Lietuvos ansamblių tinklas (LAT) – organizacija, vienijanti šiuolaikinės muzikos atlikėjus ir skirianti dėmesį naujosios muzikos interpretacijai. Tinklas siekia Lietuvos auditorijai pristatyti įdomiausias užsienio moderniojo meno kryptis bei kūrėjus, ir šį rudenį pradeda ciklą „Kompozitorių portretai“. Paskutinis projekto vakaras „Gerhard Stäbler: muzikiniai prieskoniai“ vyks rugsėjo 24d. (šeštadienį) 19val. į Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2). Renginyje bus pristatyti kompozitorių Gerhard Stäbler (Vokietija), Kunsu Shim (Pietų Korėja) ir Igno Krunglevičiaus (Lietuva) kūriniai. Muzikos garsai, instaliacijos, video projekcijos, garsų ir triukšmų struktūros pasklis tarp XX a. pr. garo turbinų, milžiniškų katilų, generatorių, elektros perdavimo, matavimo ir valdymo prietaisų.

Pasak vieno iš LAT įkūrėjų kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako, Gerhardas Stäbleris yra įtakingas vokiečių aktualiosios muzikos bei video instaliacijų kūrėjas, jam svarbūs socialiniai ir edukaciniai muzikos aspektai. Kunsu Shimas (gimęs P. Korėjoje, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje) – taip pat eksperimentinės muzikos atstovas, itin mėgstantis video projekcijas, performansus, ne vieną jų pristatys renginio metu energetikos ir technikos muziejuje. Ignas Krunglevičius – sparčiai Europos moderniosios muzikos terpėje garsėjantis lietuvių vaizdo menininkas bei kompozitorius, praėjusiais metais nominuotas vienam reikšmingiausių aktualaus moderniojo meno įvertinimų Vokietijoje – „Nam June Paik“ premijai. Nuo 2001 m. jis gyvena ir dirba Norvegijoje, dalyvauja tokiuose šiuolaikinės muzikos sklaidos epicentruose kaip „Varšuvos ruduo“ ar Oslo „Ultima“, o šį rudenį LAT kvietimu atvyksta į Lietuvą.

Klausytojai turės galimybę stebėti ir tapti dalyviais čia pat vietoje gimstančiose eksperimentinės muzikos ir vaizdo akcijose. Renginys nemokamas.

Lietuvos ansamblių tinklas – www.lithuanian-ensemble.net

Po ilgos pertraukos OKT/Vilniaus miesto teatras rugsėjo 20 dieną atveria salių duris teatro išsiilgusiai publikai. Praėjusį sezoną žiūrovus sukrėtęs geriausiu metų spektakliu pripažintu M.Gorkio „Dugne”, šįkart režisierius Oskaras Koršunovas intriguoja premjera – spektakliu „Miranda”, kurio pavadinimas lotyniškai reiškia stebuklą.
„Mirandos“ – O.Koršunovo inscenizacijos pagal W.Shakespeare‘o „Audrą“ ir kitus kūrinius premjera įvyko jau vasarą festivaliuose Vengrijoje ir Lenkijoje. Rugsėjo 20, 21 d. „Miranda“ bus parodyta Vilniaus scenoje – Ūkio banko teatro arenoje.
Spektaklyje vaidmenis atlieka tik du aktoriai: Airida Gintautaitė ir Povilas Budrys. Po premjeros užsienyje aktoriai sulaukė daugybės žiūrovų ir kritikų pagyrų.
„P.Budrys ir A.Gintautaitė jau pirmuosiuose „Mirandos“ epizoduose kuria vientisus, įtikinančius ir psichologiškai pagrįstus savo veikėjų portretus. Be abejo, didžiausias šiuo atveju ko gero yra režisieriaus nuopelnas, bet lietuvių aktorių vaidmenys šiame festivalyje yra vieni iš geriausių, o gal ir patys geriausi“, – rašė Mirosławas Baranas Lenkijos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ po W.Shakespeare‘o festivalio Gdanske, kuriame buvo parodyta ir „Miranda“.
Pastebėta neliko ir dailininko Dainiaus Liškevičiaus iki smulkmenų apgalvota scenografija bei kompozitoriaus Antano Jasenkos muzika.

Aktoriui P.Budriui šis teatro sezonas ypač darbingas: vienu metu jis dirba ne tik su O.Koršunovu, bet ir su režisieriais Jonu Vaitkumi bei Gintaru Varnu.
„Repeticijos su O.Koršunovu buvo labai įdomios ir netikėtos, – pasakoja P.Budrys. – Pats Oskaro pakvietimas man buvo nelauktas, nes niekada nebuvau su juo dirbęs ir nemaniau, kad teks. Spektaklio sprendimas labai drąsus, jį Oskaras man papasakojo iškart, per pirmą susitikimą. Ir repetuodami nesiginčijome, dirbome laisvai ir aktyviai. Keistas dalykas, bet būna ir taip. Susikalbi iškart“, – aktorius pasakojo teatro kritikei Rūtai Oginskaitei interviu, publikuotame „Lietuvos ryte“.
Kokį drąsų spektaklio sprendimą sugalvojo režisierius ir kokios paslaptys, intriguojančios „Mirandos“ plakatuose visame mieste, bus atskleistos, galima pamatyti jau šį antradienį ir trečiadienį, rugsėjo 20, 21 d., 19 val. Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g. 3). Bilietus platina „Tiketa“.

Rugsėjo 21 ir 22d. 19 val. Metro bus atidarytas Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Vėliau juo galės „pakeliauti“ ir  Panevėžio, Kauno bei  Šiaulių publika.

 Muzikinis spektaklis „MetroNomes“ – tai savotiškas gyvos muzikos, lėlių teatro, judesio, pantomimos, tekstų ir animacijos lydinys, kurio centre – mažas, niekieno nepastebimas žmogus: kasininkė, viešojo tualeto darbuotoja, paranoiškas karo veteranas, traukinio vairuotojas  ir pan. Juos jungia tuštumos ir vienatvės minioje tema, skraidina aukštyn neįgyvendintos, bet vis dar rusenančios svajonės, nuleidžia žemėn žmonių abejingumas skausmingam jų sielos šauksmui.   Spektaklio kūrėjai klausia: kas, jeigu vieną dieną kiekvienam iš mūsų būtų suteiktos 3 minutės viso Pasaulio akivaizdoje? Ką mes jam pasakytumėme, ar sugebėtumėme sutalpinti visą save į šį trumpą laiką, ar vis dar žinome, kas mums svarbu ir kur link mes judame?

Porą mėnesių Lietuvoje su jaunais  aktoriais dirbusi jauna, tarptautinio pripažinimo jau sulaukusi  armėnų režisierė  Zara Antonyan paneigia tradicinį požiūrį į lėlių teatrą: „Lėlės man yra ypatingai brangios, nes jos nemoka meluoti. Jei pavyksta scenoje „atgaivinti“ personažą, surasti jam tinkamą, kad ir labiausiai neįtikėtiną formą – žiūrovas pamato gyvą, nesumeluotą ir apvalytą nuo ydų savo paties atspindį. Tai – magiškas teatras, lavinantis žiūrovo fantaziją ir kartu su gyva muzika kuriantis tikrai mistišką atmosferą. Ir klysta tie, kurie mano, kad lėlių teatro publika – tik vaikai.“

 „MetroNomes“ spektaklis išaugo iš praėjusiais metais Jurgos „Kultūros naktyje“ pristatyto eskizo „Keturi“. „Tuo metu tikrai nemaniau, kad Teatro „Meno fortas“ inicijuotas muzikinis eksperimentas gali virsti muzikiniu lėlių spektakliu. Labai džiaugiuosi – jausmas toks, kad pabaigėme pradėtą darbą, buvom atviri vieni kitų kūrybai. Susirinko tikrai puiki komanda, kurios kruopštaus darbo rezultatą pagaliau galime pristatyti ir žiūrovams“, – sakė dainininkė, iš karto po spektaklio turo per didžiuosius Lietuvos miestus išvyksianti į Maskvą, tapusią spektaklio įkvėpimo šaltiniu.

Jurga prasitarė, kad turo metu žiūrovai turės išskirtinę galimybę spektaklio muziką įsigyti albumo pavidalu. Ir tai ne vienintelė staigmena gerbėjams – internete  jau pasirodė ir naujas video reportažas iš vaidybinės dalies repeticijų bei Spektaklio metu skambanti daina „Ne Poetas“.

Spektaklio „MetroNomes“ turas:

Rugsėjo 21, 22d., 19 val – Vilnius, „Menų spaustuvė“ (Šiltadaržio g. 6);

Rugsėjo 23d., 18 val. – Panevėžio bendruomenių rūmai (Kranto g. 28);

Rugsėjo 29d., 18 val. – Kauno valstybinis lėlių teatras (Laisvės al. 87A) Palėpės muzikos renginys;

Rugsėjo 30d. 18 val. – Šiaulių dramos teatras (Tilžės g. 155).

Bilietus į visus spektaklius platina „Bilietų Pasaulis“, taip pat juos galima įsigyti ir renginio vietoje.

„MetroNomes“ režisierė – Zara Antonyan; spektaklyje  vaidina Vilniaus teatro „Lėlė“  aktoriai Indrė Lencevičiūtė ir Imantas Precas, o taip pat Indrė Mickevičiūtė ir Rokas Petrauskas iš aktorių ansamblio „Degam“. Muziką spektaklio metu gyvai atliks Jurga Šeduikytė (vokalas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Vidas Bareikis (klavišiniai), Josh McClung (mušamieji) ir Tadas Dešukas (smuikas). Spektaklio lėlių dailininkas – Sergejus Bocullo, kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė, Video projekcijos – Laimonas Zakas; šviesų dailininkas – Marius Selevičius. Būsimo filmo apie projektą „MetroNomes“ autorius – Simonas Glinskis; Muzikos ir tekstų autorė – Jurga Šeduikytė.

Projekto “MetroNomes” organizatorius: Teatro judėjimas “No Theatre”;

Projekto mecenatai: “KG Constructions”, “Schuco Lietuva”, “Beža”, UAB “ Ergolain projektai” .

Projekto draugai: Lietuvos Kompozitorių Sąjunga, Vilniaus teatras “Lėlė”, Teatras “Meno fortas”, Pilaitės vidurinė mokykla, “Videoprojektai”, Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, “Monako”, Darius Krisiūnas, Ana Shmidt, Oleg Nesterov, Arūnas Zujus, Lauras Lučiūnas ir kiti. 

Video 1

http://www.youtube.com/watch?v=dpr4-S1mowc

Video 2

http://www.youtube.com/watch?v=cUOSOeNKWxo

Jurga “Ne poetas”

http://www.youtube.com/watch?v=lK5ln3SgNso

Masinei krepšinio psichozei užvaldžius Lietuvą, įprastas gyvenimo ritmas tarsi sustoja: kažkur trumpam paskęsta politinės aktualijos, televiziją užvaldo krepšininkų veidai ir vardai, gatvėse vos ne kas dieną žygiuoja krepšinio sirgalių būriai. Ir visgi vienai grupei žmonių galvoje vietos krepšiniui nėra – ten muzika.

Dar pavasarį grupė „Rasabasa” užsiminė apie naująjį EP, tačiau tik dabar jie prabilo ir apie jo išleidimą. „Šis bus pirmasis iš EP serijos“ – keliems klausimams stabtelėjusi grupės vokalistė Rasa Bubulytė komentuoja netradicinį EP pavadinimą – „1“. „Čia pirmas mūsų EP, kurį grupė įrašė, kai visi jos nariai gyveno vienoje šalyje, Lietuvoje – neskaičiuodami naktų, praleistų įrašų studijoje, ir niekur neskubėdami”. Rasa prasitarė, kad EP sudaro dar niekur neįrašytos, bet kelis kartus koncertuose skambėjusios dainos, taip pat ir visai klausytojams negirdėtas kūrinys „No matter“. „Mums albumo formatas neaktualus, nes norime greičiau dalintis dainomis ir nelaukti, kol susikaups dešimt dainų ir tik tada įrašyti albumą. O keturios/penkios dainos juk nėra daug. Tu tiesiog jas įrašai, išleidi ir judi toliau“ – apie EP formato privalumus kalbėjo grupės gitaristas ir prodiuseris Snorre Bergerud, kuris dabar turbūt daugiausia laiko praleidžia vasaros pradžioje pilnai įrengtoje studijoje, kurioje „Rasabasa“ ne tik repetuoja – čia buvo įrašytas naujasis EP.

Klausiau Rasos, kuo naujos dainos skirsis nuo pasirodžiusių pirmajame albume (pirmasis jų albumas buvo išleistas 2010 metų rugsėjį). „Mums dainos iš pirmojo albumo jau atrodo „senos“ – jos sukurtos prieš trejus metus. Skirtumas tas, jog iš pradžių dainos buvo įrašomos, o tik vėliau atliekamos koncertuose. O dabar mes pirmą kartą dirbame kaip grupė: pirmiausia jas „išbandome“ koncertuose ir kai esam jomis patenkinti, įrašome. Taip pat skiriasi ir dainų nuotaika. Pirmojo albumo dainų spalva ir žodžiai išreiškė tuometinę mano būseną, palikus Lietuvą. Aš dažnai prašau muzikantų įvardinti dainos nuotaiką, kad būtų lengviau rašyti žodžius. Keista, jog jie visai negalvoja apie tai. Aš net nesu tikra, kad jie tiksliai žino visų dainų žodžius. Muzika, garsas jiems yra dievas. Ir viskas.“

Rugsėjo 9 d. prasidėjo Norvegijos ambasados iniciatyva antrą kartą organizuojamas renginys „Norvegijos dienos Lietuvoje“, kuriame dalyvauja ir „Rasabasa“. Rugsėjo 17 d. muzikos mylėtojai bus kviečiami į „Norvegišką naktį“, kuri vyks „LOFTE“. Po tiesioginės krepšinio transliacijos prasidės nemokamas koncertas, kuriame lietuviškai norvegiška grupė „Rasabasa“ ir pristatys naująjį EP. Po jų scenoje pasirodys kylanti Norvegijos muzikos žvaigždė Lucy Swann, bei DJ Olle Abstract.

nuotraukos autorė –  Vita Lažinskaitė

Antrasis ciklo „Indie Kirtimuose“ koncertas įvyks jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 15 d.). Į Kirtimų kultūros centrą kviečia daugiausia rezonanso šiemet sukėlę indie scenos naujokai ReedNoBrass.

Labiau patyrusią, nei galėtume pagalvoti grupę sudaro vokalistas ir klavišininkas Imantas Reed, gitaristas Vytas Rasimavičius (grojęs ar tebegrojantis su Bekešo vilkais, Repo seniais, Migloko), būgnininkas Mantas Augustaitis (No Dog Barking, InSearch) ir bosistas Dariush Loznikoff.

Yra jie pasirodę ir keistesnėse vietose, pavyzdžiui, sostinės traukinių stotyje ar Žemaitės skvere. Į pastarąjį koncertą susirinko per 100 žmonių, nors ReedNoBrass vardas buvo niekam lig tol nežinomas. Sugrojo viso labo vieną dainą, skambėjo užtikrintai:

httpv://www.youtube.com/watch?v=oWB5NY8yqa4

ReedNoBrass – Even If the God Is On the Phone

Kirtimuose ReedNoBrass atliks pilną programą. Kaip ir pirmojo ciklo koncerto metu Narvydas Naujalis pasirūpins vaizdo klipo nufilmavimu, o Mantas Tamulionis – geru garsu. Rezultatas su Marku buvo štai toks:

httpv://www.youtube.com/watch?v=seaUQknzczk

 Markas Palubenka – Easter Comes

Šįkart nusimato daugiau gitarinio triukšmo. Oficiali koncerto pradžia 20 val, į vietą (tikslus adresas – Dariaus ir Girėno 69, Vilnius) galima nuvykti 1, 1A ir 2 autobusu, išlipti F. Vaitkaus stotelėje. Kaina tradiciškai – kas kiek negaili.

Džiazo atlikėjas Liudas Mockūnas ir Lietuvą pamėgęs japonų pianistas Ryoji Hojito kitą savaitę keturiais koncertais „Atostogų muzika” pamalonins Lietuvos džiazo gerbėjus. Dviejų skirtingų kultūrų dialogas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Kėdainiuose suskambės veržlia improvizacijos kalba, kurios dinaminėje linijoje naujos emocinės ir muzikinės atodangos.

Žymus šalies džiazo muzikas Liudas Mockūnas nuolatos stebina savo kūrybiniais ieškojimais ir atradimais, muzikiniais projektais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šis lietuvio ir japono duetas – vienas iš tokių atradimų.

Pianistas Ryoji Hojito Lietuvoje vieši nebe pirmą kartą. Šių dviejų muzikantų bendradarbiavimas užsimezgė 2004 m. bendrame kompozitoriaus Lino Rimšos projekte. Jau netrukus atsirado duetas, peraugęs į nuolatinį kūrybinį bendradarbiavimą. Ryoji Hojito Lietuvą reguliariai aplanko jau ne vienerius metus. Čia jis jaučiasi laukiamas klausytojų, leidžia atostogas su šeima.

Būtent atostogų metu užgimęs bendradarbiavimas užfiksuotas kompaktinėje plokštelėje „Vacation Music“, kurią išleido lietuviška įrašų kompanija „NoBusiness Records“. Plokštelė puikiai įvertinta Europoje, Japonijoje ir JAV tokių džiazo muzikos leidinių kaip „All About Jazz“, „All About Jazz Italy“, Jazz Tokyo, Free Jazz-Steff ir „Music and More“. 2010 metais koncertinio turo metu per Japonijos miestus duetas pristatė savo plokštelę tekančios saulės šalies publikai, o dabar susipažinti su dueto atliekama muzika turės ir Lietuvos muzikos mylėtojai.

Nuo 1986 m. R. Hojito pradėjo solinę karjerą, ėmė vadovauti grupėms, grodamas unikalią, klasifikacijoms nepaklūstančią muziką. 1990 m. vykęs koncertas su Otomo Yoshihide tapo svarbiu kūrybiniu impulsu, jo raiškos būdą japonas pamėgino pritaikyti savo instrumentui. Nuo to laiko R.Hojito grojo su žymiausiais Japonijos atlikėjais: saksofonininkais Kazutoki Umezu, Junji Hirose, vokalistu Koichi Maikigami ir garsiais pasaulio avangardistais: Johnu Zornu, Tomu Cora, Johnu Rose, Davidu Mossu, Nedu Rothenbergu, Joelle Léandre, Nicolu Collinsu ir kt.

R. Hojito sukūrė savitą fortepijoninį stilių, kurio laisvą formą šalia tradicinių skambinimo būdų papildo „mažieji instrumentai“: varpeliai, barškučiai, įvairūs žaisliukai ir net buities rakandai, kuriuos japonų pianistas naudoja kaip savarankišką garso šaltinį, arba preparuoja jais instrumentą, taip išgaudamas netikėtus sonoristinius efektus. Neatsitiktinai muzikantas gimtinėje vadinamas „japonų Cage‘u“.

Saksofonininkas Liudas Mockūnas, kryptingai dirbantis ir be atvangos grojantis įvairiuose projektuose, palaipsniui pelnė rimto ir į kompromisus nesileidžiančio muzikanto reputaciją. Baigęs mokslus Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijoje ir Danijos Ritmo muzikos konservatorijoje, su muzikiniais projektais apkeliavęs ne vieną pasaulio šalį, L. Mockūnas grojo beveik visoje Europoje, JAV, Izraelyje, Turkijoje, Japonijoje bei Kinijoje. Muzikantas nuolat bendradarbiauja su Marcu Ducret, Barry Guy, Vladimiru Tarasovu, Stefanu Pasborgu, Matsu Gustafssonu, Jacobu Anderskovu, Mikko Innanenu, Copenhagen Art Ensemble, yra grojęs su Andrew Hillu, Scotu Colley, Nasheetu Waitsu ir kt. Saksofonininkas ne kartą apdovanotas įvairiais prizais, tarp jų „Vilnius Jazz“, „Birštonas Jazz“, „Mūzų Malūno” ir „Lietuvos Muzikų Sąjungos” prizais už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai. 2004 su savo grupe „Toxikum“ pelnė prestžiškiausią muzikos apdovanojimą Danijoje „Danish Music Award“, o 2011 m. Lietuvoje už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ (rež. A. Areima, OKT teatras) Kompozitoriaus nominacijoje jam įteiktas Auksinis scenos kryžius.

Šių dviejų talentingų Lietuvos ir Japonijos improvizatorių duetą rugsėjo 20 d. bus galima išgirsti Kėdainių kultūros centre, rugsėjo 21-ąją – Kauno menininkų namuose, rugsėjo 22-ąją – Šiaulių muzikos centre „Saulė“ ir rugsėjo 23-iąją – Vilniuje, koncertų salėje „Piano.lt“.

rugsėjo 20 d., antradienį, „Kėdainių krašto daugiakultūris centras” (Senosios rinkos g. 12), pradžia 17 val.
rugsėjo 21 d., trečiadienį, Kauno menininkų namai (V.Putvinskio g. 56, LT- 44211), pradžia 19 val.
rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, Šiaulių muzikos centras „Saulė” (Tilžės g. 140), pradžia 19 val.,
rugsėjo 23 d., penktadienį, „Piano.lt” koncertų salė Vilniuje ( Kėdainių g. 1), pradžia 19 val.

Teksto autorius Julijus Grickevičius

Jau 8-ąjį kartą į sostinės kino ekranus užsuks rinktiniai dokumentiniai filmai iš viso pasaulio – rugsėjo 22 d. – spalio 2 d. „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ vyks Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), didžiausias ir seniausias Baltijos šalyse dokumentinio kino festivalis. Festivalio programoje – per 30 filmų dokumentinio kino gerbėjams, susitikimai su svečiais, kino meistriškumo dirbtuvės.

Šiemet šūkį „Mes esame dokumentika“ pasirinkęs festivalis ragins globaliai pasižiūrėti į dokumentinį kiną ir įsitikinti, kad mes visi esame dokumentinio kino kūrėjai ir herojai, nepriklausomai nuo to, ar labiau esame linkę būti pasyviais gyvenimo stebėtojais, ar aktyviais dalyviais.

„Dokumentinio kino akiratis yra labai platus – tai atskiri mūsų gyvenimai, pavieniai pasakojimai apie mus ir mūsų pasakojimai apie kitus, sudarantys universalų gyvenimo suvokimą. Ir nesvarbu, ar mes aktyviai reiškiamės kaip filmų kūrėjai, herojai, situacijų ir reiškinių tyrinėtojai, ar atpažįstame save filmo personažuose, ar tiesiog norime likti pasyviais stebėtojais, visi tampame šios dokumentikos dalyviais ir turime tam tikrus vaidmenis. Nesvarbu, ar sąmoningai pasirinktus, ar nejučiomis“, – kalba Vilma Levickaitė, VDFF programos sudarytoja.

Pagrindinėje festivalio programoje – 9 istorijos, papasakotos talentingų gyvenimo stebėtojų iš JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Čekijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Gruzijos. Nors programa pasižymi temų, žanrų ir stilių įvairove, jos centre – Žmogus.

Pagrindinėje VDFF programoje žiūrovai išvys vieną iškiliausių mados metraščių figūrų – Yves Saint Laurent‘ą („Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, 2010), du dešimtmečius dokumentinio kino kūrėjos Jennifer Fox su kamera stebėtą didįjį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę („Mano reinkarnacija“, 2010 m.), beveik du dešimtmečius filmuotą Katką, bandančią atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų („Katka“, 2010), Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje („Tarp žvaigždžių“ 2010), muzikos galią atskleidžiančią „Kinšasos simfoniją“ („Kinshasa Symphony“, 2010), pelniusią daugiausiai publikos simpatijų prizų festivaliuose, amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot) metaforą – „Bokso salę“ („Boxing Gym“, 2010).

Filmas „Labanakt niekam“ („Goodnight Nobody“, 2010) pasakos skirtinguose žemynuose gyvenančių herojų, siejamų „negalios“ užmigti, istorijas, o gruzinų kilmės režisierė Nino Kirtadzé ragins prisiminti žmogišką ir politinę Gruzijos dramą („Šis tas apie Gruziją“, 2010). Rizikingu eksperimentu pavadintas „Gyvenimas per vieną dieną” („Life in a Day“, 2011) vers susimąstyti apie kitokias formas įgyjantį dokumentinį kiną. „Gyvenimas per vieną dieną“– tai bendras „Youtube” vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją ir sumontuotas iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų.

Specialioji festivalio programa, skirta kasmet išryškinti vieną ar kitą dokumentinio kino tendenciją, šiemet vadinsis „(Ne)realybės dokumentika“. Ją sudarys 5 filmai, nagrinėjantys įvairias žmogaus sukurtų pasaulių zonas: televizijos produkciją („Kaip televizija sujaukia mums protą“, 2010), utopinę uždarą bendruomenę („Komunos vaikai“, 2009), virtualų pasaulį („Mano avataras ir aš“, 2010), meilės romanų istorijas („Kalti malonumai“, 2010), rinkodaros strategijas („Geriausiai parduotas filmas“, 2011).

Ketvirtą kartą konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje varžysis po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kam atiteks prizai už geriausią Baltijos šalių dokumentinį filmą, spalio 1 d. per VDFF uždarymą paskelbs tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos.
Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta šmaikštumu ir daugiaprasmiškumu pasižyminčiam bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui, dar Lietuvoje neatrastam dokumentinio kino kūrėjui. VDFF žiūrovams bus parodyti visi jauno režisieriaus sukurti filmai, tarp jų ir pats naujausias, tačiau tarptautiniuose festivaliuose jau pelnęs pripažinimą, darbas „Berniukas, kuris buvo karalium“ („The Boy Who Was a King“, 2011), pasakojantis apie vieną žavingiausių šiuolaikinės istorijos monarchų – Simeoną II-ąjį.

VDFF‘11 pristatymas
httpvh://www.youtube.com/watch?v=bEqkb0qp4hA

Dokumentinio kino profesionalams ir studentams bendradarbiaujant su „MEDIA Desk Lietuva“ bus surengtos trys meistriškumo dirbtuvės, kurias ves festivalio svečiai. Besidomintiems eksperimentinio kino istorija, režisierius Pipas Chodorovas rugsėjo 28 d. 13 val. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“, o konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves jauniems kino prodiuseriams skirtas meistriškumo dirbtuves apie dokumentinio kino finansavimą. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. pristatys dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo dirbtuves.

Daugiau informacijos apie festivalį svetainėje www.vdff.lt

„ARTscape“ projektui bendradarbiaujant su Švedijos kino institutu, rugsėjo 9 – 13 dienomis bus pristatyti penki – klasikiniai ir šių dienų kūrėjų vaidybiniai filmai. Kaip ir visada, filmai bus rodomi „Skalvijos“ kino centre, nemokamai. Prieš pirmąjį seansą rugsėjo 9 d. 16.30 val. švedų kiną žiūrovams pristatys Švedijos kino instituto atstovas Janas Gӧransonas. 

Programą pradės Roy‘aus Anderssono melodrama„Švediška meilės istorija“ (1970). Nors režisierius laikomas vienu žymiausių Švedijos kūrėjų, per visą savo karjerą kol kas jis sukūrė keturis pilnametražius vaidybinius filmus. „Švediška meilės istorija“ – Anderssono debiutas, gavęs net kelis Berlinalės apdovanojimus. Filme pasakojama apie penkiolikmečio vaikino ir keturiolikmetės merginos meilę, ji supriešinama su dekadentišku suaugusiųjų pasauliu. Režisierius kuria nekaltų ir naivių jaunuolių, kurių dar nepasiglemžė brandžių vidutinybių gyvenimas, portretus. Tačiau Anderssonas perdėm nesupaprastina ir nesukarikatūrina suaugusiųjų – kiekvienas jų išgyvena asmeninę tragediją ir suteikia vilties jaunuoliams, jog jų gyvenimas nebūtinai turi baigtis taip pat. Kiekvienas gali rinktis.

Kitas programos filmas – Vilgoto Sjӧmano „Man smalsu – geltona“(1967). 1968 -aisiais jis buvo uždraustas JAV dėl neva per drastiškų sekso scenų. Tačiau filmas ne tik apie seksualumą ir 7-ojo dešimtmečio seksualinę revoliuciją. Tai labiau kapitalizmo kritika. Kurdamas tuometinės Švedijos portretą, režisierius pasitelkė dokumentinį stilių. Pasakojama jaunos merginos Lenos istorija. Ji smalsi, ieško savęs, maištauja, nori suvokti socialinę ir politinę savo šalies situaciją.

Kiti trys filmai – jaunosios kartos režisierių. Su Tomu Alfredsonu Lietuvos žiūrovai jau galėjo susipažinti, pažiūrėję filmą „Įsileisk mane“. Režisierius savo šalyje išpopuliarėjo, kartu su draugais įkūręs komikų grupę „Killingganget“, vėliau jie ėmė kurti ir televizijos filmus. Šįkart bus parodytas debiutinis Alfredsono filmas „Keturi rudos atspalviai“ (2003), kurio juodas humoras primins Ulricho Seidlio kiną. Filmo pavadinimas –aliuzija į Švedijos vėliavą, kurios mėlyna spalva padalinta į keturias dalis, tik režisieriaus perdažoma rudai. Filme pasakojamos keturios istorijos, o švedų kultūrinės ypatybės narstomos lyg po padidinamuoju stiklu. Pirmoji istorija nukelia į turtingo tėvo laidotuvės, į kurias susirenka visa šeima ir pamažu paaiškėja, kad vaikai turėjo priežasčių nekęsti savo velionio tėvo. Kitos novelės herojus – gyvūnų krematoriumo darbuotojas, įsivaizduoja, kad yra sukūręs puikią šeimą bei griebiasi keistų būdų savo uždaram ir sudėtingam sūnui padrąsinti. Trečioji istorija nukels į Švedijos vakarų pakrantę ir supažindins su vieno viešbučio peripetijomis. Ketvirtos istorijos herojai suburia maisto gaminimo grupę ir renkasi kartą per savaitę susirenka, tačiau paaiškėja, kad jų pokalbių temos visai ne apie maistą.

Režisieriaus Fredriko Edfeldto filmas „Mergaitė“ (2009) švedų kritikų buvo vadinamas geriausiu 2009 m. Švedijos filmu. Filmas neseniai buvo „Skalvijos“ repertuare, dabar bus proga pamatyti jį nemokamai. Veiksmas nukelia į Švedijos provinciją. Čia gyvena Mergaitė, kurios tėvai iškeliauja į Afriką, į humanitarinę misiją, palikdami jauniausią atžalą nerūpestingai tetai. Mergaitė greit pavargsta nuo nuolatinių tetos vakarėlių ir jos rytinių pagirių. Jai palengvėja, kai teta su vaikinu išvyksta. Pagrindinė herojė – rami, mėgsta stebėti aplinką ir nors turi draugų, gyvenančių netoliese, greit apsipranta su vienatve ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio.

Programą užbaigs Jesperio Ganslandto debiutas „Sudie, Falkenbergai“ (2006). Filmo herojai – penki jaunuoliai, gyvenantys Falkenberge. Draugai jau įžengė į brandos amžių, atėjo laikas palikti gimtąjį miestelį, tačiau visi bando to išvengti ir gyventi praeitimi. Holgeris ir Davidas nė negalvoja palikt namų ir daugiausiai laiko leidžia vaikštinėdami miškuose bei kalbėdami apie vaikystę. Holgerio brolis Jonas nuolat depresuoja, Jorgenas vis kuria planus, kaip užsidirbti, o vienišius Jesperis vis grįžta į gimtąjį miestelį aplankyt savo ligoto tėvo, tačiau, iš tiesų, niekad su juo nebendrauja. Filmo idėja kilo režisieriui ir jo draugams filmuojant vienas kito gyvenimus, beje, visi draugai ir įkūnija pagrindinius personažus.

REPERTUARAS:

Švediška meilės istorija / En kärlekshistoria – rugsėjo 9 d. 16.30 val.
Režisierius: Roy Andersson
Žanras: melodrama
Filmo šalis: Švedija
Metai: 1970
Trukmė: 115 min.
Kalba: švedų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Ann-Sofie Kylin, Rolf Sohlman, Anita Lindblom
Aprašymas:
Vieną karštą, idilišką vasarą susitinka du paaugliai ir vienas kitą įsimyli. Pamiršę socialines ribas jie susikuria savo pasaulį – visiškai priešingą suaugusiųjų pasauliui, kuriame egzistuoja iškreipti santykiai, nusivylimas, bodėjimasis gyvenimu ir nuovargis. Šis režisieriaus debiutas lyginamas su ankstyvaisiais Ingmaro Bergmano filmais.

Man smalsu – geltona / Jag är nyfiken – gul – rugsėjo 10 d. 16.50 val.
Režisierius: Vilgot Sjoman
Žanras: drama
Filmo šalis: Švedija
Metai: 1967
Trukmė: 121 min.
Kalba: švedų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Lena Nyman, Vilgot Sjöman, Börje Ahlstedt, Peter Lindgren
Aprašymas:
Tai vienas iš kontraversiškiausių visų laikų filmų. Šis Švedijos visuomenės atspindys, sukurtas seksualinės revoliucijos metu, buvo apibūdinamas ir kaip nešvankus, ir kaip revoliucinis. Filmas pasakoja Lenos Nyman istoriją. Ji yra žingeidi ir maištaujanti jauna moteris, siekianti suprasti Švedijos socialinę bei ekonominę situaciją ir drąsiai pažiūrėti į savo seksualinę tapatybę.

Mergaitė / Flickan– rugsėjo 11 d. 17 val.
Režisierius: Fredrik Edfeldt
Žanras: drama
Filmo šalis: Švedija
Metai: 2009
Trukmė: 98 min.
Kalba: švedų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Blanca Engström, Shanti Roney, Annika Hallin
Aprašymas:
Šiltą 1981-ųjų vasarą dešimtmetė mergaitė lieka namuose su teta, kai jos tėvai išvyksta į Afriką su ilgalaike humanitarine misija. Ją prižiūrinti jauna teta netrukus taip pat išvažiuoja su vyriškiu, pažadėjusi mergaitei sugrįžti po poros dienų. Vasara bėga, o mergaitė niekam nesako, kad liko namuose visiškai viena. Po truputį ji atranda dažnai absurdišką ir nerūpestingą suaugusiųjų pasaulį.

Keturi rudos atspalviai / Fyra nyanser av brunt – rugsėjo 12 d. 17 val.
Režisierius: Tomas Alfredson
Žanras: komedija / drama
Filmo šalis: Švedija, Danija
Metai: 2004
Trukmė: 192 min.
Kalba: švedų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: Robert Gustafsson, Maria Kulle, Karl Linnertorp
Aprašymas:
Pasakojamos keturios istorijos apie žmonių, tiksliau švedų elgesį, kuris stebimas lyg per padidinamąjį stiklą. Gerai apsirengęs vyras, ką tik užbaigęs gyvenimo darbą savo likimą regi medinėje skulptūrėlėje. Pietinėje Švedijoje stropus tėvas bando įkvėpti savo sūnui pasitikėjimo rodydamas, kaip reikia kremuoti gyvūnėlius. Gotenburge susiburia žmonių grupė, turinti bendrą tikslą – išmokti gaminti valgyti. O kažkur šiaurėje miršta „šeimos galva“ – tėvas, kurį giminės laidoja pagal gana neįprastus papročius.

Sudie, Falkenbergai / Farväl Falkenberg – rugsėjo 13 d. 17 val.
Režisierius: Jesper Ganslandt
Žanras: drama
Filmo šalis: Švedija, Danija
Metai: 2006
Trukmė: 91 min.
Kalba: švedų
Subtitrai: lietuvių
Vaidina: John Axel Eriksson, Holger Eriksson and David Johnson
Aprašymas:
Tai istorija apie penkis vaikystės draugus, kurie jau tapo jaunais vyrais ir paskutinę vasarą leidžia savo gimtajame miestelyje – Falkenberge. Deividas vis dar nori būti vaiku, o Holgeris niekur nenori vykti. Šie du draugai pabėga į mišką, kad pasislėptų nuo ateities. Kitas jaunuolis Jesperis vis grįžta namo, tad nelabai kas ir pastebi, kad jis buvo kur išvykęs. Jorgenas savo firmai „Pusryčiai lovoje“ įkurti pinigų prasimano apiplėšinėdamas namus. O amžinai blogos nuotaikos Jonas vis dar tiki, kad nuotaiką jam gali pakelti kiauliena.