Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, nuo 18 val. buvusioje spaustuvėje veikiančiose Commune ART kūrybinėse dirbtuvėse (Paribio g. 12, II aukšto kairėje salėje) vyks paroda-eksperimentas „Bendrabūtis“, kurioje pristatomi keliolikos Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių parodai pasiūlyti kūriniai.

LTMKS įsikūrimą ir kitimą per dvidešimt jos veiklos (ir sąstingio) metų būtų galima palyginti su įsikėlimu į šviežiai pastatytą bendrabutį, kuriame idealus ir bendras idėjas laikui bėgant keitė ir slegianti buitis, ir naujos bendro entuziazmo bangos, atsitrenkiančios į individualius charakterius, poreikius ir nusivylimą. Siekdami užsitikrinti socialines garantijas, kurias turėjo sovietmečiu įkurtos ir šaknimis į kultūros sistemą įaugusios dailininkų ar fotomenininkų sąjungos, ryžtingi jauni kūrėjai įsteigė savo demokratišką instituciją, irgi – kiek ironiškai – pavadintą „sąjunga“. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungą oponuoti turėjo kam, tad bendros idėjos iš viešų erdvių įsiveržė ir į buitį, tiksliau į „Butus“ (1999), vėliau, kiek aprimusios, nusėdo individualiose studijose, o bendruomeniškumą kuriam laikui pakeitė tarpasmeniniai santykiai. Naują entuziazmo bangą iššaukė radikalus pasikeitimas vidinės valdžios struktūroje ir su juo į bendra-būtį suplūdę nauji-jauni kūrėjai, genami beveik identiškų tikslų kaip ir sąjungos įkūrėjai prieš du dešimtmečius. Nemokamai dalinamų kūrybinių erdvių ir galimybių reanimuoti pradinę viziją, besisukančią utopijos orbitoje, euforiją prigesino jas apraizgęs politinis voratinklis.

Paroda-eksperimentas, atsižvelgiant į pirminius Sąjungos idealus ir dabartinę jos situaciją, sudaryta totalitarios demokratijos principu: menininkai buvo kviečiami siūlyti vieni kitų sukurtus ar tik projektuotus, tačiau kolegai nupasakotus darbus, trumpai ar išsamiai nusakant savo pasirinkimo priežastį. „Bendrabūtyje“ sutikusių dalyvauti menininkų skaičius bei patys kūriniai tampa savotiškais daugybę narių vienijančios sąjungos būsenos simptomais, o taip pat dar kartą atkreipia dėmesį į „tarpdiscipliniškumo“ termino vartojimo ir supratimo paradoksus Lietuvoje.

Parodai pasirinkta erdvė – kvazi-baltas kubas industrinėje aplinkoje – prisiliečia ir prie utopijos sąvokos, visuomet levituojančios greta besikuriančių bendruomenių, bendrų kūrybinių idealų ir ateities projektų.

Eksperimento lygiaverčiais dalyviais tampa tiek pasiūlyti, tiek siūlantys menininkai, tapę parodos bendrakuratoriais. Dalyvių sąraše yra Aistis Baltušnikas (bendrabučio svečias), Jurga Barilaitė, Darius Bastys, Saulius Dirsė, Rokas Dovydėnas, Mindaugas Gapševičius, Linas Jablonskis (bendrabučio svečias), Evaldas Jansas, Dainius Liškevičius, Gintaras Makarevičius (bendrabučio svečias), Vytautas Michelkevičius, Robertas Narkus, Paulina Eglė Pukytė, Kęstutis Šapoka, Marta Vosyliūtė (bendrabučio viešnia), Jonas Zagorskas. Riebius blynus bendroje „virtuvėje“ keps parodos koordinatorė Neringa Černiauskaitė, o gėrimais dalinsis LTMKS pirmininkas Vytautas Michelkevičius.

Paroda-eksperimentas vyks iki lapkričio 20 d. Parodą remia LR kultūros ministerija.

Renginio facebook prieiga: http://www.facebook.com/event.php?eid=215461868526035

Taip renginį, vyksiantį lapkričio 22 dieną “Piano.lt” koncertų salėje, apibūdino jį organizuojantis festivalio „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys. Nors balso ir fortepijono duetas, atrodytų, kuo puikiausiai tinka šiai jaukiai kamerinei salei, šį sykį koncerto herojai – ypatingo mastelio duetas. Tai bene iškiliausios Portugalijos džiazo scenos asmenybės – vokalistė Maria João ir pianistas Mário Laginha, surenkantys pilnas sales prestižiškiausiuose Europos ir pasaulio festivaliuose.

Maria João, vadinama vieno gražiausių pasaulio balsų savininke – išskirtinė menininkė, džiazo dainininke ją galima vadini tik pačia plačiausia prasme. Savo kūryboje Maria João laisvai ir nerūpestingai plaka džiazą ir roką, garsinę klounadą ir folkloro elementus, tarp kurių spinduliuoja ir portugalų fado, ir brazilų sambos, ir afrikietiškos muzikos atspalviai. Nepaprastai artistiška, žaisminga ir nuoširdi Maria João sugeba pakerėti bet kokį klausytoją, tiek dainuodama su Joe Zawinul Syndicate’u, tiek vesdama emocionalius ir užburiančius improvizacijų dialogus su Bobby McFerrinu, tiek perdainuodama Tomo Waitso dainas.

Lisabonoje gimusios Maria João gyslomis teka portugalo ir mozambikietės kraujas. Iki 27-erių ji nė negalvojo apie muzikanto kelią, o aktyviai užsiiminėjo sportu: profesionaliai mokėsi Rytų kovų meno, dirbo plaukimo trenere. Ji netgi neklausė muzikos, ir tik sykį gyvenime buvo džiazo koncerte. Tačiau 1982-aisiais, draugų paskatinta, pradėjo mokytis Lisabonos Hot Clube steigiamoje džiazo mokykloje. Maria pataikė į dešimtuką – jos karjera džiazo scenoje prasidėjo svaiginančiu tempu ir jau po metų vokalistė subūrė stulbinančios sėkmės sulaukusį kvintetą, įrašė debiutinį albumą bei ėmė skinti pripažinimo laurus ne tik gimtosios Portugalijos, bet ir Vokietijos, Ispanijos, Danijos, Olandijos, Austrijos, Šveicarijos džiazo festivaliuose.

Pelniusi netikėto atradimo džiazo pasaulyje titulą, pasimėgavusi džiazo klasika, Maria João ėmė ieškoti savojo stiliaus ir naujų iššūkių. Didžiulį poveikį jos kūrybinei laisvei ir besiformuojančiam unikaliam stiliui padarė japonų laisvojo džiazo pianistė Aki Takase, pakvietusi dainininkę muzikuoti duetu. Taip gimė vienas žymiausių novatoriškų duetų, 1987–1990 stulbinęs garsiausių Europos džiazo festivalių auditorijas.

Naujo, iki šiol besitęsiančio kūrybinio flirto pradžia vokalistei tapo 1991-ieji, kai Maria João naujai atrado dar jos debiutiniame albume dalyvavusį pianistą ir kompozitorių Mário Laginha. 1993 duetas pristatė pirmąjį savo albumą „Dancas“, kurį išleido žymioji Verve leidybinė kompanija.

Kol Maria João užsiiminėjo sportu, jos būsimasis kūrybinis partneris Mário Laginha nuosekliai mokėsi muzikos ir siekė klasikinio atlikėjo karjeros. Nacionalinėje konservatorijoje baigęs fortepijono specialybę, pianistas netrukus pasuko džiazo link ir sulaukė milžiniško pripažinimo, debiutavęs džiazo scenoje su Lisabonos džiazo sekstetu. Kaip lyderis ir kūrėjas Mário Laginha debiutavo 1993, jau bendradarbiaujant su Maria João, prieš tai bemaž dešimtmetį pagrojęs su įvairiomis džiazo grupėmis. Jo pirmas autorinis albumas „Hoje“ su savo kvintetu buvo įrašytas 1994, 2006 išleistas pirmas solinis jo darbas „Songs and Fugues“. Šiandien universalus pianistas gerai žinomas tiek džiazo, kiek klasikinės muzikos scenose, vertinamas kaip vienas talentingiausių ir novatoriškiausių Portugalijos muzikantų. Šalia žinomiausio jo projekto – dueto su Maria João, Mário Laginha groja duetu su pianistu Bernardo Sassetti, komponuoja kinui ir teatrui. Kaip kompozitorius ir pianistas jis pasirodė projektuose su Hamburgo radijo bigbendu, Lisabonos Metropolitan orkestru, Hanoverio filharmonijos orkestru, Remix ansambliu, nacionaliniu simfoniniu Porto orkestru, Briuselio simfoniniu orkestru.

Visgi plačiausiai žinomas jo projektas – Maria João ir Mário Laginha duetas. Užsimezgęs 1983-iaisiais, išsiskleidęs 1993-iaisiais, po bemaž dešimties individualaus stiliaus formavimo ir šlifavimo metų, jis tapo išskirtinės kūrybinės partnerystės pavyzdžiu. Ne tik dėl savo ilgaamžiškumo, bet ir dėl unikalaus, kaskart naujo ir gaivaus skambesio, liudijančio šių neordinarinių kūrybinių asmenybių sukauptą turtingą muzikinę patirtį. Tai tarsi maža kūrybinė laboratorija, inspiracijų savo muzikavimui ieškanti daugybėje sričių – nuo baroko fugos, portugalų bei brazilų populiariosios ar roko iki Indijos bei Afrikos tradicinės muzikos – ir nuolat subrandinanti netikėtus muzikinius vaisius. Tokius kaip su Triloku Gurtu ir Wolfgangu Muthspieliu įgrotas albumas „Cor“ (1998), kuriam įkvėpimo ir medžiagos duetas sėmėsi Mozambike ir Indijoje; arba 2000 Brazilijoje įrašytas albumas „Chorinho Feliz“, kuriame be kitų dalyvauja tokie muzikantai kaip Gilberto Gil ar roko dainininkas Lenino, arba 2001 gyvai įrašytas „Mumadji“; arba bendro kūrybinio gyvenimo 25-metį ženklinantis albumas “Chocolate”, kur šalia savitai interpretuojamų džiazo standartų skamba ir jųdviejų dainos, kurioms žodžius sukūrė Maria João, o muziką – Mário Laginha. Kiekvienas šio nepaprasto dueto albumas – atskira istorija. Kartais kuriama tik duetu, o kartais bendradarbiaujant su ryškiausiais džiazo šviesuliais, tokiais kaip Ralph Towner, Dino Saluzzi, Manu Katché…

Pasitelkę meistriškai valdomą platų raiškos priemonių arsenalą, „harmonijos magas“ Mário Laginha ir „balso akrobatė“ Maria João kuria unikalią, turtingą emociniais vingiais, į konkrečius stilistinius rėmus neįspraudžiamą muziką, kur šalia neginčijamos meistrystės ir aiškių formų randa vietos intuityvus kūrybiškumas, atviri, sykiais net intymiai emocionalūs balso ir fortepijono dialogai.

Bilietus platina Bilietu pasaulis, kaina – 50 Lt
http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/festivaliai/vilnius_jazz/?concert=94312

httpv://www.youtube.com/watch?v=0EIUOdvk-Wg

Festivalio inf.
www.vilniusjazz.lt

LT džiazo federacija pristato „Džiazo arbatos klubą“, kiekvieną antradienį pristatantį perspektyvius jaunuosius Lietuvos džiazo atlikėjus, vaišinantį arbata, kviečiantį prisijungti prie diskusijų ir pokalbių apie džiazą ar tiesiog pabendrauti su bendraminčiais, susipažinti, pasiklausyti gerų džiazo įrašų po pasirodymo ar sudalyvauti improvizuotoja Jam session. Arbata pilstoma nuo 17 iki 20 val.

Pirmieji šio antradienio klubo svečiai apie save:

„Esame ką tik į krūvą ir galbūt tik trumpam subėgę 1-2 kurso muzikos studentai, gyvenantys muzika, ieškantys savęs ir savo muzikinio intymumo ir subtilumo. Nors ant scenos užlipome visai neseniai, repertuare viso labo kelios dainos, juk laukia įdomus ir ilgas muzikinių ieškojimų kelias, kurio liudininkais ir klausytojais kviečiame tapti.“

Ieva Baranauskaitė – vokalas
Richardas Banys – klavišiniai
Mindaugas Dambrauskas – mušamieji .
Vadimas Stankyavichius – gitara
Artūras Sedleckas – bosinė gitara

Antroji klube pasirodys Liepa Maknavičiūtė
Jauna atlikėja gimė 1993 m., šiuo metu mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 12 klasėje. Liepa daug koncertuoja įvairiose kavinėse, klubuose ir t. t. Groja klavišiniais ir dainuoja džiazo standartus, atlieka tiek savo kūrybos dainas, tiek improvizacijas.

Taigi laukiame jūsų visų „Džiazo arbatos klube“ lapkričio 15 d., antradienį, muzikos ir teatro klube „Kabaretas“, Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius. Renginio pradžia 17 val., arbata pilstoma iki 20 val.
Staliukų rezervacija 8 617 11 111

Lapkričio 16 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmų (Taikos pr. 70) teatro salėje žiūrovų lauks Klaipėdos dramos teatro premjera – Marko Ravenhillo „Produktas“. Spektaklio režisierius – jaunas talentingas režisierius Tomas Jašinskas, neseniai baigęs mokslus Maskvoje, Mejerholdo centre, ir sėkmingai debiutavęs Lietuvos profesionaliojo teatro scenoje. Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis. „Produkto“ kompozitorius – Gintaras Kizevičius, scenografas – Artūras Šimonis.

Monospektaklis sukurtas pagal šiuolaikinės dramaturgijos krikštatėvio, legendinio britų dramaturgo, aktoriaus ir žurnalisto Marko Ravenhillo pjesę. „Produkte“ aktorius Igoris Reklaitis persikūnija į prodiuserį, antrarūšių filmų aktorei pristatantį savo naują scenarijų, turintį ją paversti žvaigžde. Jo siūlomame „produkte“ pagal visus rinkos dėsnius susipina erotika, meilė, terorizmas ir religinis fundamentalizmas. M. Ravenhillo „Produktas“ – sumani šiuolaikinės visuomenės fantomų satyra, demaskuojanti masinės informacijos priemonių manipuliacijas žmonių sąmone.

Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, šis pasakojimas apie tai, kaip absurdiškos istorijos veikia žmones, kaip visa tai niveliuoja visas didžiąsias žmogiškąsias vertybes. „Ši istorija – ne vien tragifarsas apie terorizmą tiesiogine prasme. Tai terorizmo prieš artimą ir patį save atskleidimas“.

Markas Ravenhillas (g. 1966) yra vienas iš sėkmingiausiai dirbančių ir labiausiai gerbiamų savo kartos dramaturgų. Debiutavo sensacinga pjese „Shopping and Fucking”, pastatyta Royal Court teatre 1996 m., netrukus perkelta į West Endą, o paskui pradėta statyti visame pasaulyje. Vėliau parašė pjeses „Faustas yra miręs”, „Rankinė”, „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų”, „Motušės Klap viešnamis” ir kt. 2006 m. Markas Ravenhillas lankėsi Lietuvoje, festivalyje Naujosios dramos akcija’06, kur pats vaidino savo pjesėje „Produktas”. Tuomet teatro kritikė Alma Braškytė rašė: „Naujosios pjesės „Produktas“ atveju kalbama nebe apie realijas, gyvenimo būdą, o apie tai, kas sklinda daug greičiau, kas šią pat sekundę gali būti pertransliuota massmedia kanalais. Mat „Produktas“ – pjesė pjesėje, tiksliau – kino scenarijus su minimaliais tą scenarijų aktorei skaitančio prodiuserio įsiterpimais. (…) Galima tai pavadinti tarantiniška parodija teatro scenoje, ar tiesiog trisluoksnės ironijos produktu. Pagrindiniai Ravenhillo ironijos taikiniai – naujausi suvokimo stereotipai, padaliję šiandieninį pasaulį į demokratiškuosius dekadentiškus vakariečius ir nuožmius disciplinuotus musulmonus, komercinio kino klišės, ir galiausiai – tiesiog vyriškos fantazijos apie moteris.“

Režisierius Tomas Jašinskas, prieš pusmetį baigęs teatro režisūros studijas V. Mejerholdo centre (Rusija, Maskva),  sėkmingai tęsia darbus. Jo Lietuvoje kurtas diplominis spektaklis pagal N. Gogolio „Pamišėlio užrašus” nukeliavo į teatrų festivalius Maskvoje ir Makedonijoje, Maskvoje režisuotas monospektaklis pagal A. Camus „Krytį” sėkmingai rodomas Rusijos sostinės teatruose, o spektaklis apie K. Binkį „Keturiais vėjais“ įtrauktas į Valstybinio jaunimo teatro repertuarą. Šiemet T. Jašinsko planuose – F. Schillerio „Plėšikai“ Kauno valstybiniame dramos teatre.

Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis teatre suvaidinęs virš pusšimčio vaidmenų, kurių įsimintiniausi – Gydytojas (A. Strindbergo „Kelias į Damaską“; rež. O. Koršunovas), Verneris (M. von Mayenburgo „Šaltas vaikas“ rež. O. Koršunovas). Už pastarąjį vaidmenį aktorius apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Klaipėdos dramos teatro inf.

Nuo 2002-ųjų metų sostinėje vyksta spalvingas, jokių stiliaus rėmų nevaržomas festivalis „Vilnius Mama Jazz“. Jo scenoje galima išgirsti ir išvysti visko – nuo pasaulinių žvaigždžių „all stars“ projektų ir šiuolaikinio postbopo iki nebyliojo kino gyvo įgarsinimo bei „Led Zeppelin“ kūrinių aranžuočių su kopūstų sriubos aromato akompanimentu. Margą festivalio programų įvairovę vienija trys esminiai veiksniai: kokybė, originalumas ir aktualumas.

Tarptautinis džiazo festivalis kasmet sėkmingai įgyvendina svarbiausius užsibrėžtus tikslus: pristatyti Lietuvos publikai įdomius užsienio džiazo reiškinius; suteikti jauniems menininkams palankią erdvę nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Per devynerius metus festivalyje dalyvavo Chick Corea, John McLaughlin, Bill Frisell, Marcus Miller, Christian McBride, Dee Dee Bridgewater, „Medeski Martin & Wood”, Dave Douglas, Wayne Shorter, Danilo Perez, John Patitucci, Brian Blade, Chris Potter, Bill Evans, „The Bad Plus”, Victor Bailey, Joe McPhee, Chris Minh Doky, John Scofield, Bobby Previte, Dave Samuels, Billy Cobham, Gerald Clayton, Robert Glasper (JAV), Peter Brotzmann (Vokietija), Miroslav Vitous (Čekija), Jean Luc Ponty, Louis Sclavis, Erik Truffaz (Prancūzija), „Vienna Art Orchestra” (Austrija), Satoko Fujii (Japonija), „Copenhagen Art Ensemble” (Danija), Dennis Rollins, Gilad Atzmon, Jay Phelps (Didžioji Britanija), Rosario Giuliani, Flavio Boltro (Italija), Eivind Aarset (Norvegija) ir daugybė kitų iškilių pasaulio muzikantų.

Nors solidžią festivalio programos dalį sudaro pasaulyje gerai žinomų atlikėjų projektai, „Vilnius Mama Jazz“ scena atvira ir tai muzikai, kuri nėra įvertinta prestižinėmis „Grammy“ statulėlėmis ar palankiomis „DownBeat“ recenzijomis. Išradingas ansamblis „Quelques Fiers Mongols“, pribloškęs netikėtu performansu, jaunas prancūzų kolektyvas „Ozma“, pristatęs gaivią aukšto lygio tradicinio džiazo traktuotę, fleitininkas Ronald Snijders iš Nyderlandų, dusyk pašokdinęs festivalio publiką, prancūzų kvartetas „Print“, pristatęs matematišką, krištolo tikslumo muziką – tokie atradimai taip pat neatsiejama festivalio dalis.

Kasmet „Vilnius Mama Jazz“ scenoje Lietuvos muzikantai pristato naujas, specialiai festivaliui sukurtas programas. Galimybė groti šioje tarptautinėje scenoje suteikiama ir brandiems meistrams, ir jauniems muzikantams. Daugelis jų savo „festivalinę karjerą“ pradeda naktinių jam session erdvėje.

Svarbu paminėti, kad kuriančiam jaunimui šiame tarptautiniame festivalyje skiriamas ypatingas dėmesys: „Vilnius Mama Jazz“ rengia ne tik koncertus, bet ir iškilių muzikantų meistriškumo pamokas.

Jam session – tai vieta, kur susitinka jaunimas ir pripažinti muzikantai. Jų muzikavimas tampa ne tik įspūdinga pramoga publikai, bet ir vertinga pamoka akademiniam jaunimui.

O nuo 2011 metų festivalio „Vilnius Mama Jazz“ scenoje kasmet pasirodys tarptautinio pianistų konkurso-festivalio „Jazz improvizacija“ nugalėtojas. Šių metų laureatas Marijus Sūdžius lapkričio 16 d. pradės jubiliejinį, dešimtąjį, „Vilnius Mama Jazz“ festivalį.

Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“.

_______________________________

Festivalis Vilnius Mama Jazz 2011 vyks lapkričio 16 – 19 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre. Publikos sprendimui per keturias festivalio dienas bus pateikti aštuoni koncertai.

Festivalio klube – viešbutyje Holiday Inn – naktiniuose jam session koncertuos džiazo muzikantai iš visos Lietuvos ir festivalio svečiai.

Naktiniai jam session – nemokami.

http://vilniusmamajazz.lt/

Jau yra žinoma, kas lietuvius lepins kokybiška muzika paskutinėje „Tuborg Loftas Live“ serijoje šiais metais. „Tai bus spalvingiausias metų pabaigos koncertas menų fabrike, ir ne tik“, – muzikantas Viktoras Diawara skuba pristatyti, ką šįkart pasikvietė į savo antruosius namus, „Loftą“, – „pirmą kartą į Lietuvą atvyksta nepakartojama Ebony Bones“.

Pirmieji bilietai į šį šventinį Ebony Bones koncertą Vilniuje – pigesni. Jais bus pradėta prekiauti jau nuo pirmadienio, t.y. lapkričio 14 d.

Ebony Bones – Didžiosios Britanijos televizijos žvaigždė, dainų kūrėja ir atlikėja, prodiuserė, mados ikona ir multi-instrumentalistė.
Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo kaip spalvingas animacinių filmukų herojus arba lyg šalia jos būtų sprogęs spalvotų kreidelių ir flomasterių fabrikas. Tačiau ši atlikėja turi išskirtinai pankišką požiūrį į pop stilių ir stengiasi visą savo įvaizdį kurti pati, be stilistų ar dizainerių pagalbos.

Ebony su savo grupe ant scenos Vilniuje lips prieškalėdinio šurmulio sukūry, t.y. gruodžio 16 d. Tad „Loftas“ dar svarsto, ar verta iki to pasipuošti kalėdinę eglutę, vis tiek Ebony ją dešimteriopai nustelbtų.
Drąsi, ryški ir nepakartojama Ebony Bones kartais yra pavadinama netgi įžulia. Jos pačios kuriami muzikiniai tekstai drebia visą tiesą apie šio laikotarpio aktualijas. Romantikai savo kūryboje ji palieka kur kas mažiau vietos.

„Kurti mane įkvepia ne kas kita, o politinės pasaulio peripetijos bei fenomenalus žmonių abejingumas“, – sako pati Ebony Bones.
Šios dainininkės laukinis stilius, etninių karnavališkų ritmų, plojimų ir skanduojamo vokalo sintezė, padėjo jai įgyti fanų, mėgstančių tokius atlikėjus kaip M.I.A., Santigold, Timberland ar Grace Jones.
Panelės Bones gerbėjų gretos dauginasi neįtikėtinu greičiu. Tarp jos fanų yra ir pats Markas Ronsonas – populiarus diskžokėjus, buvęs Amy Winehouse ir Lily Allen prodiuseris.

Dar 2009-aisiais Ebony Bones ne viename naujienlaikraštyje, bloge ir muzikiniame portale buvo tituluota tų metų geriausia ir perspektyviausia nauja atlikėja. Jie neklydo – iki kol ši atlikėja atvyks į Lietuvą, su savo muzikine programa ji bus apkeliavusi kone visą pasaulį.
Daugiau informacijos www.menufabrikas.lt

Naujausi media grotuvai su lietimui jautriu ekranu šalia visiškai mechaninių patefonų už naujo automobilio kainą. Galingi „subwoofer’iai“, kalibruojami nuotolinio valdymo pultelio pagalba šalia stiprintuvų už keliasdešimt tūkstančių litų su dar Smetonos laikais sukurtomis radijo lempomis. Visa ši pribloškianti buitinių garso atkūrimo technologijų įvairovė nuo lapkričio 12 iki lapkričio 13 dienos bus eksponuojama Vilniuje, parodoje „AudioGourmet /2011“.

12-oje konferencijų centro „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kambarių bus sujungta keliasdešimt įspūdingų audio sistemų namams — išgirsime įvairiausių skambesio braižo pavyzdžių. Išvysime kone šimto žymiausių gamintojų pasiekimų: elektrostatinių, plačiajuosčių, dinaminių kolonėlių, kupolinių, popierinių, šilkinių, aliuminių, berilinių, anglies pluošto garsiakalbių, kalibruojamų precizinių žematonių kolonėlių su nuotoliniu valdymu, galingų kolonėlių su įmontuotais stiprintuvais. Bus lempinių, tranzistorinių, skaitmeninių stiprintuvų, patalpos akustinių savybių kalibravimo sistemų, naujausių namų kino sprendimų bei gausybę patefonų — nuo pigiausio, iki brangiausio.

Keičiasi muzikos laikmenos

„Akivaizdu, jog įprastų CD, SACD, DVD-A laikmenose įrašytų albumų pardavimai visame pasaulyje nuolat mažėja. Ne išimtis ir Lietuva. Melomanai yra priversti „persiorientuoti“ — muzikos albumų kolekcijas dažnas jau kaupia failų talpyklose arba lieka ištikimas laikui atsparioms vinilinėms plokštelėms. Pastarųjų pardavimai, beje, nors ir nėra santykinai dideli, tačiau jau daugelį metų atkakliai auga visame pasaulyje.“ — teigė jau trečią kartą rengiamos parodos organizatorius, portalo „Gramofonas.lt“ redaktorius Mindaugas Jokubauskas.

Egzistuoja daugybė būdų klausytis muzikos „iš kompiuterio“: galima naudoti USB, Fire-Wire, ethernet, Wi-Fi ryšį, galima muziką laikyti išorinėse tinklo laikmenose ir įprastą ar planšetinį kompiuterį bei išmanųjį telefoną naudoti tik navigacijai ir valdymui, tačiau nesunku visas šias funkcijas patikėti ir specializuotam įrenginiui. Visi šie būdai kaip tik ir bus demonstruojami parodos metu.

„Media grotuvų gausa, ko gero, taps vienu esminių parodos „AudioGourmet /2011“ akcentų“ — prognozavo M. Jokubauskas.

Tradiciniai sprendimai išlieka

Kaip atsiradus elektroniniams laikrodžiams neišnyko mechaniniai-rodykliniai, taip, atrodo, niekad neišnyks ir patefonai. Šiemet parodoje galėsime dar kartą įsitikinti, jog aukščiausios klasės modernus patefonas — tarsi skulptūra su itin tikslios mechanikos „įdaru“. Ne vienas išskirtinis patefonas dažnai tampa bene svarbiausiu subtilaus interjero akcentu, gebančiu kelti emocijas net neįjungus. Visgi, tikroji patefonų paskirtis ir žavesys atsiskleidžia jau sukantis plokštelei.

Lietuva nelieka nuošaly

„Džiaugiuosi, kad ir lietuviai nelieka tik pasyvūs vinilinių plokštelių renesanso stebėtojai. Jau turime ir gamintoją, įsitvirtinantį pasaulinėse rinkose“ — optimizmo nestokojo parodos organizatorius.

Gamintojas iš Lietuvos „REED“ / „Turntables.lt“ parodoje „AudioGourmet /2011“ demonstruos patefonus ir tonarmus, gaminamus iš egzotiškų medienos rūšių, frezuoto metalo brangakmenių (guoliams). Toks tonarmas, jau pamėgtas pasaulio melomanų, gali kainuoti panašiai, kaip geras šveicariškas laikrodis. O ir pagaminimo preciziškumas juk panašus.

Patefonai — ne vienintelis lietuviškas akcentas. Išvysime ir Lietuvoje gaminamų aukščiausios klasės, nepriekaištingos apdailos kolonėlių.

Parodos metu veiks vinilinių plokštelių „turgelis“.

Parodos „AudioGourmet /2011“ geriausio garso „degustacijos“ — puiki proga įsitikinti, kaip efektingai gali skambėti muzika.

Paroda vyks 2011 m. lapkričio mėn. 12 d. (11.00–19.00 val.) ir 13 d. (11.00–17.00 val.) viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre, Konstitucijos pr. 20, Vilniuje.

Daugiau informacijos rasite www.audiogourmet.lt
Bilietus platina www.bilietupasaulis.lt

Lapkričio 5 dieną, 19 val. koncertų cikle „Palėpės muzika“ Kauno dramos teatro ilgojoje salėje profesionalioji Giedrė Kilčiauskienė ir grupė pristatys unikalų projektą „Jazz miniatiūros“. Tai džiazas, kuris suprantamas, artimas ir malonus visiems. Net ir tiems, kurie iki šiol manė, kad džiazas tikrai ne jiems.
Giedrė Kilčiauskienė klausytojams pažįstama ne tik kaip ekstravagantiška novatoriškų grupių „Empti“ bei „Pieno lazeriai“ vokalistė, bet ir nostalgiška bossanovos dainų atlikėja šiame koncerte atsiskleis kaip aistringa, nenuspėjama ir organiška džiazo daininkė. Programoje – moderniai aranžuoti džiazo standartai, autoriniai kūriniai bei keletas rock, pop kūrinių, atliekamų džiazo stiliumi.

Puikiai žinomų melodijų puokštė, nuspalvinta džiazo harmonijos, slaptai nudeginantis, subtilus, pakerintis ir nuginkluojantis Giedrės Kilčiauskienės vokalas, apgaubtas tobulai subalansuotos instrumentinės palydos ir specifinės, maloniai netikėtos Kauno dramos teatro Ilgosios salės atmosferos – tai derinys, kuris puikiai tinka darganotam rudens vakarui sušildyti. Ir net jeigu koncerto metu skambėsiančius kūrinius esate girdėję daugybę kartų, šįsyk maloniai nustebsite: džiazo esmė – improvizacija, todėl niekada nežinai, kaip jis suskambės „čia ir dabar”.

Solistė:
Giedrė Kilčiauskienė (vokalas)

Grupė:
Andrej Polevikov (fortepijonas)
Vytis Nivinskas (kontrabosas)
Darius Rudis (mušamieji)

Bilietai: 23 – 38 Lt (taikomos nuolaidos*)
Bilietus platina:
http://www.bilietai.lt/lt/event/9978

Bilietus galite įsigyti visose BILIETAI.LT ir Kauno dramos teatro kasose bei 1 val.prieš renginį vietoje

Nuorodos į video interviu: