Temos Archyvai: Anonsai. Naujienos

Festivalyje „Eureka“ – mokslo ir fantastikos sintezė

Viešoji įstaiga „Kino pavasaris“ pristato jau antrąjį mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“ (šiek tiek įspūdžių iš pirmojo rasite – čia). Kovo 18 – 22 dienomis į kino sales kviečiami vyresnių klasių mokiniai ir studentai, pedagogai, akademinio pasaulio atstovai ir visi, besidomintys mokslo aktualijomis. Į „Eurekos“ programą įtraukta 10 filmų, iš kurių du – dokumentiniai. Iš anksto užsiregistravus, šiuos filmus bus galima pamatyti nemokamai.

„Šiemet festivalis „Eureka“ dar labiau išplėtė rėmus, į programą įtraukti filmai apima tikriausiai visas mokslinės fantastikos srities temas. Tad žingeidiems ir mokslo naujovėmis bei paslaptimis besidomintiems tai bus dar didesnis atradimas. Kviečiu nepraleisti progos tai patirti,“ – pasakoja „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

„Eurekos“ temų spektras apima tokias temas kaip kelionių laike paradokso ir robotų sąmoningumo nagrinėjimas, pasaulinių katastrofų – nevaldomo viruso paplitimo ar neišvengiamo Žemės susidūrimo su meteoritu scenarijai, žmogaus atminties problematika skaitmeniniame amžiuje, ribos tarp realybės ir fantazijos paieška ir daugelis kitų.

Žaisminga forma – sudėtingi klausimai

Festivalį pradės brazilų režisieriaus Claudio Torreso filmas „Žmogus iš ateities“ („The Man from the Future“), kuriame pasakojama genialaus fiziko Žoao istorija. Prieš dvidešimt metų paliktas merginos, jis nesėkmingai bando rasti naują energijos šaltinį. Paskutinis Žoao bandymas, per kurį beveik visame Pietų Amerikos žemyne dingsta elektra, atveria kelią į praeitį – fizikas patenka į tą dieną, kai jį paliko mergina. Situacijų komedijoje atsiveria svarbūs moksliniai fantastikos ir amžinieji žmogaus būties klausimai. Jeigu galėtume grįžti į praeitį ar, žinodami ateitį, taptume turtingiausiais pasaulio piliečiais? O gal vis dėlto paliktume viską taip pat vien tam, kad po dvidešimties metų vis dėlto galėtume būti su vienintele gyvenimo meile? Šis filmas praėjusiais metais buvo pripažintas geriausiu „Fant-Asia“ kino festivalyje.

Tailando režisieriaus Nawapolio Thamrongrattanarito filme „36“ pagrindinė veikėja Sai ieško tinkamų vietų filmavimui ir jas fotografuoja. Vieną dieną sugenda jos kompiuterio standusis diskas, ir mergina praranda visus metus fotografuotą medžiagą. Jai atrodo, kad kartu su kompiuterio informacija pradingo ir dalis jos pačios atminties. Sai padarys viską, kad visa tai susigrąžintų. Filme atskleidžiama, kaip technologijų pažanga ir beatodairiška skaitmenizacija keičia esmines žmogaus savybes, kaip sparčiai nyksta riba tarp dirbtinės ir tikrosios atminties.

Juosta „Pasaulio pabaigos scenarijus“ („Doomsday Book“, rež. Kimas Jee-woona, Yimas Pil-Sungas) seka panašiomis pėdomis – trijų dalių juostoje lengva komedijos forma pateikiami sunkūs, ne visada atsakymą turintys klausimai. Pirmoje žiūrovai išvys, kaip dėl užterštumo ir persivalgymo žmonės tampa zombiais. Jie – metafora to, kuo galime pavirsti, netekę žmogiško orumo. Antroje pasakojama apie robotus, kurie atlieka visus žmogiškus darbus. Tačiau vienas budistų šventykloje gyvenantis robotas darosi vis žmogiškesnis. Galbūt robotas gali būti humaniškesnis už žmones-zombius iš pirmos dalies? Trečiojoje juostos dalyje pasakojama apie tai, kaip keičiasi žmonių elgesys nenumaldomai prie Žemės artėjant meteoritui, kuris ją sunaikins.

Mėnulio milijonierius ir žymus diskžokėjas

Artimiausias Žemei dangaus kūnas Mėnulis yra pagrindinis Kanados režisieriaus Simono Enniso dokumentinės juostos leitmotyvas. Filme „Lunatikai“ („Lunarcy!“) pasakojama apie žmones, kurie yra tiesiog apsėsti Mėnulio. Tarp jų – unikalios praturtėjimo schemos autorius, uždirbęs milijonus iš sklypų Mėnulyje pardavimo, ir jaunas vyras Christopheris Carsonas, užsibrėžęs tikslą tapti pirmuoju žmogumi, kuris įsikurs Mėnulyje. Tarp visų keistuolių ir svajotojų astronautas, palikęs savo pėdų įspaudus Žemės palydove, atrodo esantis arčiausiai žemės.

Garsaus šveicarų kilmės dokumentinių filmų meistro Peterio Metlereio filme „Laiko pabaiga“ („The End of Time“) nagrinėjamas mūsų laiko suvokimas. Režisierius į vieną juostą pasistengė sutalpinti daugybę dalykų. Jis supažindina ne tik su mokslinėmis teorijomis apie laiką, bet ir su hinduistų apeigomis ir net šiuolaikine šokių muzikos kultūra. Žiūrovai juostoje išvys vieną iškiliausių pasaulio diskžokėjų Richie Hawtiną. Režisierius bando užčiupti tai, kas neapčiuopiama, padėti kitiems išlaisvinti vaizduotę, galiausiai užduoda klausimą, ką reiškia būti žiūrovu, žiūrinčiu filmą apie laiką.

Visi festivalio „Eureka“ seansai yra nemokami iš anksto užsiregistavus el. paštu: eureka@kinopavasaris.lt

arba internetu:  http://www.kinopavasaris.lt/eureka_registracija

Registruotis galima iki kovo 17 dienos. Visi festivalio „Eureka“ filmai rodomi kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje.

Daugiau informacijos apie festivalio „Eureka“ programą  ir repertuarą:

http://kinopavasaris.lt/eureka

 

Lietuvoje koncertuos australų hardroko dinamitas – grupė „Airbourne“

Melodingo ir energija trykštančio hardroko gerbėjams šios vasaros pradžia pateiks ilgai lauktą siurprizą. Birželio 5 d. Vilniaus “Teatro arenoje” pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuos nežabota energija trykštantis australų hardroko dinamitas – grupė “Airbourne”!

2003-aisiais metais nedideliame Warrnamboole mieste užgimė keturių muzikantų komanda, kuri per kūrybinės veiklos dešimtmetį išlaikė stebėtinai stabilią sudėtį. Grupę subūrė broliai O’Keeffe – vyresnysis Joelis stojo prie mikrofono ir paėmė į rankas gitarą, o jaunėlis Ryanas sėdo prie mušamųjų komplekto. Prie jų prisijungė antrasis gitaristas Davidas Roadsas, o vėliau – ir boso gitaristas Adamas Jacobsonas. Tuomet grupė pasivadino “Airbourne” ir reguliariai koncertavo vietiniame “Criterion” viešbutyje. Tokios sudėties komanda 2004-aisiais metais savo lėšomis spėjo išleisti EP “Ready To Rock”. Netrukus po to boso gitaristo vietą užėmė Justinas Streetas ir tokios sudėties grupė išliko iki šiol.

Debiutinis pilnas studijinis albumas “Runnin’ Wild”, prie kurio įrašų prisidėjo darbu su įžymybėmis Ozzy Osbourne ir Alice Cooper pagarsėjęs prodiuseris Bobas Marlette, pasirodė tik 2007-aisiais, bet jį visame pasaulyje išleido iškart trys garsios kompanijos – “EMI”, “Capitol” ir “Roadrunner”. Šis, o taip pat dar po 3 metų išleistas antrasis “Airbourne” darbas “No Guts. No Glory.” užėmė aukštas vietas ne tik gimtosios Australijos, bet ir kitų šalių geriausiai parduodamų muzikos įrašų sąrašuose. Abu albumai susilaukė palankaus kritikų įvertinimo ir pelnė įvairių apdovanojimų, kiekvienas jų buvo lydimas trijų singlų. Kas labai svarbu, grupė taip pat galėjo džiaugtis gerais abiejų albumų pardavimais D. Britanijos ir JAV rinkose. Labai aktyvi ir dėl savo nežabotos energijos fanų visame pasaulyje pamėgta grupė albumus pristatė turuodama ne tik gimtojoje Australijoje, bet ir Šiaurės Amerikoje bei Europoje, kur grojo garsiuose roko muzikos festivaliuose “Wacken Open Air”, “Rock Am Ring“, „Rock In Park”, “Download”.

“Airbourne” išlaiko trijų metų pertraukos tarp albumų išleidimo tradiciją. Taigi šiemet grupė jau užbaigė trečiojo studijinio albumo “Black Dog Barking” įrašus. Darbą studijoje muzikantai įamžino vaizdo įrašų serijoje, kūrimo proceso subtilybes paviešino keliuose interviu. Naujasis grupės albumas gerbėjus pasieks gegužės mėnesį, o iškart po to grupė išvyks ilgų pasaulinių gastrolių, kurių metu aplankys ir Lietuvą.

Kiekvienas tikro rokenrolo gerbėjas, birželio 5 d. apsilankęs “Airbourne” koncerte “Teatro arenoje” Vilniuje, bus nustebintas šios grupės emocinio užtaiso, galės pasimėgauti energinga muzika ir pajusti senųjų roko kolektyvų dvasią, kurią skleidžia scenoje šie jauni ir labai savo kūryba labai savo garsiuosius tautiečius „AC/DC“ primenantys vaikinai. Bilietus į šį renginį jau platina „Tiketa“ kasos ir internete: www.tiketa.lt.

AIRBOURNE – Runnin‘ Wild

httpv://youtu.be/j2IyX5LXGyg

AIRBOURNE – Blonde, Bad And Beautiful

httpv://youtu.be/ku2YavtBEww

VIII medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“ – kupinas staigmenų.

Balandžio 8–14 dienomis, Kauno miesto centre esančiose kultūrinėse erdvėse vyks VIII tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“, vienijantis profesionalius ir pradedančiuosius tarpdisciplininio audiovizualinio meno kūrėjus.

Anot festivalio organizatorių, šiemet programa stebins naujais ir aktualiais audiovizualiniais, muzikiniais pasirodymais, meniniais performansais, įstabiomis vaizdo projekcijomis ir instaliacijomis, netikėtų ir svarbių temų vystymu seminaruose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Pažymėdami, kad 2013-ieji paskelbti Tarmių metais, organizatoriai savo kvietime ragino būsimuosius dalyvius novatoriškai pažvelgti į šį unikalų tautos kultūrinį paveldą ir patyrinėti įvairiomis audiovizualinio meno formomis. „Iš tiesų nesitikėjome sulaukti tiek daug susidomėjimo ir pritarimo. Menininkai, atsiuntę paraiškas dalyvauti, nustebino savo išmone, kaip galima įvairiai interpretuoti tokią, regis, neįprastą temą“, kalbėjo vienas organizatorių Gediminas Navikas.

Ne vienerius metus kuriant meninę programą, festivalis „Centras“  bendradarbiauja su užsienio menininkų susivienijimais. Šiemet neatsitiktinai pasirinkta Šveicarijoje įsikūrusi audiovizualinio meno atlikėjų asociacija „Videokultur“, kuri rengia net dvi specializuotas kūrybines dirbtuves ir dalį gyvai atliekamų VJ pasirodymų, performansų, meno instaliacijų. Savo darbus pristatys, praktine patirtimi pasidalins šios srities žinovai, vaizdo žokėjai, menininkai iš Šveicarijos – Luis Sanz, Martin Frohlich, Ivo Schindler ir kiti.

Taip pat užsienio svečių gretas papildys eksperimentuojantis menininkas Dieter Vandoren iš Olandijos, pastaruoju metu garsėjantis erdviniais, ypač interaktyviais pasirodymais, kuriuose savo kūną pasitelkia kaip kūrybos instrumentą, ir avangardiškoji trijulė „Kriget“ iš Švedijos. Beje, pavadinimas „Kriget“, išvertus iš švedų kalbos, reiškia „karas“ ir toks pasirinktas ne veltui – teigiama, kad jų instrumentiniai, skandinaviška dvasia dvelkiantys pasirodymai vienareikšmiškai galėtų užvesti visą armiją.

Dieter Vandoren:

 

Kriget: httpv://youtu.be/w_2CAOS1OsE

Lietuvos kūrėjų frontą atstovaus tiek žinomi alternatyviosios muzikos kolektyvai, tiek pradedantys įsitvirtinti šioje scenoje. Vieni iš pagrindinių festivalio staigmenų – grupių  „AVaspo“ ir „Kurak“ pasirodymai. Pirmieji, alternatyvios muzikos apdovanojimuose T.Ė.T.Ė pelnę metų eksperimentinės grupės titulą, Kauno miesto publikai pristatys savo trečiąjį albumą „Kraujuojantis okeanas“, kuriame netiesiogiai kalbama apie žmogaus ir gamtos susvetimėjimą, pakitusius santykius. Dėl pomėgio žaisti sąvokomis bei emociniais potyriais, „AVaspo“ dažnai vadinami tikrais muzikiniais manipuliatoriais.

Apie projektą „Kurak“ savaime kalba jų narių patirtys. Projektą įkūrė Vygantas Kisevičius, grupių „Fusedmarc“  ir „Empti“ narys. Pajutęs poreikį platesnėms scenoms bei naujiems išbandymams, jis subūrė daug ryškių, jaunajai kartai žinomų asmenybių (Markas Palubenka, Eglė Sirvydytė Karolis Ramoška ir kt.), kurių bendro darbo rezultatas – debiutinis albumas EP „Notes“. Pakako vos keleto jo pristatymų, kad kolektyvas „Kurak“ užsitarnautų melomanų ir muzikos kritikų simpatijas.

Kurak: httpv://www.youtube.com/watch?v=IGJVfSY4vJk

Be minėtų kolektyvų, festivalyje „Centras“ dalyvaus fotografas Tadas Černiauskas, pasauliui žinomas kaip Tadao Cern. Žaibiškai išgarsėjęs internetu su tokiais projektais kaip „Blow Job“ ir tapytojo Van Gogh portreto atgaivinimu „Revealing the Truth“, šiandien jis laikomas vienu žymiausių lietuvių fotografų, apie kurio darbus rašo didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės. Festivalio atidarymo metu, T. Černiauskas pristatys naują savo projektą „Paintography“.

Garso meno programą atstovaus „Girnų giesmės“„Daina Dieva“,  „Arma & Refusenik”, „Gana2“ ir kiti.

Daugiau informacijos ir detali festivalio programa jau greitai bus paskelbta internetinėje svetainėje www.cntrs.lt.

Festivalio aktualijas sekite socialiniame tinklalapyje „Facebooke“: www.facebook.com/FestivalisCentras

„Norvegijos dienos“ ir „Norden Wave“ kviečia žaisti su CASIOKIDS

„Norvegijos dienos Lietuvoje 2013“ ir šiuolaikinės Šiaurės šalių muzikos renginių ciklas „Norden Wave“ su pasididžiavimu pristato vieną ryškiausių šiuolaikinės Norvegijos muzikos atlikėjų – „CASIOKIDS“. Balandžio 26 d. (penktadienį) ši spalvinga kompanija pasirodys menų fabriko „Loftas“ scenoje Vilniuje, o „Norden Wave“ kviečia jau dabar įsigyti bilietus, nes iki kovo 15 d. jie kainuos tik 30 litų.

Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ulland džiaugiasi: „Norvegijos dienas” Lietuvoje rengiame jau trečią kartą, nes jaučiame didelį susidomėjimą Norvegija. Mūsų tikslas – ne tik artimiau supažindinti su Norvegijos kultūros klasikais ar sudaryti sąlygas stiprinti ryšius tarp verslo bendruomenių. Norime, kad publika taip pat pažintų ir šiuolaikinės Norvegijos kultūros atstovus. Būtent juos šiemet atstovauja puiki norvegų grupė „CASIOKIDS“.

2005-aisiais susibūrusius iš Bergeno ir Stavangerio miestų kilusius muzikantus vienas įtakingiausių britų muzikos žiniasklaidos leidinių „NME“ pavadino geriausiu dalyku, atėjusiu iš Norvegijos po death metal subkultūros. Pirmąjį savo albumą žaismingieji „CASIOKIDS“ pristatė …vaikų darželiuose, o jų „linksma melancholija“ išgarsėjo po to, kai norvegų kompozicija „Fot i hose” tapo video žaidimo „FIFA 10“ garso takeliu. Pernai pasirodė jau trečiasis grupės albumas „Aabenbaringen over Aaskammen“, sulaukęs teigiamų vertinimų visame pasaulyje.

„Neskirstome savo klausytojų – grojame visiems žmonėms. Smagu, kad mūsų muzika patinka ne tik vaikams”, – teigia „CASIOKIDS”. Koncertuose grupė groja įvairiaspalviais būgneliais, retro sintezatoriais, juostiniais magnetofonais, senomis gitaromis ir net savo tėvų žaislais. Kiekvienas grupės koncertas virsta teatralizuotu šviesos ir muzikos šou. Beje, prieš kelis metus norvegai jau koncertavo Lietuvoje – su lėlių spektakliu pasirodė festivalyje „Be2gether“.

Surengę itin sėkmingą pirmąjį renginį (žiūrėti internete:

httpv://youtu.be/I3fArN7OcJ4

ir

httpv://youtu.be/C7lkhrFrNv4

„Norden Wave“ organizatoriai kviečia melomanus į norvegiškos ir lietuviškos muzikos šventę. „CASIOKIDS“ apšildys Lietuvos alternatyvinės muzikos rinktinė „KURAK“ ir nuolat eksperimentuojantys vilniečiai „WITHOUT LETTERS“.

2012-ųjų pabaigoje su minialbumu „Notes“ į muzikos padangę įsiveržusį projektą „KURAK“, suformavo grupėse „Empti“ ir „Fusedmarc“ muzikuojantis Vygintas Kisevičius. Kartu su juo koncerte pasirodys tokie skirtingi vokalistai kaip Eglė Sirvydytė iš „mmpsuf“, Karolis Ramoška iš „Proper Heat“ bei visur apdovanotas Markas Palubenka.

Tuo tarpu „WITHOUT LETTERS“ su elektroninės muzikos prodiuseriu 96WRLD pastaruoju metu studijoje tyrinėja erdves tarp elektronikos ir roko. 2008-aisiais susikūręs kolektyvas neslepia krautrock, post-rock bei kitų žanrų įtakos ir siekia jungti savo kūrybą su įvairiomis meno formomis.

Šventinę vakaro atmosferą taip pat spalvins iš Vokietijos specialiai sugrįžęs DJ Mantas T iš „Partyzanų“, jau minėtas 96wrld ir, žinoma, tu – neprilygstama „Norden Wave“ publika.

Renginys internete: https://www.facebook.com/events/520108908041884

Pagaliau paaiškėjo, kas apšildys Ellie Goulding Vilniuje

Jau balandžio 18 d. dieną į Lietuvą atvyksta fenomenaliai sparčiai populiarėjanti britų dainininkė Ellie Goulding. Jau paaiškėjo, kad jos pasirodymą menų fabrike pradės kartu su ja atvykstantis amerikiečių atlikėjas Matthew Koma.

M. Koma, augęs ir pradėjęs kurti Niujorke, nesunkiai papuolė į aplinką, kuri sustygavo jo muzikinį kelią. Šiuo metu atlikėjas ir dainų kūrėjas gyvena Los Andžele, o su juo dirba žinomų atlikėjų, tokių kaip Leona Lewis, Eminemas, T.I., Bruno Mars, prodiuseriai ir dainų kūrėjai.

Jo balsas skambėjo net keliuose praeitų metų vasaros šokių hituose. Vienas jų buvo kartu su Zedd į pasaulį paleistas kūrinys „Spectrum“.

Mattew Koma stiprus ir lengvai atpažįstamas balsas sužavėjo pačią Ellie Goulding, kuri pasiūlė amerikiečiui keliauti kartu su ja į turą po Europą.

Ellie Goulding yra stambi žuvis visame tame jaunimo spietyje, kuris pastaruoju metu užkariavo Europos radijus. Ji netgi išsiveržė į svajonių šalį – JAV, kur surengė didžiulį muzikinį turą ir tik neseniai grįžo atgal į Europą.

Kartu su E. Goulding priekinėse eilėse šiuo metu būriuojasi Adele, „Mumford & Sons“, Jesse Ware ir kt. Po truputį ją vejasi ir pats Matthew Koma.

Ellie visoje Europoje išpopuliarėjo po to, kai princas Viljamas ir Kate Middleton pakvietė ją koncertuoti savo Karališkose vestuvėse. To kvietimo laukė eilė muzikantų, o sulaukė blondinė su ryškiais Doc Martens kerziniais batais.

Matthew Koma – Parachute

httpv://www.youtube.com/watch?v=q6X7D_L-EEw

Ellie Goulding – Anything Could Happen

httpv://www.youtube.com/watch?v=5hzgS9s-tE8

Zedd feat. Matthew Koma – Parachute

httpv://www.youtube.com/watch?v=IsuVMdnF8A0

“Niekada tavęs nepaliksiu”: režisierius Titas Varnas apie šiuo metu Užupio dramos teatre statomą Kristinos Gudonytės pjesę

Su Titu Varnu susitikome triukšmingoje ŠMC kavinėje. Perspėjęs, kad yra neįdomus pašnekovas, savo perspėjimo neišpildė. Per pusė valandos atsakė į visus klausimus, net ir tuos, kurie nepateko į interviu, išgėre puodelį arbatos, pasisveikino su kolega Mariumi Jampolskiu ir praturtino dieną pašnekovui. Močiutės krūtys, galybė prezervatyvų ir palapinė vidury kambario. Ne – tai ne pornografinio filmo įžanga, tai naujas Tito Varno režisuotas spektaklis. Apie jį ir susitikome pasikalbėti.

Ar buvote knygų mugėje?

Ne. Tiesiog neturiu laiko. Aš dirbu šeštadienį ir sekmadienį. Tiesiog fiziškai negalėjau.

O norėjote apsilankyti? Kas jums Knygų mugėje būtų aktualu?

Kristina Gudonytė, mūsų aktorė ir autorė išleido knygą „Ida iš šešėlių sodo”. Kaip tik vakar ji buvo apdovanota kaip geriausios metų knygos vaikams autorė. Buvo daug pažįstamų, tad įdomu pasižiūrėti ką jie išleido. Rastauskas pavyzdžiui.

Mugėje buvo rodomas Beno Šarkos spektaklis

Šarka Benas visiškai manęs nedomina.

Spektakliui, kurį dabar statote, aktorius rinkote ne vien profesionalius. Buvo viešas skelbimas, kviečiantis į atranką

Taip, bet tuo skelbimu mes nepasinaudojome, kadangi buvo leista susirinkti savus aktorius. Tad pasirinkome aktorius ne pagal skelbimą, o iš teatrų.

Kas patraukia dėmesį kada skaitote pjesę  ir kuo sudomino K. Gudonytės pjesė?

Vienas iš prašymų buvo, kad būtų lietuviška šiuolaikinė  dramaturgija. Teko dirstelėti į šiuolaikines jaunų žmonių pjeses. Buvo labai įdomių pjesių. O K. Gudonytės pjesė pasirinkta todėl, kad ji atliepia šiuos laikus.

O seksualumo linija esanti pjesėje….

Jinai yra skiepijama. Pažiūrėkite televiziją, laidos „Kitas“, dar kažkokios. Daug jų nematau, bet matau reklamas, vaikus žiūrinčius. Tiesiog noriu pakalbėti apie tai, ką mums duoda, ką mums kiša ir kur mes galėtume kažkur kitur.. Pasižiūrėkit ir pamatysit.

Kurioje stadijoje dabar spektaklis?

Mes pradėjome jau vaikščioti. Išsigvildenom, santykius išsiaiškinom. Šiandien pats neįdomiausias etapas.

Jūsų kuriamas teatras realistinis?

Čia reikėtų klausti tų, kas žiūrėdavo mano spektaklius. Daugelį metų dirbau Moksleivių rūmuose, turėjau vaikų ir jaunimo teatro studiją. Pavyzdžiui festivaliuose užsienyje mūsų nevadindavo realistiniu teatru. Ir šitame spektaklyje realistinio sekso nebus.

Nebus ?

Ne.

Ar yra K. Gudonytės pjesėje kulminacinis momentas?

Mes jį darysim. Tai nebus vien režisūrinis sprendimas. Autorę turim šalia.

Konsultuojatės su autore?

K. Gudonytė yra aktorė ir spektaklyje vaidina močiutę.

Humoristai iš Radioshow sykį pajuokavo: „Kuo daugiau rėki, tuo geresnis teatras“. Koks būtų gero teatro apibrėžimas pagal jus?

Teatras skiriamas žiūrovams ir jeigu žiūrovas išeina patenkintas iš jo, yra gerai. O kai žiūrovas pavargsta ar vien tiktai linksminasi…Kiekvienas teatras turi savo žiūrovą. Į Birutės Mar spektaklius ateina visiškai ne tie patys žmonės nei į Masalskį. Pas Landzbergį V. Vytautą į „Bunkerį“ dar kiti. Pagal jų elgseną gali matyti, kad jie pirmą kartą teatre. Turiu omeny Nacionalinio dramos teatro mažąją salę. Žmonės atsirenka kur jie nori eiti.

Ačiū už pokalbį

Kalbino Donatas Askoldavičius

Nuotrauka: D. Matvejevas

Vasarą Lietuvoje išsiverš muzikinis ugnikalnis vardu „Testament“

Ketvirtą dešimtį gyvavimo metų pradėjusio sunkiosios muzikos stiliaus – thrash metalo – gerbėjai Lietuvoje jau buvo ne kartą pamaloninti. Vilniuje koncertavo keli iš „didžiųjų“ šio stiliaus atlikėjų – amerikiečių grupės „Metallica“ ir „Megadeth“, vokiečiai „Kreator“ ir keletas kitų žinomų grupių. Tačiau daugelis melomanų ir thrash metalo gerbėjų iki šiol nepatyrė to, kas jų laukia jau šios vasaros pradžioje. Birželio 27-ąją dieną Vilniuje, „Forum palace“ pasirodys dar vieni amerikiečių trešeriai, stovėję prie šio stiliaus ištakų – grupė „Testament“.

San Franciskas, konkrečiau, jo rajonas Bay Area – amerikietiško thrash metalo lopšys. Tad nenuostabu, kad būtent čia 1983-iaisiais metais susibūrė grupė „Legacy“. Istorija nutyli, kodėl po kelių metų ji pakeitė pavadinimą, bet 1987-aisiais pasirodžiusį debiutinį albumą „The Legacy“ grupė išleido jau besivadindama „Testament“. Tai buvo sėkminga ilgametės leidybinės sutarties su solidžia kompanija „Atlantic Records“ pradžia – albumas iškart buvo palankiai įvertintas muzikos kritikų. Šiuo metu „Testament“ turi jau dešimt studijinių albumų, daugelis kurių tapo tikra sunkiosios muzikos klasika.

Naujausias „Testament“ opusas – 2012-aisiais išleistas jubiliejinis, dešimtasis studijinis albumas „Dark Roots Of Earth“, sulaukęs palankaus kritikų įvertinimo ir užtvirtinęs grupės pasaulinę šlovę. Be studijinių albumų, kurių pasaulyje iki šiol parduota daugiau nei 12 milijonų egzempliorių, „Testament“ kūrybinį palikimą papildo 4 koncertiniai ir keli rinktiniai albumai bei 12 singlų. Keliolika grupės kūrinių įamžinti muzikiniuose vaizdo klipuose.

Grupė „Testament“, šiemet mininti muzikinės veiklos trisdešimtmetį, greta tokių žymių vardų kaip „Metallica“, „Megadeth“, „Slayer“ ar „Anthrax“, pripažinta viena populiariausių ir įtakingiausių thrash metalo scenos atstovių pasaulyje. Nepaisant to, kad kelis kartus keitėsi grupės sudėtis, ji yra tarsi monolitas, kurį palaiko garsūs ir talentingi muzikantai. Dauguma iš jų su nedidelėmis pertraukomis groja kartu nuo pat kolektyvo gimimo.

Ypač išraiškingai grupė „Testament“ atrodo gyvų pasirodymų metu, todėl birželio 27-ąją dieną Vilniuje „Forum palace“ žiūrovai ne tik išgirs geriausias per 30 metų sukurtas dainas, bet ir taps įspūdingo reginio liudininkais. Bilietus į koncertą nuo kovo 1 d. jau platina „Bilietai LT“ kasos ir internete www.bilietai.lt.

Testament – Native Blood

httpv://youtu.be/l5Ibm8mjSek

Testament – More Than Meets The Eye

httpv://youtu.be/09rHDabBQfA

Frankofonijos dienoms – ekscentriškas „Sylvaine Helary Trio“ džiazas

Sylvaine-Hélary-trio_press-photo_by-Fanfan-550x412
Festivalis “Vilnius Jazz” Frankofonijos dienų proga šiemet vėl tradiciškai pratęs naujojo progresyvaus Prancūzijos džiazo pristatymą Vilniuje. Kovo 4 d. 20 val. Gedimino pr. 9 įsikūrusioje „Studio9“ festivalio kvietimu koncertuos originalus kolektyvas iš Paryžiaus – „Sylvaine Hélary Trio“.

Sylvaine Hélary Trio (Prancūzija)
Sylvaine Hélary – flute, voice, composition
Antonin Rayon – Hammond B3, clavinet
Emmanuel Scarpa – drums

Trio lyderė – virtuoziška fleitininkė ir kompozitorė Sylvaine Helary, neįprasta muzikavimo maniera kurianti savitą grupės veidą. Kaupusi kūrybos patirtį įvairiose eksperimentinėse scenose – nuo teatro iki šokio, fleitininkė itin įkvėptai derina kompozicijose muziką ir literatūrinius tekstus, kurie ritmingai, organiškai įsilieja į grupės muzikinių minčių audinį.

Dabar toks derinys Prancūzijoje madingas – šiuo keliu juda ir gerai lietuvių publikai žinomas gitaristas Marcas Ducret bei garsus džiazo smuikininkas Dominique Pifarely. Su šiais muzikantais tarp daugelio kitų korifėjų bendradarbavo trio klavišininkas ir vargonininkas Antoninas Rayon‘as bei būgnininkas Emmanuelis Scarpa.

Visos trijulės biografijos pridaigstytos žinomų vardų. Šie muzikantai groja su daugeliu grupių, dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose, yra atviri ekstremaliems potyriams. Jie – įvairių konkursų prizininkai, puikiai valdo savo instrumentus ir mėgsta netradicinį garsyną. Kiekvieno trio nario diskografijoje jau yra per dešimtį albumų.

„Sylvaine Helary Trio“ muzika laviruoja tarp šiuolakinio džiazo, naujosios akademinės muzikos ir psichodelinio roko. Ji rimta ir kartu žaisminga. Vidinės laisvės bei humoro nestokojanti grupės lyderė suteikia trio pasirodymams mielą ekscentrišką atspalvį.

2011-aisiais išleistas pirmasis trio albumas “Opaque” buvo pripažintas vienu įspūdingiausių pastarojo meto debiutų. „Džiazo ateitis – šios kartos muzikantų rankose“, – rašė spauda apie „Sylvaine Helary Trio“ po jo pasirodymo festivalyje „Jazz Campus en Clunisois“.
Bilietus platina Bilietų Pasaulis , kaina – 33 Lt.
Su Vilnius Jazz 2013 abonementu bilieto kaina 23 Lt (Abonemento ID (8 skaičiai) vesti į nuolaidos laukelį)

Moksleiviams ir studentams, pateikusiems galiojantį pažymėjimą – 30% nuolaida (tik perkant internetu ir „Bilietų pasaulis” kasose).


Sylvaine Hélary Trio – "Quart d'Heure" (extrait) by damecerise