Visi įrašai, kuriuos paskelbė Organizatoriai

XIV akordeono festivalis (lapkričio 9-12 d., Vilnius)


Blunkantį lapkričio spalvų grožį ir ilgėjančius vakarus šiemet tradiciškai pagyvins tarptautinis akordeono festivalis, Vilniuje rengiamas jau keturioliktą kartą. Šventės rengėjai Lietuvos akordeonistų asociacija siūlo penkis išskirtinės kokybės koncertus įvairiose Vilniaus erdvėse- šv.Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei meno fabrike LOFTAS. Tokia festivalio geografija neatsitiktinė: demokratiškumu pasižymintis renginys siekia pateikti visą akordeonu atliekamos muzikos žanrų paletę- skambės džiazas, akademiniai opusai, varjetė, tango nuevo, progresyvi roko eklektika. Lapkričio 9-12 dienomis festivalio scenose šėlsiantis akordeonas žada itin rafinuotų, jausmingų, ekscentriškų, dinamiškų, temperamentingų, vylingų akimirkų.

2011-11-09 trečiadienis, 20 val.
Menų fabrikas LOFTAS, Švitrigailos g. 29
LOFTE- AKORDEONO IR BŪGNŲ LIEPSNOS IŠ UNDERGROUND‘O PRAGARO

Kodėl reikia ateiti į grupės Gurzuf koncertą XIV Tarptautiniame akordeono festivalyje?
Ne tik dėl to, kad niūrų lapkritį įdomu sužinoti, ką siūlo grupė kurortiniu pavadinimu. Todėl, kad kaip tikina kritikai, į TAI reikia žiūrėti. Žinoma, tie, kurie matė prieš trejetą metų Kimmo Pohjoneno muzikines konvulsijas, gal labai ir nenustebs, bet ko tikėtis iš dviejų vyriokų, kurių vienas panašus į brutalų panką, o kitas- į pažįstamą traktorininką iš grupės „Akvariumas“ dainos arba į nesuskaičiuojamuose Kusturicos filmuose sutinkamą kaimo vestuvių užstalės generolą?

Kai kurių lietuviškų muzikinių klubų publika jau matė ekscentriško dueto pasirodymus, tačiau iš tiesų nežinia, kokių staigmenų Gurzuf pateiks LOFTE lapkričio 9 dieną. Todėl belieka perpasakoti vaizdingus užsienio spaudos atstovų įspūdžius: „Kol pankas laido spindinčius fluidus kikenančioms klubo deivėms, jo draugelis ima nedrąsiai rodyti fokusus su akordeono dumplėmis, taip neįprastai trypdamas kojytėmis, lyg dūšia norėtų kadrilio, o užpakalis būtų prikaltas prie kėdės. Įžanga primena flegmatiškus „Amelijos iš Monmartro“ pasažus perpus su vargoninėmis mišiomis Bacho vardo sobore. Dvelkia liūdna Maiklo Naimano monotonija. Po poros minučių pankas nustoja nuobodžiauti, ir hipochondriška Amelijos- Naimano sąjunga netikėtai virsta tirštu patologišku hardcore‘u. Po to seka akademiškas art-rokas, septintojo dešimtmečio psichodelikos atgarsiai, atonalus niujorkietiško Johno Zorno akademinio avangardo skambesys, lengvabūdiškas „bum-čik-čik“, ir visa tai griaudinčiai užsibaigia beprotišku Nirvanos ir „System of a Down“ perdozavimu, susiliejusiu į vieningą ekstazę iš Amelijos, Naimano, Bacho ir Kusturicos. Keisčiausia, jog atrodytų, kad visas tas galvoje netelpantis muzikinis groove‘as, sugrotas su laukiniu spontanišku draivu, trunka valandą- o iš tiesų tai tėra pirmos penkios koncerto minutės. Belieka tik įsivaizduoti, kas vyksta paskui…Kaip sakoma, jei pradeda dundėti būgnai, baigti reikia trotilu ir dinamitu.

Jegoras Zabielovas- žymiausias baltarusų undergraund‘o akordeonistas, 2006 metais baigęs valstybinę Baltarusijos muzikos akademiją, laimėjęs keletą konkursų, sukūręs muziką vaikiškam spektakliui „Žydroji paukštė“ valstybiniame lėlių teatre. Artiomas Zalieskis- vaikščiojanti baltarusiško roko legenda, būgnų lazdelėmis išmaišęs alternatyviosios muzikos sroves.

2011-11-10 ketvirtadienis, 18 val.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Didžioji salė, Gedimino pr. 42.
ROMANTIKA ALSUOJANTIS AKORDEONAS

Šių metų pavasarį nugalėjęs visus konkursantus solistų kategorijoje Tarptautiniame akordeonistų konkurse Vilniuje Tomaszas Ostaszewskis laimėjo ir kvietimą surengti rečitalį XIV tarptautiniame akordeono festivalyje, Muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje lapkričio 10 dieną. Vienas ryškiausių savo kartos Lenkijos menininkų atliks reto grožio programą: skambės iš šiuolaikinės akordeono literatūros aukso fondo pasemti opusai- A.Nordheimo, V.Semionovo, V.Trojano, S.Gubaidulinos, A.Kusiakovo, V.Zolotariovo šedevrai. Toks pasirinkimas liudija apie itin išpuoselėtą muzikos skonį, rafinuotą techniką ir romantiškus polinkius. Tomaszas Ostaszewskis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir jau yra laimėjęs per dešimtį prestižinių konkursų. Perspektyvus muzikas taip pat labai vertinamas savo gimtinėje- 2011m. sausį jam skirta „Jaunosios Lenkijos“ stipendija iš Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos aukščiausios klasės koncertinio akordeono įsigijimui ir stipendija už išskirtinius meninius pasiekimus (ProPolonia Dongsan Research Fundation).

2011-11-11 penktadienis, 18 val.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Didžioji salė, Gedimino pr. 42.
VARJETE SPALVOMIS PULSUOJANTIS AKORDEONO TEMPERAMENTAS

Ilgąjį XIV tarptautinio akordeono festivalio savaitgalį įplieks nauja pramoginės muzikos žvaigždė- italų akordeonistas Pietro Adragna. Jam ploja senieji Europos lengvojo žanro meistrai, pasaulinių konkursų žiuri skiria nugalėtojo premijas. Jo nežabotas itališkas temperamentas verčia publiką klykti iš džiaugsmo, o damos nenuleidžia akių nuo siautėjančio po sceną ir trykštančio energija jauno muzikanto. Lapkričio 11 dieną Muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje skambės solinė pramoginė atlikėjo programa, atliekama gracingu instrumentu. Asmeninis Pietro žavesys puikiai dera su aukščiausios kategorijos meistriškumu: vien šį rudenį dalyvaudamas konkursuose lengvosios muzikos kategorijoje, jis laimėjo antrą vietą Castelfidarde, gimtojoje Italijoje, o Kinijoje vykusioje „Coupe Mondiale“ (Pasaulio taurėje) buvo pripažintas geriausiu. Prestižiniame Klingenthalio konkurse nušluostęs nosis visiems lengvosios muzikos kategorijos varžovams, Pietro Adragna gavo specialų Lietuvos akordeonistų asociacijos kvietimą koncertuoti tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje.

2011-11-12 šeštadienis, 16 val.
šv.Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30
TANGO AISTROS

XIV tarptautiniame akordeono festivalyje tradiciškai liepsnoja tango aistros. 4TANGO šiemet suvienija jėgas su Džeraldu Bidva- fantastišku smuikininku, Kremerata Baltica ir Lietuvos Kamerinio orkestro koncertmeisteriu. Muzikantai, sekdami legendiniais atlikėjais- Gidonu Kremeriu, Yo- Yo Ma ir Astoru Piazzolla- scenoje siekia perteikti žanro metamorfozę: kaip kupini laukinės ekspresijos ir erotiški tango virsta kamerinės muzikos šedevrais.

Tie, kurie nors kartą girdėjo A.Piazzollos muziką, to niekada nepamirš. Joje slypi kažkoks dinaminis užtaisas, klausytojui tiesiog sprogdinantis širdį. Žymusis argentinietis sukūrė muziką, įvardijančią penkias tango būsenas- mylint, nerimaujant (trokštant), užsisvajojus, pabudus, būgštaujant… Šis sielą dreskiantis jausmų penketukas subtiliai užkoduotas kiekviename Piazzollos tango, kurį palietus, nenumaldoma aistra išsilieja smuiko melodijomis, akordeono atodūsiais, kontraboso ritminėmis žiežirbomis. Fortepijonas ir altas- tarsi mediumai tarp šio pasaulio ir įsivaizduojamos, tango, pasaulio realybės. Muzikantai ieško savotiško tango skambesio, atverdami sau ir klausytojams dar negirdėtas erdves ir panardina į emocinę būseną, kuri apima, tango sapnui- svaiguliui pasibaigus.
Koncerte lapkričio 12d. šv.Kotrynos bažnyčioje skambės modernūs tango revoliucionieriaus kūriniai, parašyti jo šlovingajam Quinteto Tango Nuevo- Nuestro tiempo, Cavalcata, Lo que vendra, Tango del diablo, Concierto para quinteto- ir žinomesnės kompozicijos: Adios Nonino, Fuga y Misterio, Allegro tangabile.
Atlikėjai: Džeraldas Bidva (smuikas), 4TANGO (Kristina Žebrauskaitė- akordeonas, Birutė Bagdonienė- altas, Feliksas Zakrevskis- fortepijonas, Donatas Bagurskas- kontrabosas).

2011-11-12 šeštadienis, 19 val.,
šv.Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30
XIV TARPTAUTINĮ AKORDEONO FESTIVALĮ UŽDARYS NEPRILYGSTAMAS FRANKAS MAROCCO

Galutinai akordeono muzikos troškulį festivalyje numalšins ilgai laukta megažvaigždė, elitinis Holivudo muzikos atlikėjas, legendinis džiazo akordeonistas Frankas Marocco. Jo atliekama muzika- tarsi skaniausias metų metus brandinto tauraus gėrimo gurkšnis, derantis ir su ryškiausių Holivudo žvaigždžių spindesiu, ir su svaiginančiais džiazo galiūnų skrydžiais. Iš pažiūros kuklus garbaus amžiaus amerikietis scenoje persikūnija į personažą, jėga ir įtaigumu primenantį kentaurą, o muzikinės kalbos manieromis- anglų lordą.

XIV tarptautinio akordeono festivalio uždarymo koncerte šv.Kotrynos bažnyčioje lapkričio 12 dieną 19 valandą Frankas Marocco gros su lietuvių džiazo grandais- Eugenijumi Kanevičiumi (kontrabosas), Dariumi Rudžiu (mušamieji) ir Artūru Chalikovu (gitara).

Aštuoniasdešimtmetį perkopęs muzikos titanas nenuilstamai koncertuoja su talentingiausiais džiazmenais visame pasaulyje ir yra pripažintas kaip daugiausiai įrašinėjantis ir labiausiai vertinamas akordeonistas. Vienas svarbiausių jo fantastiškos karjeros akcentų- darbas Holivudo įrašų studijose: daugiau nei 300 filmų ir 250 televizijos garso takelių skamba jo įrašyta muzika. Keletas iš jų- „Daktaras Živago“, „Krikštatėvis“, „Atgal į ateitį“, „La troškinys“, „Žaislų istorija“, „Lobių planeta“, „Rokis 3“, „Karibų piratai“, „Čarlio angelai“ ir t.t. Unikalus menininkas bendradarbiavo su begale įvairaus žanro žvaigždžių- nuo Franko Sinatros iki Pink Floyd, nuo Prince‘o iki Madonnos, nuo Jon‘o Hammondo iki Luciano Pavarotti, nuo Artur‘o Rubinsteino iki Ricky Martino, nuo Brian‘o Wilsono iki Russel‘o Watsono, nuo Lizos Minnelli iki Sophios Loren. Įspūdingoje diskografijoje- apie 50 autorinių ir įgrotų su įvairiais menininkais džiazo ir klasikos albumų.

„Frankas Marocco pristato aukščiausio lygio kūrybinę improvizaciją nepatraukliu instrumentu. Jo įspūdingas pasirodymas tik patvirtina tai, jog ne instrumentas kuria muziką, o žmogaus, grojančio juo, kūrybiškumas ir vaizduotė“- Don Heckman, Los Angeles Times.

Art Van Damme taip apibūdina vieną iš Marocco diskų: „Appassionato skirtas žmonėms, mėgstantiems gerą džiazą. Frankas išgauna puikų garsą ir demonstruoja universalumą, grodamas įvairią muziką, tačiau kiekvienoje jo aranžuotėje slypi džiazas“.

Koks Frank Marocco scenoje? Apimtas visiškos palaimos: užmerktos akys, džiazovo garso sūpuoklėse besisupanti galva ir džiazo ritmas, tekantis iš Franko širdies į akordeoną. Svingas, virtuoziškumas, ekspresija, humoras, džiaugsmas ir stebėtinas jaunatviškumas- viskas telpa jame.
Nepraleiskite progos išgirsti gyvo Franko Marocco muzikavimo. Net ir žvaigždės nešviečia amžinai.

Seminaras – paskaita:
Lapkričio 12 d., 11 val.
„Džiazinio akordeono fenomenas JAV ir kelias į Holivudą“ – FRANK MAROCCO (Kalifornija, JAV)

Bilietus platina BILIETAI.LT
Daugiau informacijos: www.akordeonofestivalis.lt

Sugrįžta paskaitų ir seminarų ciklas „Three Uses of the Knife“.

Artnews.lt, Nacionalinė dailės galerija ir Šiuolaikinio meno centras pristato trečiąjį kasmetinį paskaitų ir seminarų ciklą Three Uses of the Knife.

Šiuolaikinio (dažnai vadinamo vizualiuoju) meno kontekste daugėja autorių, savo kūryboje naudojančių paskaitas, diskusijas, monologus, skaitymus, vaidybą, karaoke, varjetė, alternatyvias edukacijos formas ar tiesiog balsą. Meno kritikas ir kuratorius Dieteris Roelstraete šią bangą įvardijo „naratyvinio posūkio“ terminu. Three Uses of the Knife tris lapkričio penktadienius (lapkričio 4, 11 ir 18 d.) skiria susitikimams su keturiais šio proceso dalyviais ir žinovais.

Susitikimai skaitykloje arba Nacionalinės dailės galerijos (NDG, Konstitucijos pr. 22) auditorijoje, Vilniaus dailės akademijos (VDA, Maironio g. 3) Gotikinėje salėje ir Vinco Mylokaičio-Putino bute-muziejuje (Tauro g. 10-3).

Programa:

Lapkričio 4 d. 17:00 NDG Auditoroje
Heidi Ballet. Jan Mot galerijoje Briuselyje organizuotos performansų serijos „Oral Culture“ („Sakytinė kultūra“) pristatymas

Lapkričio 11 d. 17:00 VDA Gotikinėje salėje
Luca Cerizza. Pasakojimo menas, meno pasakojimas

Lapkričio 11 d. 19:30 Vinco Mylokaičio-Putino bute-muziejuje
Alex Cecchetti. Naktį blogų žodžių nematyti. Konferencija trijuose performansuose

Lapkričio 18 d. 17:00 NDG Auditorijoje
Liam Gillick. Video konferencija
Olof Olsson. Apie tris dalykus

Trumpai apie pranešėjus ir pranešimus:
Heidi Ballet – jauna kuratorė, gyvenanti Briuselyje. Nuo 2008 m. ji dirba Jan Mot galerijoje, nuo 2007 m. yra kuratorių kolektyvo Komplot narė. 2011 m. rugpjūtį ji kuravo parodą The Encounter („Susitikimas“), kuriame daug dėmesio skyrė glaudžiam ir atviresniam kuratoriaus, žiūrovo ir menininko santykiu. Parodoje dalyvavo Nina Beier, Jiri Kovanda, Karin Schneider, Francisco Camacho, Tino Sehgal ir Yoko Ono.

Heidi Balett pranešimo ašis – projektas Oral Culture („Sakytinė kultūra“). Tai 2008–2009 m. Jan Mot galerijoje vykusi kalbėjimu grįstų performansų serija, kurioje, be kitų, pristatyti Roberto Barry’io, Jonathano Monko ir Triso Vonna-Michello kūriniai. Oral Culture performansų įrašų fragmentai suteiks galimybę sugretinti sakytinę ir rašytinę kalbas, susidurti su išverčiamumo problemos niuansais ir pasigilinti į lingvistikos temas.

Luca Cerizza – kuratorius ir rašytojas, šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tarp svarbesnių pastarųjų metų jo kuruotų projektų yra Alighiero e Boetti diena – 12 valandų renginys, skirtas istorinės reikšmės italų menininkui (kuruotas 2011 m. Turine drauge su Massimiliano Gioni ir Francesco Manacorda) ir Marcello Maloberti solo paroda (kuruota drauge su Pierre’u Bal-Blancu CAC Bretigny ir Nuit Blanche Paryžiuje 2011 m.). Jis redagavo Johno Armlederio, Roberto Barry‘io, Massimo Bartolinio, Danielio Bureno, Liamo Gillicko ir Danielio Rotho monografijas; prisidėjo parengiant knygą TYT II, skirtą pristatyti Olafuro Eliassono redakcinę veiklą (knygą 2009 m. išleido Studio Olafur Eliasson ir Walter König). Parašė Alighiero e Boetti. Mappa – knygą, kurią 2008 m. išleido Afterall ir MIT leidyklos. Naujausiąją jo knygą pavadinimu L’uccello e la piuma: La questione della leggerezza nell’arte italiana („Paukštis ir plunksna: Lengvumo klausimas šiuolaikiniame Italijos mene“) 2010 m. Milane. išleido leidykla Et al.. Cerizza yra meno žurnalo Kaleidoscope Berlyno redaktorius. Jis dėsto NABA Akademijoje Milane.

1936 m. išspausdintoje esė Pasakotojas: Nikolajaus Leskovo darbų refleksijos Walteris Benjaminas gedėjo pasakojimo. Prabėgus daugiau nei 70 metų matome pasakojimą grįžtant į daugybę sričių, įskaitant ir tas, kurioje iš pirmo žvilgsnio jis nėra labai reikalingas – politiką, marketingą ar žurnalistiką. Vizualusis menas, lyg bandydamas savo tapatybę, irgi iš naujo atranda tą pačią tarp pasakojimo ir sekimo įsiterpiančią dimensiją, kurią pamynė XX amžiaus avangardai (bent jau iki postmodernizmo). Per diskursyvius, kartais kone sakytinius jauniausios menininkų kartos darbus naujai atsiskleidžia pasakojimo galimybes ir kuriasi naujos jo formos. Paskaita Pasakojimo menas, meno istorija iškels keletą klausimų ir pabandys į juos atsakyti: Kokie yra tokios bangos šaltiniai meno istorijoje? Kokią įtaką jai turi pastarojo dešimtmečio technologijų naujovės? Kokias socialines, politines ir moralines pozicijas ji išreiškia?

Alex Cecchetti gyvena ir dirba Paryžiuje, kur buvo pakviestas dalyvauti Le Pavillion rezidencijoje, kuruojamą Palais de Tokyo meno centro. Pasitelkdamas skulptūros, video, performanso ir tapybos priemones, menininkas nagrinėja pačias įvairiausias temas. Išrasdamas savitus kūrybos metodus, Alex manipuliuoja objektais, idėjomis bei kalba bei naudoja juos daugialypių naratyvų konstravimui, kur vienodą reikšmę turi tiek procesas, tiek atsitiktinumai. Naujausiųjų autoriaus projektų sąraše – paroda su prancūzų menininku Marcu Geffriaud Jeu de Poume centre Paryžiuje 2001 m. bei šips parodos proga išleista knyga Police Returns to the Magic Shop. Šių metų lapkritį Alex Cecchetti taip pat pristatys performansą Strėlių pokalbis (The Conversation of the Arrows) Paryžiaus Pompidou centre.

Kiekvienąkart pristatydamas tęstinius savo projektus Trečiadienio Salonas (The Wednesday Salon/Salon du Mercredi) ir Žaidėjai (I Giocatori/The Players) Alex Cecchetti auditorijos akivaizdoje vysto performansus, idėjas ir konceptus, įtraukdamas į kūrybą ir žiūrovų bei kviestinių dalyvių reakcijas. Idėjiškai tęsdamas šiuos projektus, Vilniuje menininkas pristatys tris performansus bendru pavadinimu Naktį blogų žodžių nematyti (At Night Bad Words Cannot Be Seen).

Sekite papildymus ŠMC ir projekto tinklapiuose: www.cac.lt, http://www.3-uses-of-the-knife.lt

——–
Visi renginiai vyks anglų kalba.

Programos rėmėjai – Kultūros rėmimo fondas, Belgijos ambasada Varšuvoje, galerija „Tulips&Roses“.
Lapkričio 11-osios renginius kuruoja Gerda Paliušytė ir Monika Lipšic.

Daugiau informacijos apie Šiuolaikinio meno centro projektus: www.cac.lt

Indie Kirtimuose #3 – lapkričio 8 d. su mmpsuf

Tretieji viešintys Kirtimų kultūros centre – elektroakustiniai mmpsuf. Koncertas jau šį antradienį, po jo Indie Kirtimuose daro pauzę.

Už penkių grupės pavadinimo raidžių randame Eglę Sirvydytę, Aivarą Ruzgą ir Praną Gudaitį. Visi trys toli gražu ne naujokai, tačiau kaip mmpsuf startavo tik pernai. Šių metų sausį grupė išleido albumą Expeditors, dedikuotą kosmoso ekspedicijose dalyvavusiems gyvūnams. Muzikantai juo nemokamai dalinasi tinklalapyje mmpsuf.lt.

Albumo kūriniui „Human-un-kind“ sukurtas Virgio Malčiaus vaizdo klipas:

Antradienį Kirtimų kultūros centre bus viena iš nedažnų progų išgirsti mmpsuf gyvai. Kaip ir ankstesniais kartais garsu rūpinsis ir koncertą įrašinės Mantas Tamulionis, filmuos ir vėliau vaizdo klipą susuks Narvydas Naujalis.

Koncerto pradžia 18:30, kaina – kiekvieno atėjusiojo valioje.

Į Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 69 esantį Kirtimų kultūros centrą galima nuvykti 1, 1A ir 2 autobusais, išlipus F.Vaitkaus stotelėje.

Po šio koncerto Indie Kirtimuose organizatoriai daro pertrauką. Kol kas Lietuvos indie muzikos sceną populiarinančiame koncertų cikle yra sugroję Markas Palubenka ir ReedNoBrass. Video iš pastarojo koncerto bus pristatytas greitu metu.
Nuorodos:

Oficialus mmpsuf tinklalapis – http://www.mmpsuf.lt/
mmpsuf @ Ore grotuvas – 
http://grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=459
Indie Kirtimuose @ Facebook – 
http://www.facebook.com/pages/Indie-Kirtimuose/152353931510786 

 

„Scanorama”: siekiame, kad filmai taptų impulsu kiekvieno apmąstymams.


„Galvok ką nori” sako šiųmetinio devintojo Europos šalių kino forumo „Scanorama” šūkis, tarsi nurodantis, jog šių metų festivalis – ieškantis, atviras pačioms netikėčiausioms mintims ir formoms. Organizatorių teigimu, šie metai ypatingi tuo, kad programa sudaryta galvojant ne tik apie pamatinius festivalio filmų atrankos kriterijus, bet ir mąstant apie žiūrovą, kuris, kaip tikimasi, bent kartą gyvenime bandė susivokti savo jausmuose.

Europos šalių kino forumo „Scanorama”, neretai pavadinamo tvirtų moralinių nuostatų ir ambicijų festivaliu, organizatoriai pasakoja, kad festivaliui svarbiausi ne filmų apdovanojimai, o tai, ką filmas suteikia žiūrovui. Siekiama, kad metus laiko sudarinėjamos festivalio programos filmai taptų impulsu kiekvieno apmąstymams.

Vienuolika skirtingų programų, daugiau nei šimtas filmų
Festivalio filmai tradiciškai suguls net į vienuolika skirtingų programų, festivalis mirgės jaunų režisierių ir iškilių meistrų vardais, padės atrasti nežinomus ir pamatyti ilgai lauktus ir svarbiausius tarptautinius kino apdovanojimus pelniusius filmus, susitikti su garsiais svečiais, sekti programos „Naujasis Baltijos kinas“ konkurso intrigą.

Svarbu paminėti tai, kad visos „Scanoramos“ programos vystosi ir juda savo viduje, pildydamos ir turtindamos bendrą aruodą. Jas vienija vertybių – profesionalumo – meniškumo formatas, kuris jaučiasi kiekvienoje programoje ir tampa principiniu „Scanoramos“ bruožu. Kiekvienų metų derlius atskirose šalyse ir Europoje apskritai būna skirtingas. Atsižvelgiant į tai, formuojamos atskiros progamos.

Šiais metais ypač įdomus tradicinių festivalio rubrikų „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ duetas, „Scanoramos“ klasikos kitoniškumas (didieji rusų filmai, jauna Europos klasika), išskirtinis retrospektyvinis žvilgsnis į pasaulyje pripažintą, savitą, bet Lietuvoje beveik nežinomą olandų kiną, ypač turtinga ilgametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“ („Darvinas“, Šveicarija, „Kaip sekasi?“, Danija, „Dvyniai. 53 vaikystės scenos“, Švedija ir kt.), istorijų žavumu galinti drąsiai konkuruoti su vaidybiniu kinu.

Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo ,,Scanorama” direktorė, teigia, kad šių metų „Scanorama“ – pati turtingiausia iš visų iki šiol buvusių. Didžiųjų kino festivalių laureatų šiemet „Scanoramoje“ bus ypač daug: tai filmai, kurie kėlė pasaulio kino kritikų diskusijas ir žiūrovų susižavėjimą, provokavo ir startavo Kanuose, Sandanse, Karlovi Vary ir kitur.

,,Šių metų festivalio perlais drąsiai galėčiau pavadinti mūsų festivalio įkvėpėjo Larso von Triero naujausią darbą ,,Melancholija”, Wimo Wenderso 3D dokumentinę juostą ,,Pina”, Joachimo Triero darbą ,,Oslas, rugpjūčio 31-oji”, Mariaus Holst filmą ,,Velnių salos karalius”, Michelio Hazanavičiaus ,,Artistą”, Karlo Markovičiaus filmą „Kvėpuoti“, Jano Komasos „Savižudžių kambarį“, Runaro Runarssono „Vulkaną“, Aleksandro Sokurovo ,,Faustą”, Maïwenn Le Besco ,,Polisiją”, Pierre Schoeller ,,Ministrą”, Paddy Considine ,,Tiranozaurą” ir daugelį kitų,” – pasakoja G. Arlickaitė.

Pasak festivalio vadovės, jaunas „Scanoramos“ žiūrovas programoje ras daugelyje šalių kultiniais vadinamais filmus: „Dangoraižis“ (rež. Rune Schjot, Danija), „Tilva Roš“ (rež. Nikola Lezaic, Serbija), „Trūkusi jaunystė“ (rež. Argyris Papadimitropoulos, Jan Vogel, Graikija), „Aš – Oliveris Teitas“ (rež. Richard Ayoade, Didžioji Britanija) ir kitus.

Išskirtinis dėmesys Šiaurės šalių kinui
Pasak Gražinos Arlickaitės, sudarant, ir dėliojant skirtingas festivalio programas, svarbus jų balansas. „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ yra ne programos konkurentės, bet susiliečiančios linijos, kuriuose komunikuojama pagrindinė tema.

,,Šiais metais pagrindinė tema – tai paprastas žmogaus noras siekti laimės ir drąsa galvoti savaip, nes dauguma „Scanoramos“ filmų – drąsūs savo požiūriu, deklaruojamomis tiesiomis, bet kartu tai ir to pavykusio ar nepavykusio laimės siekio istorijos. Ne veltui sakoma, kad visos laimingos istorijos panašios, visos nelaimingos istorijos – unikalios. Tas unikalumas labai svarbus,”- pažymi G. Arlickaitė.

Žiūrovai galės įsitikinti, kad „Scanoramos“ filmuose pasakojama lyg ir pažįstama istorija, tačiau ji kiekvieną kartą vis kitokia, vis skirtinga laimės-nelaimės istorija, vis skirtingas pasakojamų istorijų moralas („Tiesa apie vyrus“, Danija, „Limbo“, Norvegija, „Povandeninė srovė“, Islandija, „Dvi saulėtos dienos“, Kroatija, „Gyvenimas stovėjimo aišktelėje“ , Airija, Suomija; „80 laiškų, „Čekija“; „Meilės ir neapykantos dainos“, Šveicarija).

Konkursinėje programoje – aštuoni lietuvių darbai
Šių metų programoje ,,Naujasis Baltijos kinas” – naujausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmai. Gražinos Arlickaitės teigimu, baltiškoji dimensija, arba tiesiog mes patys, yra ypač svarbi. ,,Sutikite, kad tie, kurių trumpametražiai filmai šiandien varžosi tarpusavyje konkursinėje programoje ,,Svečio balsas”, vienaip ar kitaip formuos lietuvių, latvių ir estų kino būsimąjį veidą,” – sako festivalio vadovė.

Į konkursinę programą šiemet pateko kaip niekada daug lietuvių darbų – 8 nauji jaunųjų kūrėjų trumpametražiai filmai, pristatomi programoje ,,Jauna Lietuva trumpai”. Tai Andriaus Blaževičiaus darbas ,,Dešimt priežasčių”, Roko Eltermano ,,Paskutinė medaus mėnesio diena”, Rasos Aliukonytės ,,Kalėdaitis”, Rūtos Bučiūnaitės ,,Mano senelis”, Simono Gylio ,,Rendezvous”, Arūno Eimulio ,,Super M nuotykiai” ir Eglės Vertelytės filmas ,,UB Lama”. Konkursinėje programoje dalyvauja ir šeši darbai iš Latvijos (,,Jauna Latvija trumpai”) ir Estijos (,,Jauna Estija trumpai”).

Geriausią trumpametražį filmą rinks tarptautinė kino profesionalų, specialiai atvykstančių į festivalį, žiuri. Nauja tai, kad konkurso nugalėtojai šiais metais sulauks net dviejų apdovanojimų: kino kompanija „Cinevera“ įteiks geriausio visos programos filmo režisieriui 10 000 litų vertės prizą jo būsimam kino projektui – kino aparatūros nuomos paslaugas, o TEO LT, AB apdovanos geriausią lietuvių programos „Jauna Lietuva trumpai“ filmo autorių specialiu piniginiu prizu.

,,Scanoramos” metu įvyks ir Giedrės Žickytės filmo ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją” bei Jūratės Samulionytės trumpametražio filmo ,,Laikinai” premjeros.

Jaunas Baltijos kinas neatsiejamas nuo platesnės lietuvių kino tradicijos. Todėl trumpametražių filmų programas „Jauna Lietuva trumpai“, „Jauna Latvija trumpai“ ir „Jauna Estija trumpai“ apjuosia premjerų ciklas ir retrospektyvos, istoriškai pristatančios mūsų kiną (pvz., Gruodžių retrospektyva „Laiko upė“ , seansas „Marijonui Giedriui atminti“).

Pirmą kartą Lietuvoje – forumas su kūrėjais iš Japonijos
Didžioji „Scanoramos“ naujiena – tai pirmą kartą Lietuvoje vykstantis Baltijos jūros regiono šalių ir Japonijos koprodukcijos forumas, kurį inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė, o organizuoja „Scanorama”.
Jauni ir daug žadantys kino talentai iš Europos ir Japonijos – jų bus net dvidešimt, iškilūs moderatoriai, lektoriai, pasaulio kino įžymybės bus čia, „Scanoramoje“. Forumo vedėjas – garsus Didžiosios Britanijos prodiuseris ir lektorius, įvairių apdovanojimų („Oskarų“, „Auksinės palmės šakelės“) savininkas Nikas Powellas. 2009-aisiais lektorius viešėjo Europos šalių kino forume „Scanorama“ ir vadovavo meistriškumo dirbtuvėms „Jaunoji kino karta“.

Šiųmečio Baltijos jūros regiono – Japonijos bendros gamybos forumo lektoriai ir projektų vertintojai yra ne mažiau garsūs kolegos iš Japonijos. Tai dr. Hiroomi Fukuzawa – prodiuseris, Berlyno laisvojo universiteto profesorius ir vienas iš Berlinalės programos Jaunojo kino forumas sudarytojų; Michiyo Yoshizaki – viena iš legendinės kino studijos NDF įkūrėjų; Takahiro Hamano – Japonijos nacionalinės televizijos naujienų programų direktorius ir dokumentinių filmų prodiuseris. Svečiai iš Europos: Dagmar Jacobsen, garsi prodiuserė iš Vokietijos, viena iš „Selavy Filmproduktion“ bendrasavininkių, prodiusavusi daug bendros gamybos filmų, dėsto Berlyno kino mokykloje „Deutsche Film und Fernsehakademie“; Marcelis Łozińskis, visame pasaulyje įvertintas ir pripažintas dokumentinio kino režisierius iš Lenkijos, daugelio kino apdovanojimų nominantas ir laureatas („Oskarų“, Europos kino akademijos, Krokuvos kino festivalio, Sidnėjaus kino festivalio ir kt.). Į forumą atvyks ir lenkų kino grandas Krzysztof Zanussi, kurio filmai pelnė daugybę aukščiausių kino apdovanojimų. Lietuvai atstovauja prodiuserė, „Era Film“ įkūrėja, Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė ir Lineta Mišeikytė, organizavusi pirmosios japonų kino juostos filmavimą Lietuvoje.

Forumą papildys speciali jam skirta kino programa. Turtingame Europos šalių kino forumo „Scanorama“ repertuare lapkričio 10–13 dienomis bus rodomi ryškiausi Baltijos jūros regiono filmai ir įdomiausi darbai iš Japonijos. Žiūrovams ir kino profesionalams taip pat bus parodytas bene įdomiausias Europos ir Japonijos bendros gamybos pavyzdys – kultinė „Oskaru“ ir BAFTA apdovanota juosta „Žiaurus žaidimas“ (rež. Neil Jordan). Šios juostos prodiuseriai – forumo svečiai Nikas Powellas ir Michyo Yoshizaki. Žiūrovai pamatys ir garsųjį siaubo filmą „Kaidan“ (rež. Ochiai Masayuki, Tsukamoto Shinya, Lee Sang-Il, Kore-eda Hirokazu) bei provokuojančią ir intriguojančią juostą „Povandeninė meilė“ (rež. Shinji Imaoka, Vokietijos ir Japonijos bendros gamybos projektas), kurią, kaip juokauja festivalio organizatoriai, reikia žiūrėti žemyn galva.

Baltijos jūros regiono – Japonijos koprodukcijos forumą pagal Europos Sąjungos projektą „BaltMet Promo”, inicijuoja – Vilniaus miesto savivaldybė; organizuoja, padedant Japonijos kino institucijai „UniJapan”, Europos šalių kino forumas „Scanorama”. Koprodukcijos forumas vykdomas pagal projektą „BaltMet Promo projektas – Baltijos jūros regiono vertės kūrimas, pritraukiant turistus, talentus ir investuotojus“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (Europos regioninės plėtros fondas).

Europos šalių kino forumas „Scanorama” šiemet vyks lapkričio 10 – 20 dienomis Vilniuje, lapkričio 17 – 27 dienomis Kaune, lapkričio 24 – 27 dienomis Klaipėdoje, o lapkričio 26 – 27 dienomis Šiauliuose.

Daugiau informacijos www.scanorama.lt

Į Vilnių sugrįžta „Auksinė kaukė”

Lapkričio 4 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre įvyks Maskvos akademinio A. Čechovo vardo teatro spektaklis „Vasa Železnova”. Šiuo spektakliu po metų pertraukos į sostinę sugrįžta festivalis „Auksinė kaukė Vilniuje”, rengiama drauge su prestižiškiausiu Rusijos teatro festivaliu „Auksinė kaukė” ir Lietuvos rusų dramos teatru.
Net keturioms „Auksinės kaukės” premijoms (geriausias didelės formos spektaklis, geriausias režisieriaus ir dailininko darbas, geriausias moters vaidmuo) nominuoto spektaklio „Vasa Železnova” režisierius Levas Erenburgas Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš „Auksine kauke” apdovanoto Magnitogorsko teatro spektaklio pagal A. Ostrovskį „Audra”, kuris buvo parodytas pirmojo festivalio „Auksinė kaukė Vilniuje” metu 2009 metais. Šį kartą jis drąsiai, neįprastai ir išradingai interpretuoja Maksimo Gorkio pjesę „Vasa Železnova”. Ne šiaip sau kritikai juokauja, kad pas šį režisierių aktoriai patenka kaip į gydytojo priimamąjį, mat paraleliai teatro mokslams Erenburgas yra baigęs ir medicinos kolegiją, tad teatrinę medžiagą visada nagrinėja chirurgiškai – be skupulų ir giliai. Apie „Vasos Železnovos pasirinkimą režisierius sako: „Tai viena iš tų pjesių, kurios mane iš tikrųjų domina. Daug kas niekina Gorkį, o man jis patinka. Kadaise jis buvo nepelnytai išaukštintas kaip asmenybė ir kaip menininkas. O vėliau gero tono ženklu tapo jį žeminti. Bet man atrodo, kad Gorkio pjesėse, nepaisant visų jose pasitaikančių stiliaus ir kalbos netikslumų, labai daug „pastatyta“ ant turinio lygmens. Ant jausmų ir jausmingumo lygmens”.
Spektaklyje Volgos garlaivių verslo valdytojos Vasos Borisovnos Železnovos namas erdvus ir tuštokas, sienų jame apskritai nėra, šviesos kerta erdvę kiaurai, o dailios juodos kolonos remia ne lubas, o tuštumą. Ne namas, o laivas: tam tikrą akimirką kolonos tampa kaminais, leidžiančiais dūmus ir gaudžiančiais, o pakyla vis labiau primena denį. Gorkio pjesė pasakoja apie dramatišką šeimyninių aistrų ir dalykinių interesų susidūrimą. Tačiau atrodo, kad režisierių mažiausiai domina „kapitalizmo raidos Rusijoje“ tematika. O štai pati Rusija – net labai domina. Tiksliau, rusiška šeima, vietiniai charakteriai ir savitas gyvenimo būdas – palaidas, nuodėmingas, apgirtęs, neprotingas.
Svarbiausia spektaklio sėkmės priežastis ir didžiausias „nervas“ – garsios rusų aktorės Marinos Golub atliekamas Vasos vaidmuo. Jos kuriamai herojei tenka būti įvairialypei, ir aktorė šiuos pasikeitimus pateisina, nepaversdama Vasos nei permaininga isterike, nei apsukria klastūne. Marinai Golub pavyko sukurti iš tiesų talpų Vasos Železnovos paveikslą – čia ji nuolat triūsianti šneki tetulė, čia nuo nepakeliamos naštos mirtinai nuvargusi moteris, čia geležinė namų valdytoja. Nesiseka Vasai tik vienas dalykas – būti laiminga.
Iš pirmo žvilgsnio komiško spektaklio tragizmą atskleidžia visi Maskvos dailės teatro aktoriai, kuriantys aiškius, kartais grubius, bet kartais iki poezijos užaugančius paveikslus, kurie jį paverčia ne tik namų šeimininkės Vasos, bet ir paties žmogiškumo niūriomis įkapėmis.

Maskvos akademinis A. Čechovo vardo teatras
„Vasa Železnova”
Lapkričio 4 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre
Bilietus platina Tiketa
Daugiau informacijos: www.rusudrama.lt, www.teatras.lt

Londono muzikinė atmosfera persikelia į Vilnių

Visi, kurie pavydėdavo Londone gyvenantiems draugams koncertų gausos, muzikinio gyvenimo įvairovės, nuo šiol gali džiaugtis – “Tamsta” klubas pradeda naują renginių ciklą, kurio metu į Lietuvą atveš perspektyviausius, talentingiausius Londono atlikėjus. Jau lapkričio 4 d. šiame klube išvysime išskirtinį britų vokalistą Marlon Conton su projektu Soul Liberation Funk, kuriame dalyvauja ir bene geriausias Lietuvos būgnininkas Marijus Aleksa (Leon Somov&Jazzu, Elektroninė operos fantazija XYZ, kt.)

Tris metus Anglijoje gyvenantis ir muzikuojantis lietuvis pasakoja, kad Marlon’ą Conton’ą išgirdo vos atvykęs į Londoną, ir iki šiol jis yra vienas mėgstamiausių jo dainininkų: “ Jis yra puikus vokalistas, turintis unikalų balso tembrą bei savitą stilių – kartą jį išgirdęs, tikrai su niekuo nesumaišysi. Techniškai pavadinčiau jį virtuozu, dėl to jis itin populiarus tarp muzikantų, o paprastam klausytojui jis labai šiltas ir įkvepiantis, nes spinduliuoja išskirtinę energiją”.

Galima drąsiai teigti, kad Londone įmanoma rasti viską. Ten vyksta begalės koncertų, įvairių stilių atlikėjų susibūrimų, muzikantų improvizacijų gyvai scenoje, per savaitę galima išgirsti visų žemynų muziką – būtent tokį Londono “muzikinį šurmulį” į “Tamsta” klubo sceną tikisi perkelti organizatoriai.

“ Pagrindinis mūsų tikslas yra įpūsti naujų vėjų ir paįvairinti Lietuvos muzikinį gyvenimą. Iš Londono atsivešime aukšto lygio muzikantus, atlikėjus, instrumentalistus, iš kurių bus galima daug ko pasimokyti. Dėl to sugalvojome ir dar vieną naujovę – renginio dieną, prieš koncertą, mūsų svečiai ves meistriškumo pamokas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas norintis, tiek Lietuvos muzikantai, tiek paprasti žiūrovai. Marlon’as Conton’as bus pirmasis, iš kurio Lapkričio 4 dieną bus galima išmokti vokalo subtilybių. O pasimokyti tikrai yra ko – jis vadinamas vienu talentingiausių Soul, R&B, Funk, Lounge muzikos stilių atlikėjų ”, – pasakoja vienas organizatorių, Brassbastardz muzikantas Aurimas Rimeikis.

“Aš noriu, kad visi, atėję i “Tamstą” į mūsų koncertą pajustų tai, ką aš jaučiu, atėjęs į jam’ą ar open mic’ą Londone, kai koncertuoja tokie atlikėjai kaip Marlonas. Tuo metu apima kažkoks bendrumo ir gėrio jausmas, kai kūnu bėgioja šiurpuliukai ir norisi belsti į stalą, trypčioti kojomis ar linguoti į taktą. Kai visi aplinkui džiaugiasi muzika ir dalinasi džiaugsmu vieni su kitais. Mes čia, Londone, tai vadiname paprastai – “positive vibes” (vertimas – pozityvūs virpesiai). Atėję į “Tamstą” žmonės tikrai pajus tuos virpesius ”, – pasakoja Marijus Aleksa, ir priduria: “ Kam važiuoti į Londoną – juk Londonas pas tave atvažiuoja”.

Daugiau informacijos ir registracija į meistriškumo pamoką su Marlon Conton -www.tamstaclub.lt

Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings debiutinį jųdviejų albumą dalina nemokamai

„The Ball & Chain“ – tai be jokių prodiuserių pagalbos, be jokio besaikio troškimo būti populiariais ir turtingais, natūraliai susiformavęs Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio duetas, kuris po pusmečio intensyvių kūrybinių procesų pristato savo debiutinį albumą pavadintą taip pat – „The Ball & Chain“. Be to, gerbėjam iki 2011 m. lapkričio 11 d. tik internete atiduoda jį nemokamai.

„Mūsų bendroje kūryboje nėra vietos pataikavimams. Tai dainos, kurios gimsta natūraliai: gaminant maistą, važiuojant kelyje su vaikais prie jūros, vakarojant draugų namuose, miegamajame“, – sako Erica, – „Žinoma, po to mes tas dainas gliaudome studijoje, suteikiame joms turtingesnį skambesį, esant reikalui, prijungiame daugiau muzikantų. Tačiau, ką noriu pasakyti, kurti drauge pasiryžome, nes to norime abu. Ne kitaip.“

Jau anksčiau savo muziką duetas-pora-šeima priskyrė miegamojo muzikos žanrui. Tad ir „The Ball & Chain“ debiutinis albumas bus pristatytas ne ką mažiau intymioje aplinkoje – vienoje didelėje lovoje menų fabrike „Loftas“ Vilniuje ir naujame klube pavadinimu „Gargaras“ Kaune.

Lapkričio 11 d. duetas pasirodys su grupe ant „Lofto“ scenos, kur jie įsirengs taip, kad jaustųsi lyg namie. O žiūrovai koncertą galės stebėti išgriuvę ant specialiai šiam koncertui sumontuotų lovų, čiužinių, kai kas – prie virtuvinio tipo staliukų ir pan. Taip pat daugiavietis miegamasis lapkričio 12 d. bus sukonstruotas ir „Gargare“.

„The Ball & Chain“ albumas buvo įrašinėjamas iš lėto. Albumo kūrybos darbai prasidėjo dar šeimos atostogų Kolumbijoje metu, o baigėsi tik dabar: „Kiekvienos dainos skambesys ilgai ieškotas ir surastas skirtingais keliais. Aš ir Erica su malonumu dreifuojame tarp penktojo, šeštojo ir septintojo praeito amžiaus dešimtmečių skambesio, tačiau albume išgryninome ir mūsų bendrą, kiek senamadišką“, – apie debiutinį savo ir žmonos albumą pasakoja daugybę valandų studijoje praleidęs Jurgis Didžiulis.

„The Ball & Chain“ viršelį ir albumo plakatus viena žymiausių muzikantų porų Lietuvoje fotografavo ne užsakytoje studijoje, o taip pat intymioje ir jiems patiems artimoje aplinkoje – Jurgio Didžiulio močiutės namuose Teatro gatvėje, Vilniuje. Ten, beje, Jurgis kiek anksčiau leido savo viengungiškas dienas.

„The Ball & Chain“ albumą parsisiųsk nemokamai jau dabar ir ir mėgaukis geros kokybės muzika nemokamai. Tau tereikia apsilankyti dueto Feisbuko profilyje (facebook.com/theballandchain), spausti „Patinka“, kairiame šone rasti mygtuką „Download album“ ir atsiradusiame plakate spustelti „Parsisiųsk“. Taip pat tai yra puiki proga pamilti ir „nuklausyti“ visas albumo dainas dar iki artejančių Ericos ir Jurgio debiutinio albumo pristatymo koncertų Vilniuje ir Kaune.

Revoliucija scenoje: Saul Williams Lietuvoje!

Kol pasaulyje verda politinės ir finansinės revoliucijos, į Lietuvą, TARP festivalio uždarymą, pirmąkart atvyksta atlikėjas, revoliucionavęs hiphopą ir poeziją – Saul Williams (JAV).

Jau spalio 30 d. beveik mėnesį vykęs festivalis TARP išleidžia savo pagrindinį kozirį – gyvybingiausią žodžio meistrą Saul Williams!

Maištinga siela – Saul Williams – poetas, atlikėjas ir kovotojas už žmogaus teises, filosofas su muzikine klausa, vienas ryškiausių „slam poetry“ ir „spoken word“ judėjimo JAV atstovas, veganas ir intelektualas, savo idėjomis, energija ir talentu pavergęs savo šalies ir skirtingų kraštų žmones.

Revoliucija po vieną nevaikšto

Kaip atlikėjas, Saul Williams revoliuciją sukėlė alternatyvaus hiphopo bei pankroko scenose. Ištrynė tarp jų ribas ir pakėlė į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.

Kaip poetas, Saul Williams sukėlė revoliuciją poetų terpėje, išpopuliarinęs slemo -išraiškingos, laisvos ir necenzūruojamos poezijos – žanrą ir tapęs jo gyva ikona. Tai tie skaitymai, kurių reikia klausyti atsistojus. Tai skaitymai, po kurių labiau norisi sviesti molotovo kokteilį, nei romiai įsitaisyti prie židinio.

Kaip aktorius, Saul Williams atliko pagrindinį vaidmenį filme Slam (rež. Marc Levin, 1998 m.), kuriam pats parašė ir scenarijų. Filmas pelnė pagrindinį žiuri prizą Sundance kino festivalyje.

Kokia forma Saul Williams bepasirodytų, auditorija lieka apšalusiais pakaušiais. Ir jau spalio 30 d. tas gresia ir lietuvių klausytojams. Saul Williams spoken word pasirodymas uždarys beveik mėnesį trukusį poezijos festivalį TARP.

Reivas, repas ir poezija

Tą patį vakarą išgirsime drąsų pareiškimą ir iš lietuvių pusės. Alternatyvaus hiphopo ir slemo scenų ungurys Mesijus Kudirka (kitiems – Messiah) bei elektroninės muzikos sinoptikas Jacques Gaspard Biberkopf pristatys naują judviejų projektą „o!“. Tai hiphopo, reivo ir poezijos mišinys, praturtintas itin žemais dažniais.

S        usirinkusiųjų nepaliks tyloje jaunosios kartos atradimas Brolis ir jo muzikinė selekcija. O renginį pradės autentiškas slemas – poetų kovos, kurias balais vertins atsitiktinai iš auditorijos atrinkti teisėjai. Tai atvira ir necenzūruojama tribūna, tad registruokitės ir pasisakykite patys: slam@tarpfest.lt arba aciukadrasote@gmail.lt.

Viskas pasakyta. Bet vakare pristatomi žanrai reikalauja būti patirti, o ne apkalbėti. Saul Williams ir visos kitos gėrybės – TARP festivalio uždaryme, menų fabrike „LOFTAS“, jau spalio 30 d.

išankstiniai, pigesni bilietai:

https://www.tiketa.lt/tarp_2011__saul_williams__finalinis_reg%C4%97jimas_27267

festivalio svetainė:

www.tarpfest.lt

list of demands

http://www.youtube.com/watch?v=l1llNYAlYrc

coded language

http://youtu.be/jzY2-GRDiPM