Visą vasarą Kauno miesto Senamiestyje vykstantis dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ rugsėjo 7 d. atsisveikina su savo ištikimais klausytojais iki kitų metų. Šešis metus gyvuojančio festivalio scenoje pasirodė didžioji dauguma garsiausių Lietuvos dainuojamosios poezijos atlikėjų ir jaunųjų talentų. Jau nebe pirmus metus renginiuose svečiuojasi ir užsienio akustinės muzikos atlikėjai. Senamiesčio kiemeliuose skambant bardų muzikai vyksta įvairios meno parodos ir kūrybinės dirbtuvės. Rugsėjo 7 d. 19 val. visi geros muzikos mylėtojai kviečiami prisijungti prie gražios vakarojimo po atviru dangumi tradicijos ir atvykti į jau paskutinį šeštojo sezono renginį, kuriame koncertuos Domantas Razauskas su grupe, Vytautas V. Landsbergis, grupė „Kamanių šilelis“ ir ansamblis „Ale Va“.

Jau šeštus metus iš eilės festivalio klausytojus mielai sutiko pradžiuginti dainų autorius ir atlikėjas, kompozitorius ir poetas DOMANTAS RAZAUSKAS su grupe, į Kauną su savo programa sugrįžtantys po ilgos pertraukos. Domantas Razauskas scenoje jau dešimtmetį. Per tą laiką parašyta apie 200 dainų, grota su pačiais įvairiausiais muzikantais, pačiose įvairiausiose scenose. Atlikėjas atviravo, jog „Senamiesčio Žiogui“ ruošiamoje programoje bus daug improvizacijų. Jiems pagelbės geriausias Gruzijos perkusininkas Irakli Koiava, todėl klausytojai gali tikėtis daug staigmenų. „Su Kaunu kiekvieną mūsų grupės narį sieja ypatingi ir intymūs ryšiai, tad groti čia visada malonumas ir garbė“, – gražių žodžių kauniečiams negailėjo atlikėjas.

Kitas festivalio svečias – VYTAUTAS V. LANDSBERGIS, kuris „Senamiesčio Žiogo“ koncertuose svečiuojasi jau ketvirtąjį kartą. Vytautas daugumai yra žinomas kaip filmų ir spektaklių režisierius, knygų autorius, tačiau dainuojamosios poezijos klausytojai jį pažysta, kaip atlikėją, kuris savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Koncerte atlikėjas dalinsis kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakose, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos.

Taip pat koncerte pasirodys – grupė KAMANIŲ ŠILELIS, kuri slepia du jaunus perspektyvius atlikėjus, ieškančius savęs tautų muzikoje, lietuviškame folklore, šiaurės ir pietų skambėjime bei žodžio subtilume. Maišydami įvairius stilius jie atėjo kaip dainuojamosios poezijos žanro atlikėjai, nors dažniau buvo apibūdinami kaip eksperimentinės muzikos kūrėjai, grojantys pjūklais, varpais ir vandeniu. Dabar Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas scenoje tiesiog užkrečia jaunatviška ir džiugia energija, nesistengdami įtilpti į muzikinių žanrų rėmus ir toliau eksperimentuoja.

Paskutinį festivalio koncertą pradės jaunatviška energija ypač užkrečiantis folkloro ansamblis „ALE VA“. Grupės nariai domisi tradicine lietuvių kultūra: muzikuoja liaudiškais instrumentais (bandonija, dūdmaišiu, smuikais, būgnais, lumzdeliu, basedla, armonika, skudučiais), dainuoja tradicines lietuvių liaudies dainas, šoka folklorinius šokius, tačiau jų dainose galima išgirsti ir džiazo, bossa nova, reggae elementų.

Festivalio organizatoriai nepamiršo ir tradicija tapusių parodų po atviru dangumi. Klausytojai turės galimybę pasigrožėti fotografijos darbų paroda, o aktyvesni festivalio lankytojai galės išmokti pinti apyrankes „ToksVisoks“ organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse. Organizatoriai kviečia visus į festivalio „Senamiesčio žiogas“ išlydėtuves, bet pasižada kitais metais sugrįžti kartu su šiluma ir vasara.

Bilietus platina BILIETAI.LT

Paskutinę šių metų vasaros dieną rugpjūčio 31d. „Lietuvos aido“ galerijoje Trakų g. 13 Vilnius, 18 valandą atidaroma menininkės Agnės Kondrataitės personalinė paroda „Miestas“, kurioje dar kartą pristatomas žmogaus ir miesto santykis. Sakysite, jog tai banalu, nes tema daugybę kartų gvildenta, aprašyta ir kitaip perteikta įvairiausiomis meninėmis raiškos formomis? Galbūt jūs ir teisūs, tačiau, kiekvienam iš mūsų, susieitam ar susisaisčiusiam su miestu, ši tema neišsemiama. Tai miestas, kuriame mes-žmonės gyvename, dirbame, kvėpuojame ir judame keisčiausiomis (visomis prasmėmis) trajektorijomis. Agnė Kondrataitė savo darbu tarsi trumpam sustabdo kino kadrą: žmogaus judesys sustingsta akimirkai – amžinoji ir universalioji „sustok akimirka žavinga“ konotacija. Kaip aliuzija į vaikystės pasaulį iškyla vasaromis ar vakarais skaitytos pasakos fragmentas, kai visa dvaro svita ilgam ir netikėtai užmiega, kad stebuklo ar kitokių aplinkybių būtų vėl prikelta naujam judėjimui.

Keraminės žmonių figūros plastiškos ir dinamiškos, keistai nusmailėjančiomis kojų galūnėmis. Dar jos tarsi beveidės. Ir berankės, kaip Miloso Veneros, bet skirtingos kaip ir mes visi. Berankės, bet jų kūnuose įspausta juos formavusios menininkės rankų šiluma, nesunkiai, manau, jog ir neatsitiktinai matoma molyje paliktuose pirštų antspauduose. Miestą čia reprezentuoja ašis „atsimušanti“ į plytų sieną. Metalo strypas sieja ir tuo pačiu perveria žmonių figūras. Ar tai skausmingas „ieties“ dūris, „žaizdota“ kiekvieno su miestu susidūrusio patirtis, ar tai tik vienijantis ir suburiantis bendravimui tokius skirtingus žmones faktorius, ar gelsvų plytų siena, išmūryta iš šiame regione esančio molio ir leidžianti susieti ši darbą būtent su Vilniaus miestu – spręskite jūs, o Agnė jums pristatys savo žmogaus – miesto santykio supratimą.

Tekstas – menotyrininkė Rūta Ostrovskaja.

Daugiau apie Agnę Kondrataitę – http://agneko.archestra.lt/

Atrodo, post roko mėgėjams šių metų lapkritis bus bene laukiamiausias mėnuo metuose. Jau yra žinoma, kad lapkričio 29-ąją Vilniuje pasirodys airių post rokeriai „God Is an Astronaut“, tačiau visai neseniai paaiškėjo, kad dar anksčiau, lapkričio 14-ąją, menų fabriko „Loftas“ scenoje koncertuos ir subtilieji japonai „Mono“, dažnai tituluojami kaip viena išskirtiniausių XXI-ojo amžiaus grupių.

Daugiau nei dešimt metų gyvuojantis kolektyvas iš Tokijo yra išleidęs šešis pilnametražius albumus, itin palankiai vertinamus ir post roko mylėtojų, ir kritikų. Tiesa, pastarųjų nuomonė, atrodo, „Mono“ nariams rūpi ne per labiausiai, mat muzikantai yra įsitikinę, kad jų muziką reikia jausti, o ne mąstyti apie ją.

„Mono“ kūryba – gana vientisa ir nuosekli. Tai grupė, turinti savitą stilistiką ir sunkiai supainiojama su kitomis. „Mono“ darbuose jungiasi instrumentinis post rokas, eksperimentinis rokas, shoegaze, noise, minimalizmas bei neoklasika. Pasak muzikantų, „Mono“ siekia sukurti garsą, perteikiantį džiaugsmo siekį braunantis per triukšmingą tamsą. „Mūsų muzika visuomet turi dvi puses, tamsiąją ir šviesiąją, kaip moneta“, teigia „Mono“ gitaristas Takaakira „Taka“ Goto.

Jau nuo 2001-ųjų grupės albumuose buvo girdėti vis daugiau styginių instrumentų garsų. Galiausiai 2010-aisiais dešimtmetį brandintas klasikinės muzikos grūdas išaugo į „Holy Ground: NYC Live With the Wordless Music Orchestra“. Tai koncertinis albumas, kuriame be pagrindinių „Mono“ kuriamos muzikos komponentų (šviesios melodijos, peraugančios į dramatiškas kulminacijas, švelnus Tolimųjų Rytų prieskonis, epiškos mušamųjų partijos, dinamiškumas ir kt.) atsiranda dvidešimties asmenų orkestro kuriama gelmė ir svoris.

Keletą kartų turavę po visą pasaulį, „Mono“ puikiai jaučiasi ir prestižinėse koncertų salėse, ir nedideliuose muzikos klubuose. Lietuvoje kvartetas pasirodys antrąjį kartą. Rugsėjo pradžioje bus išleistas naujausias „Mono“ albumas „For My Parents“, taigi galima tikėtis, kad „Lofte“ išgirsime ir pačių naujausių grupės kūrinių.

Rugsėjo 6 – 8 dienomis Vilniuje, festivalio “Vilniaus kino šortai” metu, tik tris kartus bus parodytas legenda tapęs pirmasis pasaulyje interaktyvus filmas „Kinoautomatas“ (rež. Radužas Činčera). Kino seanso metu žiūrovai galės patys nuspręsti, kaip pasielgti pagrindiniam veikėjui ir atsakyti sau į amžiną klausimą: “o jeigu…”

„Ši subtili komedija – tai unikali patirtis. Gyvenime tikriausiai nuogos kaimynės neįleistum, o čia gali nebijodamas pasekmių rizikuoti. Visgi, mintyse sukirba abejonė ir tai leidžia taip įsijausti į filmą, jog galiausiai užmiršti, kad esi kino teatre“, – sako Rimantė Daugėlaitė, „Vilniaus kino šortų“ direktorė.

Filmo pradžioje pakiliai nusiteikęs pagrindinis herojus Novakas su gėlių puokšte grįžta namo. Šiandien jo žmonos gimtadienis. Prie buto durų vyrą pasitinka tik rankšluosčiu prisidengusi gražuolė kaimynė. Ji netyčia užtrenkė savo buto duris ir prašo priimti į jo butą. Ką daryti?

Tai tik pirma komiška situacija ir pirmoji dilema, kuriai išspręsti prireiks filmo žiūrovų pagalbos. Paspaudę žalią ar raudoną mygtuką jie nuspręs, įleisti kaimynę ar palikti už durų. Be nuogos kaimynės dar laukia automobilių lenktynės, gaisras daugiabutyje ir kitos netikėtos situacijos.

Specialiai dėl šio filmo į Lietuvą atvyksta profesionalų komanda iš Čekijos. Kai juosta buvo pristatyta pirmą kartą, 1967-aisiais, seanso metu prieš publiką pasirodydavo moderatorius ir žiūrovai balsuodavo plojimais. Dabar žiūrovams bus išdalinti pulteliai, kuriais jie ir “valdys” personažus.

„Visų pirma, žmonėms patinka žaisti, o antra, „Kinoautomatas“ yra puiki komedija. Kone po kiekvieno seanso žiūrovai plojo ir šaukė: „Pakartot!“, – apie žiūrovų reakcijas pasakoja režisieriaus dukra Alena Činčerova.

Būtent jos iniciatyva „Kinoautomatas“ prieš šešerius metus sugrįžo į kino ekranus ir pradėjo kelionę po tarptautinius festivalius. Nors pirmą kartą režisieriaus Radužo Činčeros sukurtas filmas buvo parodytas dar 1967 m. EXPO parodoje Monrealyje. Deja, iki 2006-ųjų filmą matė tik saujelė laimingųjų – po parodos komunistinė Čekoslovakijos valdžia jį įtraukė į draudžiamų kino juostų sąrašą. Tačiau Alena, paaukojusi daug laiko ir pastangų, atkūrė filmą.

Per šešerius metus filmas apsilankė Vašingtone, Londone, Briuselyje, Milane ir kituose pasaulio didmiesčiuose.

Rugsėjo 6-8 dienomis „Kinoautomatas“ bus rodomas sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, kitos „Vilniaus kino šortų“ programos – „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“. Vėliau festivalis apsilankys ir kituose miestuose: Kaune – rugsėjo 11-13 d., Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – 12-15 d. ir Nidoje – 13-15 d.

Šių metų “Vilniaus kino šortų” video:

httpv://www.youtube.com/watch?v=oJgXA23uGd4&feature=em-share_video_user

Kauno kino festivalis bendradarbiaudamas su Europos kino tinklu „Nisi masa“ džiaugiasi galėdamas pakviesti kino kritika besidominčius kino mylėtojus dalyvauti festivalio metu vyksiančiose kino kritikos dirbtuvėse. 8 dalyvių komanda iš Nyderlandų, Suomijos ir Lietuvos (amžius 18-30 metų) festivalio metu, rugsėjo 26 – spalio 7 dienomis, kurs unikalų kino naujienų dienraštį, platinamą internetu ne tik Europos, bet ir viso pasaulio skaitytojams.

Nisimazine formatas jau yra patikrintas didžiausiuose kino festivaliuose. Kasmet tarptautinės jaunų žmonių komandos vyksta rašyti apie filmus į Kanus, Roterdamą, Abu Dabį, Karlovy Varus ir dar daugelį kitų kino festivalių. Tai kasdienis leidinys, kurį sudaro filmų recenzijos, interviu su kino kūrėjais, įspūdžiai iš festivalio renginių ir, žinoma, svarbiausias akimirkas įamžinančiomis nuotraukomis. Šio leidinio kūrimas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant jaunų kino kritikų komandai su patyrusiais redaktoriais, kurie padės ir Kauno kino festivalio metu.

Anglų kalba vykstančių dirbtuvių metu, kas dieną bus sukuriamas naujienlaiškis, kurį prenumeruoja kino mylėtojai iš viso pasaulio. Visi tekstai taip pat bus talpinami oficialioje „Nisimazine“ internetinėje svetainėje bei Kauno kino festivalio dienoraštyje. Festivalis ieško anglų kalba rašančių profesionaliais kino kritikais norinčių tapti autorių, kurie norėtų prisijungti prie tarptautinės kino kritikų komandos ir savo mintimis apie Kauno kino festivalio filmus dalintis su plačiu skaitytojų ratu.

Kino kritikos dirbtuvės vyks Kaune rugsėjo 26 – spalio 7 dienomis. Dalyviams suteikiama nakvynė.

Norintys dalyvauti savo anksčiau rašytus tekstus ir gyvenimo aprašymą iki rugsėjo 3 d. turi siųsti elektroniniu paštu aiste@kinofestivalis.lt . Dirbtuvės vyks anglų kalba, todėl puikūs anglų kalbos rašymo, skaitymo bei kalbėjimo įgūdžiai yra būtini.

Daugiau informacijos:

www.kinofestivalis.lt

www.nisimazine.eu

Rugpjūčio 24-26 dienomis Kauno Jachtklube Vykstančiame festivalyje, tarp 40 muzikos atlikėjų galima rasti tokių atlikėjų kaip G&G Sindikatas, Golden Parazyth, Williux (Skamp), neseniai socialiniame puslapyje „youtube“ užkariavęs Lietuvių dėmesį Alekna. Tačiau labiausiai didžiausia intriga Hip-Hop mėgėjų tarpe kelia legendinė grupė RSA (Ritmas Seksas ir Alus).

Maždaug prieš 20 metų Vilniuje, buvusiame Pedagoginio instituto jaunimo klube „Bičiuliai“ įvyko pirmasis grupės ‚,,RSA‘‘ pasirodymas. Veikiau tai buvo duetas, nes tuo metu ant scenos lipo tik 2 žmonės – Egidijus ir Dainius („Skruzdėliukas“). Ir jau iš karto matėsi, kad į šalies muzikinį pasaulį atsibastė niekam nežinomi, tačiau turintys potencialą vyrukai… Tą vakarą jie atliko hitu tapusį kūrinį „Ritmas, Sekas ir Alus“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XKisJLLgvJE

Tuometiniuose Profesinių sąjungų kultūros rūmuose ant scenos jau lipo 5 žmonės… Iš pradžių žiūrovai nieko nesuprato, visi laukė jau spėjusios išpopuliarėti grupės „Pompa“, tad nieko nuostabaus, jog pirmoji „RSA“ daina buvo lydima užgauliojimų bei nepadorių gestų lavinos. Tačiau… jau antros dainos metu viskas pradėjo keistis ir po keturių dainų grupė paliko salėje susirinkusius žiūrovus visiškoje euforijoje, nes pirmieji Lietuvoje suderino Hip-Hop lyrika ir dinamišką šokį.

Taip prasidėjo 8-erius metus trukęs grupės žygis per Lietuvą. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Kauno sporto halė, kitų miestų didžiosios arenos, naktiniai klubai, daugybė pasirodymų įvairiuose renginiuose bei festivaliuose. Žurnalai bei laikraščiai, TV laidos, video klipai ir t.t. Žodžiu, grupė mėgavosi viskuo, ką suteikė tuometinis Lietuvos Šou biznio pasaulis… Jie negalėjo lygintis populiarumu su grupe „SEL“, tačiau visur būdavo laukiami. Grupės nariai nesiekė aklo populiarumo, tiesiog nuoširdžiai darė tai, kas jiems patinka, už ką ir buvo mėgiami. Nors grupė buvo sukūrusi ne vieną topu tapusį kūrinį – „Šok Hip Hop“, „Ji kalė“, „Užsimauk prezervatyvą“, „Jeigu saulė“, „Kodėl?“, „Keičiam stilių“ ir t.t., juos vertino ne už dainas, bet už tai, ką jie darė būdami ant scenos… Linksmi, energingi ir „tikri bachūrai“

httpv://www.youtube.com/watch?v=ohn3I3VgzE4

Po savo „Kryžiaus“ žygio per Lietuvą trukusio 8-erius, grupei kelia užkirto, kaip jie patys pasako „Žuvų era“. Niekados ypatingai nesiekę populiarumo, nebematė prasmės likti tuometinėje estradoje ir grupės nariai išsiskirstė savais keliais, be jokio ypatingo triukšmo.

Po 10 metų trukusios tylos, grupės lyderis Dainius (Skruzdėliukas) ėmėsi projekto suburti seną „chebrą“. Ir dabar mes turėsim galimybe vėl stebėti ir džiaugtis tikru Lietuvos „old schlool“.
RSA „Legenda sugrįžta“

Daugiau informacijos apie renginį rasi čia

Bilietus gali įsigyti čia

Daugiau RSA video gali rasti čia

Šį – paskutinį vasaros savaitgalį – vyks XV-asis baltų kultūros ir muzikos festivalis “Mėnuo Juodaragis”, žadantis nustelbti visas iki šiol vykusias festivalio laidas. Zaraso ežero saloje jau prasidėjus parengiamiesiems darbams, pristatomi paskutinės festivalio naujovės ir programos ypatumai.

“Kiekvienas naujas “Mėnuo Juodaragis” gaunasi vis didesnis, turtingesnis už praėjusius, tačiau šiemet, atrodo, naujų idėjų daug kaip niekad. Ši festivalio laida žada būti įspūdinga jau vien dėl programos ore, o kažką nepaprasto savo pasirodymams ruošia visi dalyviai”, – sako organizatoriai.

Kad žiūrovai nepasiklystų gausoje veiklų ir pasirodymų “Mėnuo Juodaragis” pristato pirmąją Lietuvoje interaktyvią festivalio programėlę išmaniesiems telefonams su Android operacine sistema – ją galima rasti festivalio svetainėje www.mjr.lt. Programėlė ne tik informuos apie viską, kas vyksta festivalyje, bet padės orientuotis renginių žemėlapyje ir leis susikurti savo “Mėnuo Juodaragis” dienotvarkę. Pasak rengėjų, “tai dar vienas pavyzdys, kaip sena sutinka nauja – išmaniosios technologijos padeda pažinti senąją kultūrą ir šiuolaikinę kūrybą”.

Toks festivalio gidas tikrai pravers, nes greta muzikos, amatų, paskaitų ar kino šiemet laukia ir daug naujų užsiėmimų. Antai šalia tradicinio senųjų amatų ir kūrybos kiemo šiemet įsikurs Gamtininkų kiemas, kur kartu su Lietuvos ornitologų draugija bus galima pasigaminti inkilą ir išgirsti apie paukščių ir žmonių santykius.

Netikėtose festivalio vietose nutiks architekto Audrio Karaliaus inicijuotas EkoMenis – žmogaus ir gamtos kūryba, kurią skulptoriai ir kiti dailininkai lipdys kartu su Saule, Vėju, Vandeniu, Žeme, Mišku ir Žiūrovais.

Šeštadienio vakarą įspūdingą oro balionų paradą surengs Vilniaus oreivių asociacija. Švytinti balionų rikiuotė Zaraso saloje pamėgins atlikti šviesos kompoziciją su muzika, kurią specialiai šiai progai sukūrė alternatyvios muzikos kūrėjai Donis ir McKaras. Oro balionų paradą lydės saloje supinti degantys liaudiški sodai – magiškas ir unikalus lietuvių paveldas, atkurtas gamtoje ir dideliu formatu.

Šiais metais greta menų, muzikos, žinių lobyno ir visų paukščių įsitaisys Šarka. Benas Šarka. Žinomas Lietuvos menininkas avangardistas, performansų meistras, „Gliukų” teatro įkūrėjas B.Šarka “Mėnuo Juodaragyje” atliks savo spektaklį „Kiaurai”, paties apibūdintą, kaip “Toks yra kiaurai laižantis pasaulio grožis”.

“Mėnuo Juodaragis” savo programoje pristato dar vieną naujieną – svajingą ir giedrą poezijos pavakarę ąžuolo paunksmėje, kurioje savo kūrybą skaitys net septyni jauni, talentingi poetai: Donatas Petrošius, Jurgita Jasponytė, Ramunė Brundzaitė, Vytautas Stankus, Dainius Gintalas, Ilzė Butkutė, bei žymus Lietuvos žodžio kalvis Marius Burokas.

Festivalyje bus galima išvysti net tris fotografijos parodas, tarp kurių – pirmą kartą – ir užsienio svečio ekspozicija. Estijoje įsikūręs Vengrų institutas pristato garsaus vengrų etnologo dr. Mihály Hoppálo fotografijų parodą “Šių dienų šamanai”, gimusią 1991–2011 metais Sibire, Kinijoje, Pietų Korėjoje, kur dar gyvi archainiai gydomieji ritualai. Jo nuotraukose – tikros, nesurežisuotos situacijos ir pokyčiams nepavaldūs šamanai, puoselėjantys vietinį dvasinį kultūrinį paveldą ir pasaulio įvairovę. Kino ir paskaitų palapinę papuoš gražiausios paukščių fotografijos iš Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2011”. Skrajūnų temą papildys Lietuvos aviacijos muziejaus kvapą gniaužiančių fotografijų paroda apie Lietuvos aviaklubo istoriją.

Margoje „Mėnesio Juodaragio” muzikinėje programoje 3 scenose ir įvairiose kitose erdvėse pasirodys apie 50 kolektyvų ir atlikėjų. Tarp jų – net dešimt svečių iš užsienio – žymiausia Ukrainos post-folkloro grupė “DakhaBrakha”, juodmetalio puoselėtojai „Cruachan“ iš Airijos, neoklasikinės muzikos legenda „Ataraxia“ iš Italijos, žymūs ambient skambesio kūrėjai „Troum” (Vokietija), charizmatiškas estiško ir ukrainietiško folkloro derinys „Svjata Vatra”, originali ethno-world grupė „Theodor Bastard“ (Rusija), kolektyvai iš Vengrijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių.

Saloje koncertuos ir žymūs lietuvaičiai – grupė “Skylė” su Aiste Smilgevičiūte, Andrius Mamontovas, Veronika Povilionienė su Lietuvos kariuomenės orkestru, Vytautas V. Landsbergis su kompozitoriumi Raimondu Rašpoliausku, grupė “Žalvarinis”, Alina Orlova, avangardinės ir elektroninės muzikos kūrėjai, įvairūs folkloro ansambliai ir kiti.

Festivalio rengėjai surinko ir gausią programos kraitę mažiesiems žiūrovams. Vaikų lauks įvairiausi rankdarbių būreliai, etnologės Gražinos Kadžytės, rašytojo Vytauto V. Landsbergio pasakojimai, mažųjų gamtininkų klubas “Lututė”, pasakos ir filmukai, proga pašaudyti iš lanko ar pagroti liaudies instrumentais.

O štai suaugusiųjų gurmanų laukia gardus ir putojantis siurprizas – su apeigom ir nuotykiais “Dundulio” bravore išvirtas festivalio alus – pirmasis kadaginis alus, pagamintas Lietuvos bravore.

Tris dienas ir tris naktis nuostabioje Zaraso salos gamtoje įsikurs palapinių miestelis, aidės koncertai ir šokiai, kvies paskaitos, kino filmai, senųjų amatų kiemas, įvairūs būreliai ir meniniai projektai, o kiekvienas žiūrovas taps savo programos kūrėju.

Festivalio svetainė internete: www.mjr.lt

„Linija – tai pasivaikščioti išėjęs taškas“, – pastebi vienas iš trumpų filmų festivalio „Vilniaus kino šortai“ filmų. „Trumpametražiai filmai pastebi dalykus, apie kuriuos dažnai nė nesusimąstome. Pavyzdžiui, ištisinę juostą gatvėje. Norime, kad po tas „juostas“ ir pasivaikščiotų žiūrovai“, – sako festivalio direktorė Rimantė Daugėlaitė.

Jau rugsėjo 6-ąją sostinėje prasidėsiančio festivalio konkursinėje programoje – daugiau nei 60 filmų iš viso pasaulio. Festivalio organizatoriai sulaukė milžiniško tarptautinio susidomėjimo. Atrankai į konkursines programas buvo atsiųsta net 900 filmų. Festivalio komanda atrinko 60.

„Programos sudarytojai nesileido į jokius kompromisus, peržiūrėję filmus atmetė visus, dėl kurių kilo bent menka dvejonė. Vidutiniškai vos septyni iš šimto pateiktų filmų bus parodyti festivalyje“, – ilgą atrankos procesą prisiminė R. Daugėlaitė.

Filmai iš Kolumbijos, Indijos, Brazilijos, Kanados ir beveik visų Europos šalių jau apkeliavo svarbiausius trumpų formų kino festivalius – Berlyno, Oberhauzeno, Hamburgo, Clermont-Ferrando. „Vilniaus kino šortai“ taip pat tampa svarbia stotele trumpametražių filmų kūrėjams. Septintą kartą vyksiantis festivalis vadinamas svarbiausiu ir didžiausiu trumpametražių filmų festivaliu Baltijos šalyse.

Konkursinėms programoms festivalyje akomponuos ir specialūs seansai. Juose – animaciniai ir šokio filmai, staigmena laukia Jono Meko kūrybos gerbėjų.

Auga ne tik festivalio programa ir svarba pasaulyje. Vis daugiau ploto „Vilniaus kino šortai“ užima ir Lietuvoje. Šiemet programa bus pristatyta ne tik kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“, bet ir „Forum Cinemas Vingis“ (rugsėjo 6–9 d.). Festivalio filmus bus galima pamatyti ir kituose miestuose: Kaune – rugsėjo 11–14 d., Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Nidoje – 12–15 d.