Vasario 11 – osios vakarą renginių organizatoriai Agharta ir Sha: TRI :Ah kviečia į elektroninės muzikos festivalį SPEIGAS, kuris vyks Energetikos ir technikos muziejuje, įsikūrusiame pirmojoje miesto elektrinėje. Pasak Aghartos vadovo Armanto Gečiausko, „SPEIGO erdvė – patraukli vieta Vilniaus publikai, kurioje masyvūs vamzdynai rezonuoja su stipria muzika. Tai puikiai atspindi post industrinio, elektroninės muzikos festivalio koncepciją.“
Tai – jau trečiasis festivalis, šiemet lankytojams siūlantis ypač įvairią programą. Dviejose scenose gros įdomiausi Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Estijos elektroninės muzikos kūrėjai. Vieni laukiamiausių atlikėjų festivalyje – witch house kolektyvas CRIM3S, dažnai vadinamas karščiausia šių metų Londono undergroundo grupe. Taip pat witch house scenoje pasirodys paryžietis JONNY TEARDROP, estų ir rusų projektas KILLORGIVEUP bei lietuviai LAVA LARVA.

INDUSTRIJOS scena sujungia išskirtiniausius Lietuvos kūrėjus ir daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantį Vokietijos projektą FEINE TRINKERS BEI PINKELS DAHEIM, prisidėjusį prie drone muzikos ištakų. Jo įkūrėjas Jürgen Eberhard taip pat yra grojęs garsiąjame Troum. Projekto GIRNŲ GIESMĖS autorius jau 15 metų savo kūryboje baltišką pasaulėžiūrą derina su drone, ambient garsais ir psichodeliniais tonais. Jis yra laikomas lietuviškos post-industrial muzikos pionieriumi. Taip pat festivalyje pasirodys vienas ryškiausių Vilniaus ritual industrial kūrėjų – OORCHACH bei du nauji lietuvių projektai – LAPOT ir SKELDOS.

Witch housas yra nauja kryptis tiek SPEIGUI, tiek daugeliui klausytojų. „Idėja viename festivalyje talpinti du muzikos žanrus yra tendencinga tam, kas vyksta užsienyje, kur intensyviai maišosi ne tik muzikos stiliai, bet ir jiems priskiriamos kultūros. Vienas iš to pavyzdžių ir būtų witch houso scena”, – teigia vienas iš festivalio organizatorių Vaidotas Ambrozaitis.

Festivalis tęsis sostinės klube GORKY, kuriame rytą padės pasitikti vietiniai DJ ir užsienio svečiai.

Speigas yra statiškas, bet tuo pačiu ir intensyvus gamtos reiškinys. Festivalio muzika – tai speigo jėgos transformacija į garsą. Laikas, garsas ir, be abejo, erdvė yra trys dėmenys, kurie sudaro unikalų SPEIGO reiškinį Vilniaus kultūriniame gyvenime.

Metų alternatyvios muzikos grupės apdovanojimą M.A.M.A. ceremonijoje laimėjusi grupė „Rasabasa“ naujausiam savo radijo singlui „She“ sukūrė vaizdo klipą, kurį pristato internete ir pateikia televizijos kanalams. Tai – pirmasis šios grupės vaizdo klipas, neskaičiuojant televizijos stotyse jau rodomų koncertinių „Rasabasa“ įrašų „Ošia“ ir „Colours“.

Pasak „She“ vaizdo klipą sukūrusios režisierės ir animatorės Vitos Lažinskaitės, buvo siekiama ne tiek iliustruoti dainą, kiek sukurti jai papildomą dimensiją.

„Rasa užsiminė, kad tai yra vienas švelniausių grupės kūrinių, tad sukūriau trumpo siužeto pulsuojantį pasaulį, kuriame apsigyveno sustingusios būtybės ir augalai, o juo keliaujantis personažas ieško gyvybės ir meilės“, – sakė Vita Lažinskaitė. Jos teigimu, kūrinio spalvos, kontrastai, stilistika tuo pačiu turėjo išlikti vientisi su visa kita grupės „Rasabasa“ vaizdine medžiaga.

Daina „She“ yra išleista praėjusiais metais pasirodžiusioje „Rasabasa“ kompaktinėje plokštelėje EP „1.“, kurią puikiai sutiko muzikos kritikai, pavadinę grupės kūrybą intelektualiausia popmuzika Lietuvoje. Norintiems šią kompaktinę plokštelę turėti savo kolekcijoje nebereikės laukti grupės koncertų pavasarį, tai jau galima padaryti „Ragainės“ ir Rūdnininkų knygyno parduotuvėse Vilniaus senamiestyje.

Kovo mėnesį į Lietuvą atkeliavus norvegų muzikantams, grupė pradės savo naujojo EP įrašus, kuriuos pristatys keliais numatomais koncertais balandį. Tuo tarpu vasarą „Rasabasa“ numato aktyviai koncertuoti Lietuvoje ir už jos ribų, daugiausia dėmesio sutelkdama į pasirodymus muzikos festivaliuose.

Dainos „She“ vaizdo klipas

httpv://www.youtube.com/watch?v=iVi-Ws4GueM&feature=youtu.be

Globalaus pasaulio iššūkiai ir kintanti tapatybė, laisvė ir kasdieniai pasirinkimai, terorizmo ištakos ir bandymai atrasti save, – pačius įvairiausius gyvenimo aspektus, rimtai ir su humoru, šiemet nagrinės „Vokiečių kino dienos“, kurios vyks vasario 2–24 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Renginį pristato Goethe’s institutas, kartu su Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Rygoje.

Programoje – trylika naujų filmų, kurių autoriai – pripažinti ir debiutuojantys režisieriai iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos, ieškantys dialogo su žiūrovais, laužantys įsigalėjusias nuostatas bei tabu, kalbantys apie amžinąsias temas: gyvenimą, mirtį ir meilę.

Kino dienas Vilniuje pradės pagrindinį programos „Ypatingas žvilgsnis“ prizą Kanų kino festivalyje laimėjusi žymaus vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno drama „Sustojimas pusiaukelėje“. Kaip išsaugoti viltį ir žengti toliau nei diktuoja niūri realybė? Šį klausimą savitai interpretuoja daugelis programos filmų: „Be tėvo“, „Daina manyje“, „Kas, jei ne mes“, „Miego liga“, „Manipuliacija“ ir kt. Linksmiau į konfliktines situacijas bei žemiškus rūpesčius žvelgia juostų „Almanya“, „Smėlio žmogus“ ir „Skyriaus piratai“ herojai. Jie nebijo juoktis ir švenčia gyvenimą net tuomet, kai, regis, viskas jau prarasta.

PROGRAMA:

Almanya

Be tėvo (Die Vaterlosen)

Daina manyje (Das Lied in mir)

Didžiojo Katerio gyvenimas (Der grosse Kater)

Drama, 88 min., Šveicarija ir Vokietija, 2010
Režisierius: Wolfgang Panzer
Scenarijaus autoriai: Claus Hant, Dietmar Guntsche
Vaidina: Bruno Ganz, Ulrich Tukur, Christiane Paul, Marie Bäumer
Žiūrovams nuo 12 metų
Vokiečių kalba su lietuviškais subtitraisTreileris 

Šveicarijos federalinės tarybos pirmininkas Kateris netrukus turi priimti oficialaus vizito atvykstančią Ispanijos karališkąją porą. Jis aptinka, kad artimiausias bendražygis surezgė klastingą intrigą, siekdamas jį nuversti. Ėmęsis veiksmų, kad tai jam kuo mažiau pakenktų, Kateris suvokia savo beatodairiško kilimo į valdžią pasekmes. Kompromisų ieškoti jau per vėlu. Kateris mato galimybę viską atitaisyti ir priima sprendimą, kurį stūmė nuo savęs visą gyvenimą.„Didžiojo Katerio gyvenimas“ – pripažinimo sulaukusio to paties pavadinimo Thomo Hürlimanno romano ekranizacija. Pasakojime esama autobiografinių bruožų – Hürlimanno tėvas buvo Federalinės tarybos narys, savo pirmininkavimo metais priėmęs valstybinio vizito atvykusius Ispanijos karalių ir karalienę.Apdovanojimai

• Bavarijos kino premija – Bavarijos kino premija „Pierrot“ 2010

Filmo seansai

Vieta	Data	Laikas
Vilnius Kino teatras Pasaka	Pr, 2012.02.06	20:30 val.
Vilnius  Kino centras Skalvija	An, 2012.02.07	21:20 val.
Kaunas  Kino teatras Romuva	Št, 2012.02.11	20:00 val.
Klaipėda KKKC Parodų rūmai	Pn, 2012.02.24	17:30 val.

Kas, jei ne mes (Wer, wenn nicht wir)

Manipuliacija (Manipulation)

Miego liga (Schlafkrankheit)

Nematomoji (Die Unsichtbare)

Netyčia pagrobus ponią Elfrydę Ot (Die unabsichtliche Entführung der Frau Elfriede Ott)

Skyriaus piratai (Stationspiraten)

Smėlio žmogus (Der Sandmann)

Sustojimas pusiaukelėje (Halt auf freier Strecke)

Vakarai (Abendland)

Bilietų kaina kino teatrų kasose:
Vilniuje ir Kaune – 6 Lt, Klaipėdoje – 4 Lt

Prasidėjus drakono metams ir kalendorinei žiemai įpusėjus, sausio 26 d. grįžta ir renginių ciklas „Kalbanti muzika“. Šiame renginių cikle ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjo ir žiūrovo bendravimui, tačiau nėra pamirštamas ir autorinių dainų atlikimas. Ankstesniuose koncertuose žiūrovai jau turėjo galimybę pasiklausyti ir pabendrauti su Kostu Smoriginu ir Andriumi Kaniava. Pirmuosiuose pasirodymuose netrūko juoko ir rimtų veidų, buvo užduoti ir linksmi, ir labai sudėtingi klausimai, tačiau visi jie buvo nuoširdžiai atsakyti. Tokiu būdu klausytojas galėjo pamatyti ir kitą atlikėjo gyvenimo pusę, prisiliesti prie jo asmeninių išgyvenimų ir pasijuokti iš pasakojamų linksmų istorijų. Tikriausiai tik keletas Kosto Smorigino gerbėjų žinojo, jog jis yra didelis šiuolaikinių technologijų gerbėjas, neįsivaizduojantis gyvenimo be kompiuterio ir išmaniojo telefono. Andrius Kaniava atsakinėdamas į žiūrovų klausimus atskleidė, jog jis paniškai bijo aukščio ir niekados gyvenime nešoktų parašiutu. Taip pat Andrius paminėjo, kad rudens sezono savo kūryboje netapatina su liūdesiu ir pilkom spalvom, o priešingai, jam šis sezonas yra labiausiai įkvėpiantis ir suteikiantis vilčių bei žadantis žavius ir ypatingus poslinkius gyvenime.
Sausio 26 d., įvyks trečiasis ciklo „Kalbanti muzika“ koncertas, kuriame klausytis ir bendrauti klausytojai kviečiami su rašytoju, režisieriumi ir bardu – Vytautu V. Landsbergiu. Atlikėjo pasirodymą scenoje niekaip nebūtų galima pavadinti tiesiog koncertu. Savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, jis, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Koncerte „Kalbanti muzika su Vytautu V. Landsbergiu“ atlikėjas dalinsis kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs. Koncerto metu atlikėjas taip pat bendraus ir atsakinės į klausytojų užduotus klausimus. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakose, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos. Žmogui sveika pasijuokti ir iš savęs paties bei savo rimtumo. O juk būtent to kartais labai trūksta ir šiuolaikiniams suaugusiems – be visažinio užaugusio žmogaus pozos pažvelgti į savo baimes bei svajones.
Nuoširdžiai ironiškame ir jaukiame koncerte, žiemišką vakarą kviečiame praleiti visą šeimą kartu, sausio 26 d., 19 val., laisvalaikio namuose „Nautilus” (Savanorių pr. 124, Kaunas).

Vasario 11-ąją vyksiančios antrosios „Baltijos elekronikos“ organizatorių užmojai dar didesni nei pernai, kuomet naktinio gyvenimo kultūrai dedikuota konferencija sutraukė apie du šimtus dalyvių. Šiemet ji persikelia į didesnę erdvę – „Menų Spaustuvę“, pranešimai, diskusijos ir dirbtuvės vyks dvejose salėse, o jas ves ne tik Lietuviai ar mūsų artimiausi kaimynai, bet ir pasaulyje pripažinti elektroninės muzikos scenos dalyviai.

Papasakoti apie elektroninės muzikos evoliuciją ir perspektyvas iš Anglijos atvyksta pats Ewan Pearson. 1995 metais karjerą pradėjęs Ewan galėtų būti vadinamas Jurgeliu Meistreliu – tik be jokios ironijos. Jis ir pasaulyje pripažintas remiksuotojas, dirbęs su „Depeche Mode“ ar „Chemical Brothers“, ir prodiuseris, padedantis daugybei atlikėjų nuo Tracey Thorn iki M83, ir meistriškas didžėjus, ir žurnalistas, rašantis į „Groove“ žurnalą, ir tinklaraštininkas, ir, svarbiausia, dažnai konferencijose bei festivaliuose dalyvaujantis lektorius, kartu su Jeremy Gilbert išleidęs knygą apie šokių muzikos kultūrą. Trumpiau – žmogus, kuris turi, ką papasakoti.

Lietuvos pranešėjų priešaky – Tomas Ramanauskas. Tris metus MTV kūrybai vadovavęs, su „Nesakyk Mamai“ klubus niokojęs, agentūrą „Love“ įkūręs ir dar dešimtis kalnų nuvertęs veikėjas. Jis konferencijos dalyvius mokys, kaip būti išgirstam ir pastebėtam neparsiduodant bei nedarant kompromisų su sąžine.

„Apklausa, kurioje dalyvavo virš dviejų šimtų didžėjų, žurnalistų, blogerių, klubų ir barų darbuotojų bei aktyviausių vakarėlių lankytojų, parodė, kad pirmoji konferencija praėjo tikrai neblogai – dešimties balų skalėje ji buvo įvertinta aštuonetu. Stengiamės, kad šiemetinė konferencija būtų vertinama dar geriau. Nauja erdvė, dvi salės ir tokie svečiai kaip Ewan Pearson – toli gražu dar ne viskas, ką ruošiame lankytojams. Galiu užtikrinti, kad tai bus masyvu“, – pasakoja renginio organizatorius Mindaugas Čaplinskas.

Daugiau informacijos apie pranešėjus, temas ir patį renginį bus paskelbta ateinančiomis savaitėmis, bet nekantriausieji entuziastai gali suklusti jau dabar – pirmieji bilietai prekyboje pasirodys sausio 11-ąją ir kainuos trisdešimt litų. Tik jų kiekis yra labai labai ribotas – vėliau už galimybę „Menų Spaustuvėje“ klausytis užsienio ir Lietuvos pranešėjų išminties gali tekti pakloti kur kas daugiau.

Daugiau informacijos galima rasti svetainėje www.baltijoselektronika.lt.

Sausio pabaigoje Klaipėdos dramos teatras svečiuosis Vilniuje. Sausio 25 d. 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4) klaipėdiečiai vilniečiams parodys Neilo Simono „Saugokite Florą“ (rež. Arvydas Lebeliūnas), o sausio 26 d. – premjerinį spektaklį, Gintaro Varno režisuotą Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.
Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę. Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N. Simono pjesę „Keista pora“ (The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Simonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečių režisieriaus bei aktoriaus Melo Brookso gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, tampa pagrindu žmogiškajai komedijai.
Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių – 1985 m. Simonas parašo ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Simono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Simonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta; ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis… Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus – ir didysis moterų nekentėjas – Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio vitališkumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties Simono vertas humoro jausmas.
Pagrindinius vaidmenis spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė; taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys bei Igoris Reklaitis.

Švedų rašytojas bei dramaturgas Augustas Strindbergas – vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus. Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas anuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Nyčės, su kuriuo asmeniškai susirašinėjo, iki mistiko Svedenborgo, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo – kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas. Atskira tema būtų jo santykiai su moterimis: gyvenimo pabaigoje pagarsėjęs kaip aršus moterų nekentėjas, Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą… Apskritai Strindbergo gyvenimas buvo ne rožėmis klotas – jam teko patirti ir tikrą skurdą, ir pažeminimus, ir giliausią depresiją. Tačiau, ko gero, svarbiausia ir gražiausia, ką gali nuveikti žmogus šiame pasaulyje – garbingai išlaikyti bet kurį likimo siųstą išbandymą ir niekada nepamiršti, jog, cituojant paties Strindbergo parašytus žodžius iš jo dramos „Mirties šokis“, – ir iš purvo gali išaugti gėlės.
Pjesę „Šmėklų sonata“ , Augustas Strindbergas parašė 1907 m. – šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“.

„Šmėklų sonata“ – savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Strindbergas, ją rašydamas, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgiamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas persipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas su būties prasmės paieškomis. Tuo pačiu Strindbergas išlieka sau ištikimas – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė – nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės – mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai.
„Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

Klaipėdos dramos teatro inf.

2012 m. sausio 12–vasario 1 d. prancūzų kino mylėtojus kviečia kino festivalis internete MyFrenchFilmFestival.com. Tai pirmas internetinis kino festivalis Lietuvoje, visame pasaulyje oganizuojamas jau antrą kartą.

Festivalio tinklalapis ir filmai išversti į 14 kalbų, taip pat ir lietuvių. Žiūrovų laukia įdomi programa: geriausiai įvertinti 2010–2011 m. pasirodę 10 pilnametražių ir 10 trumpametražių jaunų kūrėjų filmų.
Bus galima išvysti ir Valérie Donzelli, kurios filmas Karas paskelbtas (šiais metais Žiemos ekranuose) vasarį varžysis dėl Oskarų apdovanojimų, režisūrinį debiutą Naivuolių karalienė. Taip pat Xabi Molia Aštuoni bandymai atsitiesti, rodytą praeitų metų festivalyje Žiemos ekranai, kurio viešnia buvo pagrindinio vaidmens atlikėja Julie Gayet.

Nekonkursinėje programoje – 1956 m. Claude‘o Autant-Lara juosta Per Paryžių, pakviesianti pasivaikščioti 1940 m. Paryžiaus gatvėmis, du kanadiečių filmai. Festivalį priglaus partnerinės platformos: MyFrenchFilmFestival.com apsigyvens Dailymotion ir Mubi tinklalapiuose. Filmus galima žiūrėti internete, susimokėjus mokestį. Vieno pilnametražio filmo nuoma 1,99 €, trumpametražio filmo nuoma 0,99 €.

Festivaliui pasibaigus bus išdalinti šeši prizai (trys pilnametražiams ir trys trumpametražiams filmams): internautų prizas, socialinių tinklų prizas ir tarptautinės spaudos prizas. MyFrenchFilmFestival.com Facebooko puslapyje bus galima laimėti kelionę į Paryžių dviems asmenims, arba nemokamą „bilietą“ filmo peržiūrai. Dar viena naujovė: festivalis išsiverš iš internetinės erdvės. Antrojo festivalio metu Berlyne, Londone, Los Andžele ir Seule bus rodomi priešpremjeriniai kino seansai.

Festivalį rengia Prancūzijos kino sklaidos užsienyje agentūra UNIFRANCEfilms, kartu su Prancūzijos nacionaliniu kinematografijos centru ir Prancūzų institutu.

www.didzioji1.lt
www.prancuzuinstitutas.lt
http://www.facebook.com/pages/Did%C5%BEioji-1/131290796888965

„ARTscape“ projektui bendradarbiaujant su Norvegijos kino institutu ir Norvegijos ambasada Lietuvoje, sausio 12 – 16 d. bus pristatyti penki tarptautinio pripažinimo sulaukę norvegų vaidybiniai filmai. Filmai bus rodomi „Skalvijos“ kino centre, nemokamai. Sausio 11 d. 13 val. „Radison SAS Astorijos“ viešbutyje vyks susitikimas su Norvegijos kino instituto direktoriumi Janu Eriku Holstu, režisieriumi Knutu Eriku Jensenu ir kino prodiuseriu Egilu Odegaardu.

Programą pradės Lietuvoje filmuotas Knuto Eriko Jenseno „Ledinis bučinys“ (2008), pasakojantis apie Šaltojo karo metais vykusią jausmų dramą. Gunvora Galtunga Haavika buvo paskirta dirbti Norvegijos ambasadoje Maskvoje. Dirbdama vertėja ir sekretore ji turėjo prieigą prie svarbios informacijos, kurią nutekindavo KGB. 1977 – aisiais moteris buvo suimta ir mirė nuo širdies smūgio prieš pat prasidedant teismo procesui. Filmas paremtas žurnalisto Alfo R. Jacobseno parašyta jos biografija bei asmeininiais Gunvoros Galtung Haavikos laiškais savo mylimajam Vladimirui Kozlovui.

Nilso Gaupo drama „Vedlys“ (1987) – debiutinis režisieriaus filmas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir nuominuotas „Oskarui“. Filmas pastatytas pagal XIII a. legendą. Vaikinas, kurio akyse žiaurios genties nariai nužudė tėvus ir seserį, paliekamas gyvas su sąlyga, kad taps atėjūnų vedliu nepažįstamose žemėse. Tačiau jaunuolis planuoja kerštą. Nepasiant to, kad filme kalbama senąja samių kalba, „Vedlys“ išpopuliarėjo už Norvegijos ribų ir buvo gerai įvertintas kritikų ir žiūrovų.

Eriko Skjoldbjærgo trileris „Nemiga“ (1997) – šiaurietiškas film noir po nesileidžiančia poliarine saule. Du kriminalinės policijos tyrėjai iš sostinės vyksta į šiaurės Norvegiją, kur vietos policijai turi padėti tirti žmogžudystę. Greit įvyksta kita žmogžudystė ir tyrimas virsta intensyvia medžiokle. Filmas buvo atrinktas į Kanų festivlio kino kritikų savaitę, o Holivude sukurta amerikietiška filmo versija su Alu Pacino.

Petterio Næsso komiška drama „Elingas“ (2000) sugrąžino žiūrovus į kino teatrus – jį pamatė per 70 0000 norvegų, daugiau nei pusė milijono vokiečių. 2002 m. filmas buvo nominuotas „Oskarui“. Tai puikių aktorių suvaidinta istorija apie nepritapimą visuomenėje. Elingas dvejus metus praleido psichiatrinėje ligoninėje. Jam ir palatos draugui duodamas butas Osle ir tikimasi, kad jie patys savimi pasirūpins. Asmeniui, kuriam ėjimas restorano grindimis prilygsta vaikščiojimu Antarktidoje, šis naujas gyvenimas pilnas kliūčių, kurias reikia įveikti.

Norvegijos filmų programą užbaigs komiška drama „Šiaurė“ (2009), režisierius Rune Denstadas Langlo. Po patirtos psichologinės krizės žlunga Jomaro sportininko karjera ir asmeninis gyvenimas – nuo visų užsidaręs jis dirba prie slidininkų keltuvo. Vieną dieną Jomaras sužino, kad turi sūnų, ir sniego motociklu leidžiasi į dramatišką kelionę gylyn į šiaurę. Kelionė virsta keista ekspedicija, kurios metu vyras susipažįsta su kitais pasimetusiais žmonėmis, sugrąžinančiais Jomarą į realybę.

REPERTUARAS:

Ledinis bučinys / Iskyss – sausio 12 d. 19.00 val.
Režisierius: Knut Erik Jensen
Žanras: drama
Filmo šalis: Norvegija
Metai: 2008
Trukmė: 83 min.
Kalba: norvegų, rusų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Ellen Dorrit Petersen, Aleksander Bukharov, Per Egil Aske, Evgeny Sidikhin
Aprašymas:
Pasakojama apie Gunvoros Galtung Haavikos dvigubą gyvenimą. Ši moteris Šaltojo karo metais Norvegijos užsienio reikalų ministerijos buvo paskirta dirbti Norvegijos ambasadoje Maskvoje. Dirbdama vertėja ir sekretore Gunvora turėjo prieigą prie svarbios informacijos, kurią nutekindavo KGB. Tačiau 1977 – aisiais moteris buvo suimta ir neva mirė nuo širdies smūgio prieš pat prasidedant teismo procesui. Filmas paremtas žurnalisto Alfo R. Jacobseno parašyta jos biografija bei asmeininiais Gunvoros Galtung Haavikos laiškais savo mylimajam Vladimirui Kozlovui.

Vedlys / Veiviseren – sausio 13 d. 17.00 val.
Režisierius: Nils Gaup
Žanras: drama
Filmo šalis: Norvegija
Metai: 1987
Trukmė: 88 min.
Kalba: samių
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Mikkel Gaup, Ingvald Guttorm, Nils Utsi
Aprašymas:
Filmas paremtas XII a. legenda. Pasakojama apie jauną vaikiną, kurio akyse žiaurios genties nariai nužudė tėvus ir seserį. Vaikinas paliekamas gyvas, su sąlyga, kad taps jų vedliu nepažįstamose žemėse. Tačiau jaunuolis širdy nešiojasi pyktį ir planuoja kerštą, kurį galiausiai jam pavyksta įgyvendinti. „Vedlys“ – tai pirmas filmas sukurtas senąja samių kalba, be to, buvo buvo nominuotas „Oskarui“.

Nemiga / Insomnia – sausio 14 d. 17.00 val.
Režisierius: Erik Skjoldbjærg
Žanras: trileris
Filmo šalis: Norvegija
Metai: 1997
Trukmė: 97 min.
Kalba: norvegų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Stellan Skarsgård, Sverre Anker Ousdal, Bjørn Floberg
Aprašymas:
Du kriminalinės policijos tyrėjai iš sostinės vyksta į šiaurės Norvegiją, kur vietinei policijai turi padėti tirti žmogžudystę. Greit įvyksta kita žmogžudystė ir tyrimas virsta intensyvia medžiokle, kuomet savo gyvybe rizikuoja ne tik medžiojamasis, bet ir medžiojantis.

Elingas / Elling – sausio 15 d. 17.00 val.
Režisierius: Petter Næss
Žanras: komedija / drama
Filmo šalis: Norvegija
Metai: 2000
Trukmė: 89 min.
Kalba: norvegų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Per Christian Ellefsen, Sven Nordin, Per Christensen
Aprašymas:
Po dviejų metų, pralesitų psichiatrinėje ligoninėje, Elingas priverstas grįžti į neva normalų gyvenimą. Jam ir jo palatos draugui Osle duodamas butas ir tikimasi, kad Elingas galės pats savimi pasirūpinti. Asmeniui, kuriam ėjimas restorano grindimis prilygsta vaikščiojimu Antarktidoje, šis naujas gyvenimas pilnas kliūčių, kurias reikia įveikti. Filmas buvo nominuotas „Oskarui“.

Šiaurė / Nord – sausio 16 d. 17.00 val.
Režisierius: Rune Denstad Langlo
Žanras: komedija / drama
Filmo šalis: Norvegija
Metai: 2009
Trukmė: 79 min.
Kalba: norvegų, samių
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Anders Baasmo, Christiansen, Kyrre Hellum
Aprašymas:
Pasakojama apie atletą Jomarą, kuris, po patirtos psichologinės krizės, nuo visų užsidarė ir pasišventė vienišiaus gyvenimui. Vieną dieną sniego motociklu Jomaras leidžiasi į keistą ir dramatišką kelionę gylyn į šiaurę, kur gyvena jo buvusi draugė su jo sūnūm, apie kurį Jomaras neseniai sužinojo. Kelionė virsta keista ekspedicija, kurios metu vyras susipažįsta su kitomis švelniomis bei pasimetusiomis sielomis, ir jos vis labiau pastūmėja Jomarą link galutinio tikslo – realybės.