanotas Berlyno kino festivalio Didžiuoju žiuri prizu. Jam taip pat atiteko Paryžiaus kino festivalio žiuri simpatijos.

„Shun Li ir Poetas“ – tai pirmasis italų dokumentinio kino režisieriaus Andrea Segre vaidybinis filmas. Jis pasakoja apie kinų imigrantės Shun Li ir slavų žvejo pravarde „Poetas“ draugystę mažoje Venecijos lagūnos saloje. Pasak režisieriaus A. Segre, šį filmą sukurti įkvėpė moteris, sutikta viename Veneto bare. „Tai buvo tipiška Veneto užeiga, kurioje lankosi ištisos vietinių žvejų kartos. Šios moters veidas, toks svetimas šioms vietoms, nugairintoms laiko ir nudėvėtoms įpročių, niekada neišnyko iš mano atminties,“ – pasakojo A. Segre.
Portugalų juostos „Tabu“ veiksmas, prasidėjęs Lisabonos daugiabutyje, toliau rutuliojasi toli už Europos krantų – prisiminimai ir paslaptys žiūrovus nuneša į kolonijinę Afriką. Čia, Tabu kalno papėdėje, skleidžiasi meilės ir nusikaltimo istorija. Šiuolaikinės Portugalijos kino žvaigždės Miguelio Gomeso sukurta juosta išsiskiria netikėta struktūra, peržengiančia įprastas žanrų ribas. Už meninį novatoriškumą „Tabu“ buvo apdovanotas Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje.

Daugiau informacijos: www.europarl.lt, www.luxprize.eu.

Vienas iš super-grupės „Dire Straits“ įkūrėjų Davidas Knopfleris atvyksta į Vilnių

1977-aisiais Didžiojoje Britanijoje broliai Markas ir Davidas Knopfleriai įkūrė grupę „Dire Straits“, kurios pavadinimą yra girdėję visi vyresnės kartos žmonės, bent kiek besidomintys roko muzika. Jau po metų su pirmuoju savo albumu ir jo singlu „Sultans of Swing“ grupė „Dire Straits“ šovė į populiarumo viršūnę.

Vienas iš „Dire Straits“ įkūrėjų – jaunesnysis brolis Davidas Knopfleris – lapkričio 8 dieną koncertuos „Teatro arenoje“ Vilniuje.

Jaunėlis Knopfleris grupę „Dire Straits“ paliko gana greitai – nuo įkūrimo praėjus trejiems metams. Galbūt dėl to buvo kaltas nesugyvenamas ir diktatoriškas vyresniojo brolio Marko būdas, apie kurį sklando legendos, o galbūt tai tebuvo normali brolių konkurencija ir noras sukurti kažką savo. Ironiška, bet iki pat šių dienų Davido kūryba plačiajai auditorijai žinoma kur kas mažiau nei jo vyresniojo brolio.

Ir be reikalo. Solinę karjerą pradėjęs 1983-aisiais albumu „Release“, Davidas su kiekvienu nauju įrašu vis labiau atsiskleidžia kaip talentingas muzikos kūrėjas ir atlikėjas. Negana to, jo studijinių albumų skaičius – 12 – dvigubai viršija tiek „Dire Straits“ kūrybą (6 albumai), tiek brolio Marko studijinę diskografiją (7 albumai).

David Knopfler – Mercenary Man (daina filmo „Laser Mision” garso takeliui)
httpv://www.youtube.com/watch?v=zvQze6iRgfk

Per pastaruosius trisdešimt metų Davidas Knopfleris išsikovojo tiek palankų kritikų požiūrį, tiek pelnė rimtos, intelektualios roko muzikos gerbėjų meilę. Šalia savo pagrindinės veiklos Davidas rūpinasi jaunais muzikantais (yra įsteigęs keletą nedidelių įrašų ir leidybos kompanijų), kuria prozą ir poeziją. Jis taip pat pasižymi įžvalgumu bei novatoriškumu: dar 1995-aisiais metais (ketveriems metams prieš „Napster“ startą) D. Knopfleris pradėjo kalbėti ir propaguoti muzikos prekybą internetu.

Muzikinė D. Knopflerio karjera tampriai susijusi su ilgamečiu draugu ir scenos partneriu Harry‘iu Bogdanovs‘u, grojančiu klavišiniais bei gitara. Abu bičiuliai, pernai išleidę bendrą albumą „Acoustic“, kartu atvyks ir į Vilnių. Likusieji grupės nariai taip pat yra aukščiausios klasės profesionalai. D. Knopfleris garsėja perfekcionizmu ir albumų įrašams bei koncertiniams turams kviečiasi tik patyrusius muzikos pasaulio senbuvius. Ilgame jo scenos partnerių sąraše – žmonės, groję kartu su „U2“, Micku Jaggeriu, Paulu McCartney‘iu, Eltonu Johnu, Robbie Williamsu, Chris Rea ar Tina Turner.

Davido Knopflerio, Harry‘io Bogdanovs‘o ir grupės koncertas Vilniuje – lapkričio 8 dieną, 20 valandą „Teatro arenoje“. Tai koncertas tiems muzikos mylėtojams, kurie vertina intelektualią, laiko patikrintą ir išliekamąją vertę turinčią roko muziką.

Bilietus į šį renginį platina „Tiketa“ kasos ir internetu www.tiketa.lt.

David Knopfler – Genius

httpv://www.youtube.com/watch?v=UUzOky4VFH8