Gruodžio 28 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko naujo internetinio puslapio www.dramustalcius.lt pristatymas. Šis puslapis – tai dalis projekto, kuriuo siekiama išsaugoti į lietuvių kalbą išverstas ir neišleistas, tačiau archyvuose (taip pat asmeniniuose fonduose, tad ir stalčiuose) sugulusias pjeses, bei gerinti jų pasiekiamumą žmonėms, besidomintiems dramaturgija. Kartu inicijuoti bei įgyvendinti naujus, iki šiol gimtąja kalba nepasiekiamus, pjesių vertimus.

Projekto vadovas režisierius Gintaras Varnas džiaugėsi, jog keturis kartus Kultūros tarybai teiktas projektas pagaliau gavo finansavimą ir atsirado galimybė sukurti internetinį puslapį, kuriame šiuo metu įkelta 110 pjesių – ne tik kompiuteriu iš rankraščių ar mašinraščių perrinktų, bet ir pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstų dramų. „Iki šio projekto į lietuvių kalbą nebuvo išversta nė viena tokių klasikų kaip Racine’o ar Shakespeare’o pirmtako Christopherio Marlowe pjesės. Stebuklas, kad jos apskritai atsirado – Lietuvoje labai sunku surasti vertėją, kuris sugebėtų ir apsiimtų versti eiliuotą Shakespeare‘o dramą. Jau nekalbu apie, pavyzdžiui, Pedro Calderóno de la Barcos pjeses ar Antikos tragedijas bei komedijas.”

Tarp pirmą kartą išverstų klasikos pjesių – Euripido „Orestas”, Racine’o „Faidra”, Shakespeare’o „Klaidų komedija” bei „Kaip jums patinka”, Marlowe „Tragiška daktaro Fausto istorija”, Büchnerio „Dantono mirtis” ir kitos. Pristatymo metu aktoriai Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis skaitė ištraukas iš pjesių: pristatytas Faidros monologas bei Žako monologas „Visas pasaulis yra scena” iš pjesės „Kaip jums patinka”.

Susitikimo metu publika taip pat pateikė savo pasiūlymus ir klausimus apie puslapio misiją bei formatą. Teatrologė Rasa Vasinauskaitė pastebėjo, jog reikėtų sistemingesnės pjesių atrankos, o kai kurių vertimų galbūt verčiau apskritai neplatinti, nes sovietmečiu išverstos pjesės neretai cenzūruotos, todėl kai kurios jų eilutės stipriai skiriasi nuo originalo. Į tai Gintaras Varnas atsakė, jog šiuo metu neturime galimybės rinktis – reikia gelbėti tuos vertimus, kurie dūla archyvuose. Jo nuomone, verčiau platinti prastus vertimus nei apskritai jų neplatinti: „Jei tik būtų lėšų, mielai užsakyčiau naujus visų Shakespeare‘o pjesių vertimus. Per dešimt metų gal ir pavyktų jas išversti iš naujo.”

Dauguma pristatyme dalyvavusių teatrologų, vertėjų bei dėstytojų sveikino režisieriaus iniciatyvą ir išreiškė lūkestį, jog ateityje atsirastų daugiau finansinių bei žmogiškųjų išteklių, leisiančių tęsti projektą ir pildyti Dramų stalčių. Šiuo metu interneto puslapyje www.dramustalcius.lt įkelta 110 pjesių, kurias galima atsisiųsti, skaityti, spausdinti. Iki šios dienos puslapyje patalpintos pjesės apima verstinės dramaturgijos palikimą nuo Antikos laikų iki XIX amžiaus. Ateityje ketinama puslapį papildyti taip pat ir XX amžiaus bei šiuolaikine dramaturgija.

Teatro „Utopia“ informacija

Net tris dienas į istorinę Lietuvos Respublikos prezidentūrą Kaune įsisuks šokis. Tokią neįprastą erdvę choreografas Kenzo Kusuda iš Japonijos drauge su tarptautine Kauno šokio teatro „Aura“ trupe pasirinko savo sukurtam darbui pristatyti.

Viešėdamas Kaune vykusiame tarptautiniame šokio festivalyje „Aura 25“, K. Kusuda sužavėjo publiką prezidentūroje šokdamas solo spektaklį. Šį kartą į istorinę erdvę žiūrovai kviečiami pasižiūrėti „Auros“ šokėjų pasirodymo pavadinimu „Pneu Pneu Pneu“.

Artimiausias lietuviškas žodis spektaklio pavadinimui – „kvėpavimas“. Choreografas įsitikinęs, kad būtent kvėpavimas mus vienija su praeities kartomis. Kiekvieną įkvėpimą lydi iškvėpimas, su kuriuo mes iškvepiame savo turinį, o jį įkvepia kiti. Taigi, šia prasme esame nemirtingi, o protėviai yra kiekvieno mūsų integrali dalis.

„Šis spektaklis – savotiška duoklė istoriniam pastatui, jau išėjusiems žmonėms ir, žinoma, tiems, kurie ateis žiūrėti spektaklio. Juk protėviai gyvi mumyse, jie kvėpuoja per mus. Nėra praeities, nėra ateities, yra tik čia ir dabar“, – sakė Kenzo Kusuda.

Kurdamas spektaklį choreografas išskirtinį dėmesį skyrė erdvės stebėjimui ir tyrinėjimui. Jam artimos animizmo idėjos atsispindi ir naujausiame darbe. K.Kusuda teigia, kad ne tik mes stebime ir žiūrime, bet ir stalas ar senovinė kėdė stebi mus, kvėpuoja ir pasakoja savo istoriją, kurią turi išgirsti šokėjai ir perduoti žiūrovui. Nors choreografinis piešinys yra aiškus, tačiau žiūrovai gali tikėtis mikro improvizacijų, kurios gimsta šokėjams susidūrus su erdvėje esančiais daiktais, salėje sėdinčiais žmonėmis ar gyvai skambančiais violončelės garsais.

Prezidentūroje rodomu spektakliu choreografas nori pagerbti ir atiduoti duoklę tiek lietuvių tautai reikšmingam pastatui, tiek žmonėms, dirbusiems ir vaikščiojusiems po šią erdvę. „Aš noriu, kad ši vieta būtų vėl atsiminta, kad kiekvienas atėjęs į šią erdvę, jaustųsi tarsi grįžęs į savo namus. Taigi, svetingai kviečiame švęsti istorijos ir žmonių“, – sakė choreografas.

K. Kusuda studijavo ekonomiką ir verslo vadybą, dalį dienos dirbdavo Tokijo žuvų turguje. Netikėtai atradęs šokį kaip savąją išraiškos formą, kone iškart buvo pripažintas, kaip turintis itin asmenišką ir stiprią judesio kalbą. Nuo 1999 m. jis persikėlė į Nyderlandus, kur sukūrė daug išskirtinių, asmeniškų choreografijų ir buvo pripažintas vienu poetiškiausių choreografų olandų šokio scenoje.

Kauno šokio teatras „Aura“
Premjera „Pneu Pneu Pneu“
Gruodžio 10 d., (ketvirtadienis), 18 val., istorinėje LR Prezidentūroje ,Vilniaus g. 33, Kaunas
Gruodžio 13 d. (sekmadienis), 13 val. istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaunas
Gruodžio 15 d. (antradienis), 18 val., istorinėje LR Prezidentūroje ,Vilniaus g. 33, Kaunas

Choreografija – Kenzo Kusuda (Japonija/Nyderlandai)
Muzika – Patris Židelevičius (violončelė)
Šokėjai: Oksana Griaznova , Gintarė Marija Ščavinskaitė, Ema Nedobežkina, Laura Witzleben (Vokietija), Paulius Prievelis, Niels Claes (Belgija), Haruka Suzuki (Japonija), Love Hellgren (Švedija), Omer Lavie (Izraelis), Niels Claes (Belgija), Kyrie Oda (Japonija).
Kostiumai: Kenzo Kusuda, Židrija Janušaitė
Trukmė – 60 min.
Projekto partneris – istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune

www.aura.lt
Bilietus platina Kauno šokio teatras „Aura“

Koncertų agentūra „8 Days A Week” dar metams nesibaigus meta Tricky kozirį ant stalo ir kviečia į dar vieną favoritų koncertą. Kultinis britų prodiuseris, trip-hop stiliaus krikštatėvis ir bene ryškiausia muzikos pasaulio asmenybė Tricky pagaliau įtraukė Vilnių į savo koncertų turą. Kitų metų vasario 5-osios vakarą Tricky Vilniaus menų fabrike „Loftas“ demonstruos savo patirtį, vokalinius sugebėjimus ir gyvai pristatys naujausią savo projektą „Skilled Mechanics“.

Visur atpažįstamas Tricky balsas, apnuogintas boksuotis mėgstančio atlikėjo kūnas, hipnotizuojantys ritmai, įdomūs tekstai ir visiškai nenuspėjamas pasirodymas, kurį tiesiog būtina pamatyti gyvai. Jis, būgnai, gitara, pritariamasis vokalas, moderni „senoji mokykla“ ir savita elektroninė muzika.

Į Vilnių Tricky atsiveža ne savo geriausių kūrinių rinktinę kaip dažnai nutinka pas mus, o visiškai naują projektą, kurio oficiali pasaulinė premjera numatyta tik sausio mėnesį ir kurios jau dabar laukia dauguma Europos koncertų salių ir muzikos klubų. Nors pasirodymo Vilniuje metu Tricky gerbėjai turės galimybę išgirsti ir ankstesnės jo kūrybos, tai dar kartą įrodo jo produktyvumą ir kokybę.

Tricky – ‘Sun Down’ feat. Tirzah

„Skilled Mechanics“ žymi naują etapą Tricky karjeroje. Tai bendras DJ Milo, Luke Harris ir Tricky projektas. Nors būsimas to paties pavadinimo albumas pasirodys tik sausio 22 d., šis projektas jau dabar sulaukė daug melomanų ir žiniasklaidos dėmesio. Albumo leidyba rūpinasi paties Tricky kuruojama įrašų kompanija „False Idols“ ir legendinė leidykla „!K7”. Panašu, kad Tricky pagaliau rado sau stiprų užnugarį – vieša paslaptis, kad įprastai jis siekia likti nepriklausomas. Akivaizdu, kad šis projektas bus dar vienas įdomus darbas ir taip turtingame Tricky muzikos kataloge.

„Aš labai ilgą laiką savo pasirodymuose buvau antram plane. Dažniausiai mano pasirodymą sustiprindavo kviestinės vokalistės, o įrašus – įvairūs moteriški vokalai. Paskutinį kartą vienas kaip solo atlikėjas scenoje buvau bene prieš 20 metų. Ir tai buvo mano debiutinio albumo „Maxinquaye“ laikai. Nusprendžiau, kad laikas tai pakeisti. Turiu ką pasakyti. Pokyčiai visada yra gerai ir pats metas iš savęs pareikalauti dar daugiau“, – sakė Tricky, šiame koncertų ture žadantis pademonstruoti geriausią savo formą.

Tricky presents Skilled Mechanics – ‘Beijing To Berlin’ feat. Ivy

Pirmajį albumo „Skilled Mechanics“ singlą „Beijing To Berlin“, kuriame taip pat girdimas kylančios kinų reperės Ivy balsas, lydėjo savitas vaizdo klipas. Sutapimas ar ne, bet Tricky dar pavasarį iškeitė Londoną į Berlyną ir šiuo metu savo dienas leidžia ten. Antrasis singlas – grupės „Porno For Pyros“ koveris ir nauja dainos „Porpoise Head“ versija, kurios vokalą visų nuostabai įrašė ilgametis Tricky būgnininkas Luke Harris.

Albumo „Skilled Mechanics“ įrašuose dalyvavo net keli kviestiniai vokalistai, tarp jų – danų vokalistė Oh Land, britų atlikėja Renata Platon, puikiai pažįstama Tricky scenos partnerė Francesca Belmonte, jau minėta kinų reperė Ivy ir būgnininkas Luke Harris.

Apie Tricky

Bristolio muzikos lopšyje gimęs Tricky, kurio tikrasis vardas – Adrian Thaws, garsėja kaip sudėtingo charakterio žmogus. Nieko nuostabaus – blogiuko etikėtė ir audringas gyvenimo būdas Tricky lydi visą gyvenimą. Jo tėvas šeimą paliko jam dar net negimus, o motina Maxine Quaye pasitraukė iš gyvenimo savo noru, kai Tricky buvo tik ketveri. Visą vaikystę būsimą muzikos ikoną globojo močiutė. Būdamas 17-iolikos Tricky pateko į teisėsaugos akiratį ir dėl smulkių nusikaltimų kurį laiką praleido kalėjime.

Po kalėjimo Tricky nepalūžo ir laiką leido itin rimtoje draugijoje – jį pripažino legendinis muzikos prodiuserių ir didžėjų judėjimas „The Wild Bunch“. Už naują draugų ratą reikėtų dėkoti dabartiniam Tricky scenos partneriui ir bene geriausiam draugui DJ Milo.

Po metų jis tapo repo grupės „Fresh 4” nariu, o DJ Krust jam suteikė „Tricky Kid“ vardą, kurio vėliau atsisakė ir liko tiesiog Tricky. Tada sekė pirmieji įrašai su trip-hop sunkiasvoriais „Massive Attack“. Tricky balsas girdimas ne viename „Massive Attack“ kūrinyje. Jau tada grupės gerbėjai ir muzikos kritikai galėjo įvertinti Tricky gebėjimus ir savitą stilių.

Tricky – ‘Hell Is Round the Corner’

Net 11 studijinių albumų išleidęs Tricky laikomas vienu iš taip vadinamo trip-hop stiliaus pradininkų ir bene sėkmingiausiu jos atstovu kartu su jau minėtais britais „Massive Attack“ ir „Portishead“. Debiutinis Tricky albumas „Maxinquaye“ tik įtvirtino jo talentą, pelnė šlovę ir kritikų simpatijas. Beje, pats albumas kaip ir jo pavadinimas yra savotiška Tricky duoklė iš gyvenimo savo noru pasitraukusiai motinai.

Tricky muzika apjungia tris skirtingas melomanų kartas. Vieniems patinka senasis Tricky, kitiems – naujasis. Dar kitiems – jis vaikystės herojus. Jis nepataikauja publikai, radijo stočių muzikos redaktoriams, leidybinėms kompanijoms ir apskritai visai muzikos industrijai. Tricky – be galo stipri asmenybė, kurio gyvenime buvo ir pakylimų, ir skaudžių nuopolių. Kaip bebūtų, jo indėlis į šiuolaikinę muziką yra daugiau nei svarbus – jį gerbia visi.

Be solinės karjeros, itin svarbi Tricky gyvenimo dalis – kolaboracijos su kitais atlikėjais, prodiusavimas ir remiksų kūryba. „Massive Attack“, Björk, Neneh Cherry, „Red Hot Chilli Pepers“, Cindy Lauper, Ed Kowalczyk, Alanis Morissete, Nneka, Elvis Costello, Pete Doherty, PJ Harvey, Grace Jones, Yoko Ono, Martina Topley – Bird, Tirzah, „Whale“ ir „Garbage“ – tai tik kelioliką vardų ir žinomų atlikėjų, su kuriais darbavosi Tricky.

Tricky – ‘Nothing Matters’ feat. Nneka

Tricky – vienas tų, kuriais matuojami pastarieji dvidešimt metų muzikos istorijoje. Jis – tikra muzikos ikona. Aišku, kartais jo poelgiai ir audringas gyvenimo būdas susilaukia visiškai kitokios reakcijos nei jo kūryba. Pavyzdžiui, nesėkmingi ir greitai nutrūkę santykiai su unikalia islandų atlikėja Björk ar visiškai nepavykęs jungtinis pasirodymas su JAV popmuzikos superžvaigžde Beyonce didžiausio muzikos festivalio Europoje „Glastonbury“ pagrindinėje scenoje.

Ištikimiausi Tricky gerbėjai žino, kad jis ne tik puikus prodiuseris, bet taip pat ir aktorius bei režisierius. Greičiausiai pamenate legendinį Luko Besono filmą „Penktasis elementas“ – čia Tricky taip pat suvaidino epizodinį vaidmenį. Filmų ir serialų garso takelių kūryba, režisūra ir vaidmenys, kuriuose Tricky suvaidino pats save, tik papuošia jo ir taip spalvinga biografija.

Tricky – gerai pažįstamas vardas Lietuvos publikai. Kadaise, taip seniai, kad pats ne visai pamena, jis buvo bene ryškiausia Norviliškėse vykusio festivalio „Be2gether” žvaigždė ir daugiausiai problemų organizatoriams sukėlęs atlikėjas. Ambicingas festivalis po kelių bandymų neišsilaikė ir baigėsi, Tricky karjera – sėkmingai tęsiasi iki šiol.

Dabar Tricky – gerokai ramesnis ir laimingesnis žmogus, išmokęs valdyti savo emocijas ir temperamentą. Pastaruoju metu jis vengia suktinių ir alkoholio, vis daugiau dėmesio skirdamas savo kūrybai ir šeimai. Na bent jau taip teigia artimiausi jo draugai, kolegos ir jį atstovaujanti agentūra.

Nėra ką bepridėti, nebent tik tai, kad jį pastaruosius 5 metus bandė pasikviesti tikrai ne vienas Lietuvos koncertų organizatorius ir tikrai ne kartą.

Tricky viešnagę Vilniuje pristato koncertų agentūra „8 Days A Week”. Tai bus jau trečiasis šios kompanijos renginys menų fabrike „Loftas“. Praėjusių metų pabaigoje šios agentūros debiutą pažymėjo britų talento Sohn garso ir šviesų spektaklis, o šią vasarą daugiau nei tūkstantis laimingų žmonių gerėjosi Los Andželo grupės „Rhye“ pasirodymu.

Lietuvoje laukiamo Tricky pasirodymas Vilniuje įvyks vasario 5-osios vakarą menų fabrike „Loftas“. Tą vakarą jokių kitų planų turėti negalima. Tai bus įdomiausias ir, ko gero, karščiausias taškas visame Vilniaus mieste. Renginio organizatoriai „8 Days A Week” kviečia bilietais pasirūpinti iš anksto.

Išankstiniais bilietais prekiauja „Bilietų pasaulis“.

Renginys: https://www.facebook.com/events/147830542244266/

Daugiau informacijos

www.trickysite.com
www.facebook.com/TrickyOfficial
www.youtube.com/Trickyofficial

2015 m. lapkričio 27 – 2016 m. sausio 11 d. Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos dailės muziejus ir Japonijos fondas kviečia aplankyti japoniškų lėlių parodą. Paroda bus eksponuojama Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).

Japonijoje plačiai paplitusi lėlių kultūra. Kiekviena lėlė turi išskirtinę reikšmę ir paskirtį, jos nuo seno buvo kasdienio gyvenimo dalis. Daugelį amžių įvairiai tobulintos lėlės atspindi Japonijos tradicijas ir žmonių troškimus, pasižymi tam regionui būdingais savitais bruožais. Tokios senos japonišos tradicijos kaip Hina matsuri (Mergaičių šventė) paskatino šios unikalios lėlių kultūros vystymąsi.
Pagarba lėlėms išsivystė į įsitikinimą, kad lėlės yra ne tik vaikiškas žaislas, bet ir meno kūriniai, kuriais žavimasi ir kurie turėtų būti eksponuojami. Be to, tradicinių japoniškų teatrų Nō ir Kabuki dramų tematika taip pat įsitraukė į lėlių kultūrą ir taip atsiradonesuskaičiuojama daugybė naujų stilių. Japoniškos lėlės išsiskiria savo romiomis veido išraiškomis. Šie subtilūs bruožai kuriami itin kruopščiai, formuojant lėlės veido viršutinį sluoksnį, padengtą sutrintais austrių kriauklių milteliais. Kita svarbi savybė – nuostabios lėlių spalvos, atspindinčios senovinių apdarų puikumą ir prabangumą. Net ir šiandien laiko patikrintomis technologijomis meistrai kuria tradicines japoniškas lėles.

Parodoje eksponuojama 70 lėlių, suskirstytų į 14 teminių grupių. Tradiciniais kimono rūbais puoštos lėlės vaizduoja japoniškų teatrų Nō ir Kabuki dramų veikėjus, kasdienio gyvenimo epizodus, atspindi senovės vyrų ir moterų stilių ir madą, šukuosenas. Parodoje išvysite ir medžio tekinimo technika sukurtas tradicines kokeshi lėles, žavinčias savo paprastumu ir žvilgančiomis spalvomis bei išsiskiriančias tuo, kad jos neturi nei kojų, nei rankų, o susideda tik iš dviejų dalių – liemens ir didelės galvos.

Parodoje bus eksponuojami ir Klaipėdos moksleivių sukurti japoniška eiliavimo technika parašyti haiku eilėraščiai. Tikimės, kad ši paroda padės lankytojams geriau pažinti įvairias Japonijos kultūros puses.

Prano Domšaičio galerijos darbo laikas:
II-VI 12.00 – 18.00, VII 12.00 – 17.00
Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.
Sausio 11 d. pirmadienį galerija dirbs.
*Įėjimas mokamas: suaugusiems – 1,74 EUR, kaina su nuolaida – 0,87 EUR.
Lėlių paroda „Japonijos lėlės”
2015 m. Lapkričio 27 – 2016 m. Sausio 11 d.
Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

Daugiau informacijos Prano Domšaičio galerijos lankytojams ieškokite čia:
http://www.ldm.lt/pdg/Index.htm

Lapkričio 27d. 19 val. ir gruodžio 18d. Vilniaus Menų spaustuvėje į premjerą pakvies Vyčio Jankausko šokio teatras su šokio spektakliu „Akloji dėmė“.
Pasak spektaklio idėjos autoriaus ir choreografo Vyčio Jankausko, tai dvyliktas teatro spektaklis, kuris iš kitų šio teatro spektaklių išsiskiria tuo, jog pagrindinį spektaklio prasminį krūvį kuria netik fizininė šokėjų sąveika erdvėje, bet ir jų žvilgsnių, tiksliau vaizdų, kurie atsiduria jų akiračiuose sankirtos. Tai įgyvendinti padeda vaizdo projekcijos, kurios tarsi čia ir dabar retransliuoja skirtingus vaizdus / pasaulėvaizdžius, kuriuos tuo metu mato šokėjos.
Spektaklio idėja paremta medicininiu terminu – Akloji dėmė – kuriuo nusakoma kiekvieno žmogaus akies plotyje esanti dėmė, lemianti tai, jog mūsų regėjimo lauke atsiranda sklypelis, kurio visiškai nematome, tačiau vaizduotė nejučiomis užpildo šią regėjimo spragą aplinkinio fono smulkmenomis.

Spektaklio kūrėjai klausia, ar mes savo kasdienybėje dažnai patys nesusikuriame aklųjų dėmių, lemiančių tokį mūsų tikrovės matymą, kuriame atsispindi tik tai, ką norime matyti, o nepageidaujami tikrovės aspektai tarsi yra pašalinami iš mūsų regėjimo lauko. Ir kaip galiausiai tokie pačių susikurti pasaulėvaizdžiai daro įtaką mums ir mūsų tarpusavio santykiams.
Spektaklyje šios idėjos skleidžiasi per dviejų moterų tarpusavio santykius. Šias moteris įkūnija gerai žinomos Lietuvos šiuolaikinio šokio atstovės Giedrė Kirkilytė – Jankauskienė ir Rūta Butkus. Spektakliui video projekcijas kūrė Le Fou, kostiumų dailininkė Jolanda Imbrasienė, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Spektaklyje panaudota grupių Raime, Tindersticks, G. H., Colin Stetson & Sarah Neufeld muzika.

Vyčio Jankausko šokio trupė įkurta 1997 m., o 2004 m. trupei suteiktas profesionalaus šokio teatro statusas. Per 18 metų šis teatras įsitvirtino kaip itin savitas Lietuvos šiuolaikinio šokio fenomenas, nuosekliai einantis savo keliu. Trupė ne kartą savo kūrybą yra pristačiusi įvairiuose Lietuvos ir užsienio šokio ir teatro festivaliuose. Choreografo ir jo trupės kūrybinę brandą vainikavo du „Auksiniai scenos kryžiai“: šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis“ pelnė apdovanojimus už geriausią 2003–2004 m. choreografiją ir muziką, o antrąjį aukščiausią teatralų apdovanojimą V. Jankauskas gavo kaip geriausias choreografas už spektaklį „Budėjimai“ (2008–2009 m.).

Spektaklio premjera „Akloji dėmė“ bus rodoma lapkričio 27 d., 19 val. ir gruodžio 18 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) Bilietus įsigyti galima TIKETA kasose, knygynuose VAGA ir teatrai.lt puslapyje. Bilietų kaina nuo 10€. Taikomos įvairios nuolaidos.

Vyčio Jankausko šokio teatro inf.

,,Cry Wolf: Vilgaudas” yra režisieriaus Justino Kalinausko ir kompozitoriaus Arno Mikalkėno kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas, apibendrinantis per pastaruosius trejus metus vykdytus meninius eksperimentus. Spektaklio forma paremta gyvai atliekamo garso ir performatyvaus veiksmo sinteze, kurią scenoje kuria trys Lietuvos saksofono meistrai: Tomas Razmus, Dovydas Stalmokas ir Simonas Šipavičius, atstovaujantys šiuolaikinės improvizacinės ir free jazz muzikos kryptims. Spektaklio choreografiją kuria šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis.

Spektaklio atspirties taškas yra bėgantis žmogus, kuris kelia sau tokius egzistencinius klausimus: kaip į aplinką reaguotų laisvėn patekę kaliniai, paskutinį kartą ją matę santvarkoje, kurios jau seniai nebėra? Ar jie urbanizuotose miesto džiunglėse ieškotų McDonalds restoranų, o gal, priešingai, bandytų susirankioti pradingusio pasaulio nostalgijos likučius? O kaip mes patys reaguotume į šiuos kalinius, jeigu Holivudas apie juos sukurtų ekstravagantišką nuotykių epą? Ar mums vis dar būtų svarbu, už ką juos pasodino? Gal, visgi, mes pasiruošę suteikti šansą ,,kitokiam požiūriui”?

Atlikėjų lūpose neišgirsite atpažįstamos kalbos, nes visas spektaklio tekstas gimsta saksofonų garsuose. Muzikantai naudoja instrumentus kaip komunikacijos priemones ir išsunkia juos iki lydymosi temperatūros. Projekto kūrėjai tikina, kad garsas gali būti ne tik girdimas – jis yra matomas ir juntamas. Tai energetiškai stiprus reginys, kuriame ieškoma naujos teatrinio įvykio sampratos.

Spektaklio organizatorius „Kauno menininkų namai“, bendradarbiaudamas su Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, premjeros dieną suteiks iš anksto užsiregistravusiems žiūrovams išskirtinę galimybę su spektaklio bilietu nemokamai apsilankyti edukacinėje programoje, kurioje lankytojai bus supažindinami su vilkų ir kitų plėšrūnų gyvensenos ypatumais!

Pagrindinis projekto rėmėjas – Lietuvos Kultūros taryba.
Partneriai: Kauno technologijos universitetas,Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos Energetikos ir technikos muziejus, Kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“.

Numatomos premjeros:
Gruodžio 11 d., 19 val. Kaunas, KTU Kultūros centras
Gruodžio 15 d., 19 val. Vilnius, Energetikos ir technikos muziejus
Gruodžio 17 d., 19 val. Klaipėda, Klaipėdos kultūros fabrikas

Bilietus platina „Tiketa“: http://www.tiketa.lt/LT/performatyvus_garso_spektaklis_cry_wolf__vilgaudas_13817

Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/1506228563037739/

Režisūra ir choreografija – Aira Naginevičiūtė

Šokis – Erika Vizbaraitė, Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Sigita Juraškaitė ir Agnietė Lisičkinaitė.

Garso režisūra – Vladas Dieninis ir Gediminas Jakuba

Scenografija– Arūnas Adomaitis

Kostiumai – Laura Darbutaitė

Šviesos – Andriaus Matusevičiaus

Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Vilnius, Šiltadaržio g. 6).

Naujame Airos Naginevičiūtės šiuolaikinio šokio spektaklyje „Chimeros karoliai“ penkios skirtingų patirčių ir amžiaus šokėjos įkūnija galingus moteriškus archetipus, siejamus su mitine pabaisa. Ugnimi alsuojanti moteriško prado būtybė gali būti nenuspėjama, pavojinga, švelni, mylinti ar motiniška. Spektaklyje šokėjos lyg karolius veria savo troškimus, iliuzijas ir patirtis.

Šią mitinę būtybę bandė perprasti daugybė kūrėjų pradedant Homeru ir Hesoidu bei baigiant šiuolaikinės kultūros kūrėjais. Jos mįslę savo spektaklyje mena ir Aira. Choreografė žiūrovui leidžia išvysti visai kitą dar neatrastą chimeros pusę – moteriškumą. Spektaklio moterų pavidalai netelpa į įprastus moters grožio sampratos rėmus. Kostiumų dailininkės ir choreografės dėka moterų kūnai deformuojami ir keičiami, tačiau neįprastos estetikos kūno transformacijos tuo pačiu žymi jų stiprybės ir moteriško gaivalo išraišką.

Garsėjantis ne tik choreografija, bet ir įspūdinga scenografija, Airos teatras ir šį kartą neketina nuvilti žiūrovų. Scenoje rengiamos subtilios metalo konstrukcijos, šokančių aktorių kūnų pagalba, kuria paslaptingas garso skulptūras. Šokėjai transformuoja akustinius erdvės signalus į optines struktūras, nematomą paversdami matomu.

Spalio 8, 9 ir 22 d. 18.30 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ pristatoma pirmoji iš numatomų keturių šio sezono premjerų – Rolando Kazlo spektaklis, arba kaip pats inscenizacijos autorius ir režisierius apibūdina, – galvosūkis be pertraukos „Atrask mane“. R. Kazlas vėl sugrįžta į „Lėlės“ teatrą, kurio aura, pasak jo paties, tarsi traukia statyti spektaklius lietuviška tematika. Tik šįkart tai bus ne poeto portretas, o bandymas prabilti apie atmintį – tą lietuviškąjį atminties, esaties, gyvasties siūlą. „Kadais į rankas pakliuvo pageltusi pokario laikų šeimos nuotrauka. Kitoje pusėje buvo užrašyta: „Brangus bralali, siunčiam Tau šiuos savo šešėlius ant ilgos atminties“. Taip be pretenzijos, švelniai, šešėliais save pavadinant… Kur tie žmonės dabar, kas juos atsimena? Šis mano spektaklis – tai savotiška duoklė jiems, paprastiems lietuviams, o tuo pačiu ir bandymas ieškoti atsakymo į klausimus: „Ar mes išliksim? Ar tai, kas lietuviška, nesitraukia į kitus, gyviesiems nepasiekiamus pasaulius?“ – sako R. Kazlas.

Pasak režisieriaus, norėtųsi, kad spektaklis būtų lietuviškas, įdomus ir reikalingas lietuviams – išblaškytiems, pasimetusiems dabartyje, neramiai žvelgiantiems į ateitį, tarsi praradusiems savivertę, orumą. „Man regis, lietuviai kaip tauta dabar išgyvena dramatišką laikotarpį, panašiai kaip buvo pokariu. Tik tuomet būta prievartos, o dabar viskas įvilkta į gražų rūbą. Aplink tiek šurmulio, neribotų galimybių, triukšmo, pramogų, bet tuo pat metu vyksta tylus pasitraukimas – to, kas gyvybiškai svarbu ir sava. Ar išbandymas laisve, demokratija, respublika, atvirom sienom bus paskutinis lietuvių tautai?“ – klausia spektaklio režisierius.

Inscenizacijoje panaudoti motyvai iš airių rašytojo Seumaso O’Kelly apysakos „Audėjo kapas“, Balio Sruogos, Ovidijaus eilių fragmentai. Spektaklio dailininkė – nuolatinė R. Kazlo bendražygė Neringa Keršulytė, vaidina „Lėlės“ teatro aktoriai Deivis Sarapinas, Sigita Mikalauskaitė, Karolis Algimantas Butvidas, Imantas Precas, Dainius Tarutis, taip pat kviestinis aktorius Arnoldas Jalianiauskas bei pats režisierius. „Atrask mane“ – tai lyg bandymas pakeliauti po laiką, pamėginti iš naujo atrasti sąsajas su tėviške, vieniems su kitais – buvusiais, esamais ir būsimais lietuviais, ir pasiūlyti kiekvienam žiūrovui savaip išspręsti galvosūkį – ar dar išlikęs manyje tėvynės pojūtis? Ir nors herojai klaidžioja po apleistas kapines, ieško, ginčijasi, spektaklis žaismingas, nors ir skaidraus liūdesio paženklintas. Kaip spektaklio garso takelyje vis pasigirstanti fleitos melodija.

Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.