Adam Roberts – Yellow Blue Tibia, arba apie mokslinės fantastikos autoironiją
Suplakime kokteilį pavadinimu Yellow Blue Tibia. Mums prireiks: 20 ml. Stalino, 50 ml. ateivių, 10 ml. scientologijos ir 100 ml. faktinės painiavos ir istorinių netikslumų. Tokį receptą pateikia mokslinės fantastikos rašytojas A. Roberts‘as. Nors šiuo gėrimu gali mėgautis ne visi, tačiau jo skonis nepalieka abejingų.
Adamas Roberts’as – anglų mokslinės fantastikos istorikas ir rašytojas, du kartus nominuotas Arturo C. Klarko apdovanojimui (Artur C. Clark Award). Jo romanas „Yellow Blue Tibia“ pasakoja alternatyvią istoriją, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalinas sukviečia sovietinius fantastus į savo žymiąją dačą (rus. varasnamį). Nacių Vokietijai pralaimėjus, šie rašytojai privalo sugalvoti naują išorinį priešą, kuris galimai suvienys Žemės proletariatą po neišvengiamos ir Stalino apskaičiuotos JAV griūties. Įsiaudrinusi rašytojų vaizduotė sukuria ateivių rasę, keliančią grėsmę savo nematomu radiaciniu ginklu, kuriuo norima susprogdinti atominę elektrinę. Tačiau galiausiai Stalino įsakymu projektas yra uždaromas, o visi dalyviai privalo pamiršti šią istoriją. Visą tai skaitytojui papasakoja knygos pagrindinis veikėjas ir vienas iš ateivių sumanytojų Konstantinas Skvoreckis, kuriam scientologai po keturiasdešimties metų įrodo, kad jo sugalvoti ateiviai jau yra tapę tikrove. Taigi, šis romanas priklauso high-concept literatūrai, kurią puikiai apibūdina teiginys „kas būtų, jeigu būtų… “. Toliau skaityti ADAM ROBERTS „Yellow Blue Tibia”
„Mes kausimės paplūdimiuose, mes kausimės tūpimo takuose, mes kausimės laukuose ir gatvėse, mes kausimės kalnuose; mes niekada nepasiduosime“ – sakė W. Churchillis 1940 metais drąsindamas savo tautiečius britus, kurie susidūrė su nacių Vokietijos karine grėsme. Bet kas būtų, jeigu britai visgi pasiduotų? Atsakymą pateikia Leno Deightono alternatyvios istorijos romanas „SS-GB“.


Sovietų Sąjungoje sekso nėra. Ši nuostata tapo jau praėjusios epochos truizmu. Tačiau ideologija taip lengvai nemiršta, todėl komunistinę estafetę dabar tęsia Kinijos Liaudies Respublika. O kaip sekso tema vertinama šiame proletaro rojaus kampelyje? Atsakymą galima pabandyti atrasti kinų rašytojo Su Tong‘o romane „The Boat to Redemption“.
Rašytojai mėgsta beprotybę. Ją aprašė ir išgyveno begalės autorių. Kartais net pačios knygos tampa masinės isterijos šaltiniu. Štai kuo vakarų pasaulyje virto korėjiečių rašytojos Han Kang knyga „The Vegetarian“ (Vegetarė). Bandymą pasislėpti nuo šio romano galima palyginti su kova prieš vėjo malūnus. Bibliotekose ši knyga padėta geriausioje vietoje, o knygynuose konsultantai Jums pasiūlys perskaityti būtent ją. Kyla įspūdis, kad šis romanas persekioja skaitytoją.
Pamatę šios knygos viršelį, nevalingai išgirsite grupės The Rolling Stones dainos žodžius: „Please allow me to introduce myself…“. Patys to nesuvokdami, paimsite knygą į rankas („I‘m a man of wealth and taste…“), o pirštai pradės vartyti jos puslapius („I‘ve been around for a long, long year…“). Jūsų akys bandys užsikabinti už kokio nors prasmingo žodžio ar frazės, kuri padėtų nuspėti knygos prasmę („Stole many a man‘s soul and faith…“). Nors kol kas nieko nesuprantate, Jūs jaučiate, kaip knyga spinduliuoja liuciferišką magnetizmo trauką („Pleased to meet you / Hope you guessed my name.“). Sveiki atvykę į Davido Meanso „Hystopia“ ir štai Jums truputis ultra-smurto.