Jaunimo kultūros žurnalas „Pašvaistė” kviečia į diskusiją „Lietuvos kultūrinės spaudos patirtys ir viltys“ šį trečiadienį, sausio 11 d., 18 val. knygyne „Mint Vinetu“, Vilniuje. Diskusijoje bus bandoma atsakyti į klausimus apie kultūrinės spaudos ateitį ir jos užimamą vietą besikeičiančioje Lietuvos informavimo sistemoje. Laukiami visi neabejingi kultūrinei žiniasklaidai ir norintys ne tik pasiklausyti, bet ir išsakyti savo nuomonę.

Diskusijoje dalyvaus vertėjas, literatūros kritikas, eseistas, ilgametis kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbis Laimantas Jonušys, žurnalistas bei jaunasis poetas, projekto „15 valandų“ iniciatorius, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys Mindaugas Nastaravičius. Taip pat kultūrinės spaudos žurnalistė, studijuojanti semiotiką, atsinaujinusio savaitraščio „Literatūra ir menas“ skilties „Aktyvios jungtys“ kuratorė Emilija Visockaitė bei jaunasis kūrėjas, Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių filologijos ketvirtakursis, „Pašvaistės“ redakcinės kolegijos narys Saulius Vasiliauskas. Diskusiją ves Simas Čelutka, Vilniaus universiteto filosofijos bakalauro studentas, „Pašvaistės“ redakcinės kolegijos narys.

Renginyje taip pat prisiminsime jau trejus metus leidžiamo žurnalo„Pašvaistė“ istoriją, o galiausiai skambės bardo Justino Narvido muzika.

„Pašvaistė“ – tai žurnalas apie kultūrą, kurį jaunimui ir kuria jauni žmonės. Daugumos publikuojamų tekstų autoriai yra vyresnių klasių moksleiviai arba studentai. „Pašvaistė“ siekia bendradarbiavimo ir dialogo su kitais kultūros leidiniais. Dažnas „Pašvaistės“ bendraautorius pats yra pasižymėjęs ne viename kultūros leidinyje ar renginyje, kai kurie netgi yra išleidę knygas. „Pašvaistėje“ draugiškai sugyvena samprotaujamieji straipsniai, poezija, proza, kino ir literatūros apžvalgos, garsių šalies kūrėjų tekstai arba interviu su jais. Be tekstų dar spausdinamos originalios nuotraukos bei tapybos darbai. Jaunimo kultūros žurnalas „Pašvaistė“ pradėtas leisti 2009 m. pradžioje. Vyriausioji redaktorė Audronė Daugnorienė.

2012 eilinių metų, repertuarą Švyturio menų dokas pradeda neeiliniu, poetišku ir muzikaliu vakaru, bei kviečia jį praleisti kartu su aktoriumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Rolandu Kazlu. Vakaras ypatingai tinkantis tiems, kurie šią darganotą žiemą pasigedo saulės spindulių, o gal nesibaigiančiame švenčių ir darbų maratone tiesiog pamiršo retkarčiais bent trumpam sustot ir įsiklausyti į save. O gal jis tiks ir tiems, kurie visai nepasigedo saulės spindulių ir savo šventimo ir darbų maratonus jau pabaigė ir dabar stovi, klausosi savęs , mobilaus aparato, ar bankomato garsų, bet nieko naujo ir įdomaus negirdi…

Vakaro metu skaitomos poeto Vlado Šimkaus (1936-2004) eilės – žaismingai virtuoziškos ir lyriškos, netikėtos ir lyg girdėtos, skaudžios ir visokios, be abejo sukurtos itin talentingo , savito lietuvių poeto, nepaliks abejingų net didžiausių cinikų, ar pasidavusių šios rudeniškos žiemos melancholijai. Aktorius Rolandas Kazlas siūlo tiesiog valandai su trupučiu užsimiršti, pabandyti pasiduoti poezijai, gerų muzikantų atliekamai muzikai ir pabandyti pajusti, kaip vėlyvą žiemą , pajūry, organizmą veikia tokie poeto, aktoriaus, muzikantų, širdžių, minčių ir talento pažadinti kūrybiniai virpesiai…
Viską, ko reikia jaukiam žiemos vakarui rasite pas mus Vasario 11 dieną 18:00 val. Švyturio menų doke. Aktoriui šiame poezijos ir muzikos vakare talkins gerai Lietuvoje žinomi muzikai – tai perkusijos meistras Saulius Stanevičius-Auglys (vibrofonas), bei akordeono skleidžiamų garsų valdovas Genadijus Savkovas. Muzikai originaliai atliks J.S.Bach,o, C. Debussy, C. Bolling,o ir kitų kompozitorių kūrinius. Visa tai – tik doke, tik šį vasarį. Ne vasarą. Laukiame.

Jau galite įsigyti bilietus visose TIKETOS ir BILIETŲ PASAULIO kasose, taip pat bilietus galite pirkti ir internetu. Juos rasite čia:

http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/koncertai/?concert=98617

http://www.tiketa.lt/rolandas_kazlas__nusileisk_dangau_ant_zemes_30807

Artėjant šventėms trumpam į Lietuvą grįžęs režisierius, teatro judėjimo „No theatre“ vadovas, Vidas Bareikis, ne tik atsitraukia nuo šiuo metu Prancūzijoje kuriamo spektaklio apie garsųjį „Klubą 27“, bet ir žada susitikti su žiūrovais „No theatre“ šventiniuose renginiuose.
„Klubas 27“ – tai garsių muzikantų draugija, kurią jungia vienas faktas – mirtis, sulaukus 27 –erių metų. Tarp kurių tokie atlikėjai kaip Jim Morrison („The doors“), Curt Cobain („Nirvana“), Janis Joplin ar neseniai pasaulį palikusi Amy Winehouse. Spektaklis kuriamas Limogue miesto teatro akademijoje ir jo premjera numatoma sausio pabaigoje.
Iškart po premjeros Prancūzijoje, V.Bareikis bei visa „No theatre“ komanda planuoja naujojo spektaklio „MR. FLUXUS“ repeticijas bei vasario mėnesį Vilniuje įvyksiančią premjerą.
„Vos grįžus į Lietuvą, susitikome su Ainiu Storpirščiu, kuris šiuo metu intensyviai ruošiasi Oskaro Koršunovo režisuojam spektakliui „Išvarymas“, ir labai džiaugiamės galimybe, kad galėsime atsitraukti nuo savo darbų bei susitikti su grupės „Stipriai kitaip“ gerbėjais. Kaip jau seniau minėjau, šiuo metu mūsų muzikinė veikla yra neįrėminta nei terminų, nei kitokių normų, todėl labai vertiname tuos susitikimus ne tik tarpusavyje, bet ir su mūsų išsiilgusiais žiūrovais.“ – sakė V.Bareikis.
Atšventus šv. Kalėdas ir belaukiant Naujųjų metų, gruodžio 29 d. teatro judėjimas „No theatre“ kviečia į Menų spaustuvėje vyksiantį spektaklį „Telefonų knyga“ bei grupės „Stipriai kitaip“ koncertą. Bilietus platina „Bilietų Pasaulis“.

No Theatre info.

Commune Art kūrybinės dirbtuvės kviečia palydėti senus ir pasitikti naujuosius metus su reggae/dub muzika. Teigiamos vibracijos iš įrašų gruodžio 31 dieną skambės jau nuo 19 valandos vakaro, o dar iki vidurnakčio gyvos muzikos pasirodymą surengs net devynių muzikantų kolektyvas Ministry of Echology. Po koncerto besišypsant pasitikus naujuosius, šventė iki ryto tęsis atnaujintose buvusios Paribio g. 12 gamyklos erdvėse antrame aukšte.

Šventė vyks buvusioje spaustuvėje Žvėryne. Prieš ketvirtį amžiaus čia veikusio eksperimentinio konstravimo biuro pavadinimas puikiai atspindi į ką gamyklos antrą aukštą pavertė jau metus laiko čia įsikūrę kūrybinių industrijų atstovai. Kūrybinės dirbtuvės įrengtos „pasidaryk pats“ principu, papuoštos piešiniais bei nuotraukomis, tad koridoriuose tvyro kūrybinga atmosfera, vietoj buvusių spaustuvės mechanizmų išdygę minkštieji kampeliai, o specialiai naujųjų metų vakarui pastatyta scena, dvi erdvės apjungtos į šokių salę. Verta paminėti, kad Commune Art renginiuose naudojama garso sistema kadaise yra stovėjusi kino teatre „Lietuva“, o vasaromis nuolat keliauja po Lietuvos elektroninės muzikos festivalius.

Be atsinaujinusių Ministry of Echology parinkta muzika dalinsis Gonzaless, Soundsysters, Zenith, Kiba Roots, Droop ir Trevett, pusiau gyvą pasirodymą surengs Wolde Egziabher, kortų vis dar neatskleidžia Inner Guru (selekcija ar gyvas pasirodymas?), svečias iš vasarą Lietuvoje turavusios estų grupės Uebanda organizuoja gyvos improvizacinės muzikos pasirodymą, o poilsio zonoje filmais ir muzika dalinsis regio istorikai ir radijo laidų vedėjai Jahmyna Sound.

Renginio pradžia: 2011 12 31, 19:00 val.

Renginio vieta: Commune Art kūrybinės dirbtuvės, Paribio g. 12 (2 aukštas), Vilnius

Renginio facebook prieiga:http://www.facebook.com/events/203165783103891/
Daugiau informacijos apie Commune art kūrybines dirbtuves: www.communeart.lt , facebook.com/communeart

Paskutinę Advento savaitę, gruodžio 22, 23 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutiniąją šių metų premjerą – naujausią Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Išvarymas“, kurią režisuoja Oskaras Koršunovas.

„Išvarymas“ – Oskaro Koršunovo sugrįžimas į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Dar būdamas Muzikos ir teatro akademijos studentas, šiame teatre jis pastatė legendinę oberiutų trilogiją: „Ten būti čia“ (1990), „Senė“(1992; 1994 – „Senė 2“) ir „Labas Sonia Nauji metai“ (1994). Sensacingi dvidešimtmečio režisieriaus spektakliai buvo kviečiami į tarptautinius teatro festivalius, kur pelnė ne vieną apdovanojimą. 1997 metais O. Koršunovas sukūrė spektaklį „P.S. Byla O.K.“ pagal Sigito Parulskio pjesę, šiam teatrui ir režisieriui specialiai parašytą pjesę, 1998 – Bernar-Marie Koltèso „Roberto Zucco“. Šį pastatymą galima laikyti O. Koršunovo „išvarymo“ pradžia.

Lietuvoje Oskaras Koršunovas būna trumpiau, nei svetur. Jis seniai svajojo pastatyti spektaklį, kuriame būtų paliesta skaudi emigracijos tema. „Išvarymas“ kaip tik apie tai. Dramaturgas Marius Ivaškevičius sako, kad pjesė parašyta „emigrantiškų“ istorijų – lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londone, pagrindu. „Tačiau pjesė nepasakoja ir nedokumentuoja emigracijos, savo šalies, savo terpės palikimo ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Tiesa, šios temos sklendžia per tekstą, jį spalvina. Tačiau pjesės pagrindu laikyčiau bandymą žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadiname tapatybe. Kas ją sudaro, kaip ji funkcionuoja žmoguje, kaip glaudžiai ji siejasi su kiekvienu iš mūsų. Geriausiai ji išryškėja kitų, mums svetimų tapatybių, fone, o toks metropolis kaip Londonas – idealiausia šio reiškinio stebėjimo vieta,“ – aiškina dramaturgas.

Anot M. Ivaškevičiaus, pjesės idėja, tai bendras jo, Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos kultūros atašė Londone Daivos Parulskienės projektas. „Realizuoti šią idėją sutikau ilgai nesvarstęs, man patiko pati tematika, be to, supratau, kad šio „kūrybinio“ tyrimo metu galiu stipriai praplėsti savo paties akiratį. Taip, beje, ir atsitiko.“

Pradėjęs septyniasdešimt antrąjį sezoną, Lietuvos nacionalinis dramos teatras kvietė žiūrovus atrasti tikrovę – tikrąją mūsų laiko realybę. Dramaturgo manymu, jo naujasis kūrinys į šį šūkį atsiliepia tiesiog pažodžiui. „Ta tikroji emigrantų realybė, kurią išgirdau, išvydau ir atskleidžiau pjesėje, yra mažai kam žinoma. Įsitikinau, kad ji visiškai nežinoma net vietiniams londoniečiams britams. Jie tokio Londono nepažįsta ir net neįtaria jį egzistuojant. Mes, gyvenantieji Lietuvoje – juo labiau. Jau dabar galiu įsivaizduoti, kad spektaklį išvydę lietuviai tvirtins, kad jų ar jiems artimų žmonių realybė ten yra visiškai ne tokia. Ir jie bus teisūs. Nes ten, svetur, yra tūkstančiai realybių ir kiekviena ji – individuali. Aš pasirinkau ir domėjausi pačiomis dramatiškiausiomis“, tvirtina M. Ivaškevičius.

Oskaras Koršunovas visada kruopščiai ruošiasi savo pastatymams. Repetuojant „Išvarymą“, aktoriai buvo įtraukti į bendrą spektaklio kūrimo procesą: iš pradžių jie pasakojo savo „emigrantiškas“ istorijas, aptarinėjo įvairių mokslininkų straipsnius tapatybės, tautinio identiteto, savasties praradimo klausimais, žiūrėjo filmus apie emigrantus, teatre lankėsi dr. Vytis Čiubrinskas, tyrinėjantis emigrantų, repatriantų identitetą, kuris su kūrybine grupe pasidalino mintimis apie socialinį netikrumą šiandieninėje Lietuvoje.

„‘Išvaryme‘ paliesta labai aktuali tema – emigracija. Jos mąsto, turbūt mes nesuvokiame net statistiškai: tik spėliojama, kiek žmonių išvažiavo, emigravo, bet ši situacija politinėje erdvėje neanalizuojama – o ką jau kalbėti apie kultūrinę ir meninę erdvę. Mene mes beveik neturime rimtos analizės, rimto požiūrio į tai, kas vyksta dabar su Lietuva, su tauta. Už to slypi ne tik tautos ir valstybės interesai – už to slypi sulaužyti žmonių likimai, visos odisėjos – grįš tie žmonės ar negrįš… Jie palieka savo šalį, savo namus, savo šeimas“, – spektaklio temą komentavo O. Koršunovas. „Dabar gal emigracija yra kitokia, bet iš pradžių ji buvo labai žiauri: visi važiuodavo su vienu bilietu tik į vieną pusę, visiškai nežinodami kur: nemokėdami kalbos, nieko neturėdami… Tokią situaciją regime ir „Išvaryme“. Emigracijos temą labai norėjosi paliesti teatre, Marius Ivaškevičius parašė labai įdomią pjesę“, sako režisierius.

Kalbėdamas apie režisūrinį sumanymą, O. Koršunovas labiausiai akcentavo veiksmo vietos klausimą. „Veiksmas vyksta visame Londone, o visą Londoną išdėlioti Nacionalinio dramos teatro scenoje – kokia didelė ji bebūtų – sudėtinga. Todėl, man atrodo, radome labai įdomų sprendimą. Pjesėje labai daug pasakojama apie praeityje įvykusius dalykus: pagrindinis veikėjas Benas, dirbdamas barmenu, lankytojams pasakoja savo istorijas… Taigi baras yra ir tam tikra metafora: gal baras, gal skaistykla, gal tam tikra paskutinė instancija, kur mes keliaudami, emigruodami, ieškodami laimės atsiduriame“, – atskleidė savo ir scenografo Gintaro Makarevičiaus sumanymą režisierius.

Spektaklio personažai (o jų nemažai – vaidina arti trijų dešimčių aktorių) susirinks į barą ar klubą – čia vyks svarbiausias veiksmas. „Nes baras – tokia vieta, kur žmonės ateina arba kažko ieškodami, arba kažką praradę. Ypač „Išvaryme“, kur kalbama apie tėvynės praradimą. Į barą žmonės ateina ir susipažinti, o jeigu mes savo šaly ateiname į barą, reiškia, mes taip pat ruošiamės į kelionę, kurios tikslas – bent jau pasigerti“, dalinosi mintimis O. Koršunovas.

Jau kurį laiką gyvenantis kūrybinės emigracijos sąlygomis režisierius svarsto: „Kas yra emigracija? Kas slypi už šio žodžio? Slypi labai daug dalykų, vienas svarbiausių – tapatybės praradimas. O gal – atradimas kitoje šalyje? Apskritai, žmogaus tapatybės klausimas šiais laikais yra vienas aktualiausių. „Išvarymas“ – sudėtinga pjesė, čia daug įvykių, kurie atskleidžia daug galimybių. Nes iš esmės emigracija – tai horizontali dvasinė kelionė „į laimę“, dažai virstanti vertikalia kelione žemyn, į nelaimę.“

Tuoj po „Išvarymo“ O. Koršunovas išvyksta į Graikiją, vėliau – į Norvegiją, kur pagrindiniuose šių valstybių teatruose kurs spektaklius pagal klasikų kūrinius.

Scenografiją spektakliui „Išvarymas“ sukūrė scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Agnė Jagelavičiūtė, muziką kūrė ir parinko Saulius Prūsaitis. Spektaklyje vaidina Ainis Storpirštis, Vytautas Anužis, Marius Repšys, Monika Vaičiulytė, Toma Vaškevičiūtė, Oneida Kunsunga, Martynas Nedzinskas, Elzė Gudavičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Gintarė Sabaliauskaitė, Monika Bičiūnaitė, Tadas Gryn, Arūnas Sakalauskas, Paulius Ignatavičius, Irmantas Jankaitis, Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Marius Čižauskas, Algirdas Dainaviečius, Arūnas Vozbutas, Jolanta Dapkūnaitė, Neringa Bulotaitė, Daumantas Ciunis, Ramutis Rimeikis, Remigijus Bučius, Mindaugas Jusčius, Dovydas Stončius, Algirdas Gradauskas. Spektaklyje gyvai muzikuos Saulius Prūsaitis (vokalas, akustinė gitara), Laimonas Jančas (elektrinė gitara), Kęstutis Pavalkis (klavišiniai), Paulius Adomėnas (bosinė gitara), Gediminas Augustaitis (mušamieji).

Parengė Daiva Šabasevičienė

„Happyendless“ Kalėdoms išleidžia savo antrąjį įvariomis žmogaus gyvenimo istorijomis užpildytą albumą pavadinimu „Cinema“ ir skuba pasisakyti, kad iki šiol nieko geresnio nėra sukūrę.

Uždirbti „MTV“ ir kiti apdovanojimai bei pagyrimai, rodos, jau nebemotyvuoja grupės taip, kaip iššūkiai patiems sau: „Visas šis albumas buvo įrašytas gyvai. Jei pirmajame naudojome daug elektronikos, semplų, programuotų būgnų, tai „Cinema“ viskas yra sugrota ir įrašyta kartu su būriu muzikantų“, – trumpai apie savo darbo vaisių kalba „Happyendless“ viena trečioji Andrius Alien Kauklys.

„Cinema“ gimė „Happyendless“ senojoje studijoje, kuri buvo įsikūrusi Lietuvos kino studijos dar nenugriautame pastate. „Paskutiniai albumo akordai buvo įrašinėjami ūžiant traktoriams, kai pusė pastatų jau buvo sulyginti su žeme“, – prisimena grupės vokalistas Saulius Prūsaitis. Galbūt tai irgi prisidėjo prie kiek pankrokinio kai kurių albumo dainų skambesio.

Po intensyvių įrašinėjamo darbų Vilniuje, vyrai savaitę praleido Rygoje, vienintelėje aplink mūsų kraštą pasaulinius standartus atitinkančioje studijoje. Saulius išsiduoda, kad finišo tiesioji jiems buvo itin sudėtinga ir po darbų brolingoje Latvijoje „Happyendless“ net mėnesį tarpusavyje nebendravo.

„Praėjo laiko, viskas susigulėjo, rado savo vietą ir dabar jau galime pasakyti, kad „Cinema“ – gera dovana švenčių proga“, – nesikuklina vyrai.

Įrašytą „Cinema“ „Happyendless“ turėjo dar prieš metus, tačiau šis pavadinimas prilipo tik po grupės 3D muzikinio turo po Lietuvą šių metų pavasarį: „Iš pradžių mąstėme visai apie kitą albumo pavadinimą, netgi buvome jį paviešinę. Tačiau 3D turas viską sustatė į savo vietas“, – albumo kūrybinius procesus atskleidžia trečiasis grupės narys Marius Narbutis bei priduria, kad „Happyendless“ niekad nieko nedaro „iš reikalo“.

„Power Forever“ era kartu su „Cinema“ pasirodymu prekyboje nori nenori baigiasi. Nauji mylimi „Happyendless“ kūriniai užima klausytojų simpatijas. Daugiausiai jų kol kas tenka dar gerokai iki albumo pasirodymo išpopuliarėjusiems hitams „Sweet Sweet Super Sweet“, panaudotą vienoje TV reklamoje, ir „The end of the Road“ iš filmo „Zero 2“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=7SUlqQRyuJ8

Golden Olympic

„CINEMA“ DAINA PO DAINOS:

Golden Olympic
Albumas prasideda diskotekine daina. Kartu su ja bandoma pagauti bėgiko iš Nigerijos tempą. Beje, kūrinys subalansuotas klausyti ir vairuojant automobilį.

Dancing
Tai drąsiausias „Happyendless“ eksperimentas šiame albume, nutolęs nuo įprastų dainų rašymo formų. Šokiai, rokas ir eurodisco snaigės – tokį kokteilį sunku ir įsivaizduoti, reikia išgirsti.

Central Lover
Po riebių muzikinių bandymų yra pereinama prie moterų temos. „Central Lover“ – daina skirta Sauliaus žmonai Agnei.

He’s Touched
„Žmogus privalo turėti tikslą. Jei jis jo neturi, tampa niekam neįdomus“ – šio kūrinio užuomazgas galima išgirsti filmo „Zero“ garso takelyje.

Broken Into Pieces
„Esu per naivus šiems laikams“ – tokiu emociniu špagatu „Cinema“ įpusėja.

The End of the Road
Kūrinys apie draugystės išdavystę iškart po „Zero 2“ premjeros pradėjo gyventi savo gyvenimą „YouTube“ – gerbėjai iškirpo jo motyvus iš filmo ir patalpino internete. Vis dėlto „Cinema“ skamba išbaigta „The End of the Road“ versija, kurios bent jau kol kas, niekur kitur ir neišgirsi.

London Big City
Saulius Prūsaitis žino, ką diena iš dienos reiškia šio megapolio tempas. Vis dėlto būtent tai jį įkvėpė sukurti drąsią, veržlią pankrokinę odę lietuvių pamėgtam ir kartu nekenčiamam Londonui.

Girls Boys and TV
„Happyendless“ išbando save surfrokerių amplua. Tai pati naiviausia ir linksmiausia daina bei potencialus singlas Nr.1.

Sweet Sweet Super Sweet
„Aš lioviausi „pjauti“ iki ryto, o ji ne“ – toks dainos scenarijus gimė žvelgiant į kai kurių draugų gyvenimus.

Tiesa, patiems „Happyendless“ dirbant ties šiuo gabalu bene 100 kartų buvo kilęs klausimas, ar grupė nebieberiškėja? Vis tik riaumojantis bosas tapo šios dainos inkaru ir grupė, panašu, kad nenudreifavo į zefyro skonio vandenis.

Wanna Do It
Šiuo gabalu vyras ne itin maloniu tonu kreipiasi į moterį: „Tu pernelyg gerai apie save galvoji, todėl patenkink pati save“.

Jei nedomina santykių temos, galėsi įvertinti, kaip skamba rusiškasis „Formanta“ ir kiti 9-ojo dešimtmečio panašaus kalibro sintezatoriai.

Iš pradžių jie vienas kitą atrado internetinėse platybėse, vėliau susisiekė telefonu, trečias žingsnis jau buvo daug rimtesnis ir galima sakyti lemtingas: jie sujungė savo vokalines bei muzikines pajėgas tam, kad pristatytų save bendrame koncerte viename iš Kauno klubų.

Nuo to laiko, šie trys žmonės: Rolandas (Innomine) , Einius, Artūras (Beissoul) pradėjo kurti savo muzikinę jungtį kurią pavadino – MuseIQ.

Tai muzikinis ženklas, kurio stiliaus nebus galima apibūdinti vienu žodžiu, nes šioje muzikoje bus sintetinami įvairūs žanrai: electro, house, experimental, pop, dubstep ir daugelis kitų. Tai bus muzika su kokybės ženklu, mąstanti muzika, kurianti muzika. Muzika kuri gražins ramybę, privers šokti, liūdėti, nukels į praeitį arba atskleis ateitį…

Visa tai išpildyti taip pat padės iš tiesų neeilinis bei originalus Beissoul vokalas. Tuo įsitikinti galite jau dabar. Pristatome Jums debiutinį Mental Aim & Beissou l(MuseIQ) kūrinį, pavadinimu ’’The story’’.

httpv://www.youtube.com/watch?v=euuGCVNuyso

Nuoroda į kūrinį: http://www50.zippyshare.com/v/37766055/file.html