Lo‘Jo – Pancūzijos muzikantų grupė, grojanti ir įrašinėjanti world music su stipriais Šiaurės Afrikos bei Prancūziškais elementais.

„The Independent” (UK) įvardijama kaip „turbūt viena geriausių gyvai grojančių grupių šiuo metu pasaulyje“ Lo‘Jo niekada netilpo į muzikos industrijos normas. Ji susibūrė Prancūzijoje prieš du dešimtmečius muzikos mokykloje susitikus dainininkui, dainų autoriui Denis Péan ir smuikininkui Richard Bourreau. Jų muziką galima apibūdinti kaip „mielai keistą ir stebėtinai pažįstamą“, kurioje pinasi prancūzų šansonai, dub regis, afrikietiški, arabiški ir čigoniški skoniai su džiazu ir poetišku jautrumu. Lo‘Jo – tai grupė kuri savo kūrybinę ir organizacinę energiją skiria iššūkiams ir ekscentriškiems renginiams, tokiems kaip festivalis dykumoje (kasmet vykstantis Touareg, Afrikos bei pasaulio muzikantų festivalis pietų Saharoje).

Koncertai vyks:

* Kovo 4 d. Kaune, laisvalaikio namuose “Nautillus”
* Kovo 5 d. Vilniuje, klube “New York”

Daugiau informacijos apie šį ir kitus artėjančius koncertus rasite: http://www.gmgyvai.lt/.

Nuo šios savaitės Menų spaustuvėje svečiuosis dar vieni rezidentai iš Norvegijos – Bergene (Norvegija) įsikūrusi šiuolaikinio šokio ir teatro trupė „Winterguests“. Norvegų menininkai čia repetuos naujausią savo spektaklį ir surengs kūrybines dirbtuves lietuvių šiuolaikinio šokio studentams ir profesionalams.

Trupę 2006 metais įkūrė rašytojas, choreografas ir režisierius Alanas Lucienas Øyenas.
Pradžioje „Winterguests“ labiau koncentravosi į šokį, kuriame kartais būdavo naudojami teksto intarpai. Vėliau šokis ir teatras pavirto dviem lygiagrečiomis trupės kūrybinėmis kryptimis. Norvegų scenos menininkų spektakliai aplankė 15 šalių keturiuose žemynuose.

Vilniuje „žiemos svečiai“ tęs darbą ties šokio spektakliu „Flawed“. Pirmieji jo kūrimo etapai vyko Tel Avive (Izraelis) ir Kane (Prancūzija), premjera planuojama kovo 25 dieną Osle.

Spektaklio atspirties taškas – nepasitikėjimas ir panieka, kurie tapo žmonių tarpusavio santykių kasdienybe. Pasitelkę šokį, tekstus ir video, Alanas Øyenas ir buvęs garsios Izraelio trupės „Batsheva Dance“ šokėjas Léo Lérus tiria rasizmo, seksizmo ir kitų –izmų fenomenus.

Daugiau apie savo trupės veiklą ir kuriamą spektaklį norvegų menininkai papasakos vasario 17 dieną Menų spaustuvėje, 17 val. 30 min. Vasario 18 ir 19 dienomis šiuolaikinio šokio praktikai turės galimybę dalyvauti Léo Lérus kūrybinėse dirbtuvėse.

Iš Gvadelupės kilęs Léo Lérus šokio įgūdžius tobulino Paryžiaus konservatorijoje, kur
mokėsi improvizacijos ir kompozicijos, gilinosi į Angelin Preljocaj, Ohado Naharino, Merce’o Cunninghamo ir kitų iškilių šokio personalijų kūrybą. Kaip šokėjas jis buvo garsių šiuolaikinio šokio trupių narys – „Carte Blanche“ (Norvegija), „Random Dance Company“ (Didžioji Britanija), „Batsheva Dance Company“ (Izraelis).

Šiuo metu jis yra vienas „Maria Kong Dance Company“ įkūrėjų, choreografas ir šokėjas.

Vilniuje Léo Lérus praves dvi kūrybines dirbtuves (18 d. 16.30 val. ir 19 d. 16.30 val.) kurių pagrindas – „gaga“ technika. Pirmasis užsiėmimas (nuo 1 val. iki 2 val.) – pradinio lygmens. Antrasis (1,5 val.) skirtas tiems, kurie dalyvavo pirmajame arba jau turintiems patirties su šia šokio technika. Léo Lérus pageidauja, kad dirbtuvėse nebūtų stebėtojų – tik dalyviai.

„Gaga“ yra judesio kalba, kurią ištobulino garsus choreografas Ohadas Naharinas, dirbdamas su „Batsheva Dance“ trupe. „Gaga“ – laisvės ir malonumo patirtis. Ši technika padeda išlaisvinti instinktyvų judesį, suvienyti sąmoningą ir pasąmoninį judėjimą“, – savo kūrybines dirbtuves pristato Léo Lérus.

Kūrybinės dirbtuvės yra nemokamos, reikalinga registracija el. pašto adresu laura@menuspaustuve.lt arba telefonu 204 08 32.

Jaunoji aktorių karta alternatyvia, menine kalba ketina prabilti apie visuomenėje pamišėliais laikomų žmonių problemas. „Šalia savęs turime pamatyti ir labai nepatogius mums dalykus. Plonytė raudona mus nuo jų skirianti riba labai sąlyginė… Prie pamišimo vartų skirta stovėti kiekvienam, kodėl gi jie neturi mums rūpėti? Jie – mūsų dalis“, – sako spektaklio „Pamišėlė“ premjerai Lietuvos rusų dramos teatre besiruošianti režisierė Laima Adomaitienė.

Žymios šiuolaikinės Izraelio dramaturgės, garsėjančios netradiciniais kūrybos metodais, Yael Ronen pjesė „Nutcase“ Lietuvoje statoma pirmąjį kartą. Kartu tai ir dar viena naujiena Lietuvos rusų dramos teatrui – šis spektaklis bus rodomas su lietuviškais subtitrais. Teatro vadovo maestro Jono Vaitkaus teigimu, pradedant šiuo performansu, vertimas į lietuvių kalbą turėtų pamažu įsiterpti ir į likusį Rusų dramos teatro repertuarą.

„Mes visi stengiamės sunaikinti neįdomų ir ligotą pasaulį, ir iš naujo sukurti jį savo galvoje, pridėdami jam naujas istorijas bei spalvas. Šis pasaulis mane priėmė ir dabar aš žinau, kad net susikurtas jis yra trapus; žinau, kad jis nesirenka ir priima tave tokį, koks esi; žinau, kad jame slypi išsilaisvinimas ir kad galiausiai suvoki, jog viskas, ką susikūrei galvoje, jau nebeguodžia“. Ši mintis tampa viso performanso motto. Tokiu monologu į žiūrovą prabyla pagrindinė spektaklio „Pamišėlė“ herojė Aja (akt. Gabija Siurbytė).

Vasario 25-ąją įvyksiančiame premjeriniame spektaklyje siūloma pažvelgti į šios jaunos merginos, ką tik įžengusios pro psichiatrinės klinikos duris, išgyvenimus. Uždarojo skyriaus palatoje ji susipažįsta su kitomis trimis pacientėmis, stebi jų santykį su artimaisiais, gydytojais-psichiatrais bei aplinka. Trumpam susipynę skirtingi jų likimai ir pagrindinės herojės patirtis klinikoje pakeičia jos suvokimą apie gyvenimą, padeda kitaip įvertinti svarbius dalykus.

„Tai – jauno žmogaus savęs ieškojimai per pasaulio grimasas, kitų žmonių išgyvenimus ir klystkelius“, – teigia režisierė L. Adomaitienė.

Šis spektaklis – noras kalbėti apie tai, jog vyraujantis požiūris į psichinių sutrikimų turinčius žmones yra neretai ydingas, kuomet dažnas apie šias problemas žino per mažai arba pasikliauja nepelnytai mistifikuota ar stereotipizuota informacija.

Pasak režisierės, kūrybiniai spektaklio ieškojimai vyko skausmingai, kantriai, ilgai, tačiau jie dar nesibaigė. Ilgos valandos, praleistos bendraujant su psichiatrijos klinikų pacientais ir jų gydytojais, L. Adomaitienės teigimu, tapo pagrindu aktoriams keistis: bręsti, atrasti netyrinėtas sielos gelmes, ugdyti supratimą ir toleranciją netobulam pasauliui.

Kartu su keturiais Rusų dramos teatro aktoriais spektaklyje vaidina režisieriaus J. Vaitkaus kurso studentai. Muziką kuria kompozitorius Faustas Latėnas.

„Pamišėlės“ premjera įvyks penktadienį, vasario 25 d.

Spektaklis bus rodomas rusų kalba su lietuviškais subtitrais.

Vaidina:

Gabija Siurbytė – Ają
Inga Maškarina – gydytoją Sirkin
Liuda Gnatenko, Edita Gončarova – Ajos motiną Editą
Igoris Abramovičius – Vivjanos globėją Benį
Jekaterina Makarova – Janą
Jelena Orlova – Vivjaną
Jevgenija Karpikova – Tomi
Michailas Makarovas ir Valentina Lukjanenko – Janos tėvus

Spektaklio rodymo datos:
– vasario 25, 26 d. – premjeros
– kovo 12 d. – premjera
– balandžio 7,15 d. – premjeros

Gaio De Lima: “Manau, kad lietuviai tokie pat nuoširdūs, kaip brazilai”

Vasario 19d. 21.30 gyvos muzikos klube “Tamsta” skambės energingi braziliški ritmai – įvairiais autentiškais instrumentais čia gros bei dainuos brazilų atlikėjas GAIO DE LIMA.

Su Gaio De Lima kalbėjosi Ingrida Bačelytė

Esate žinomas kaip talentingas įvairiapusis atlikėjas – kuriate melodijas, dainuojate, grojate įvairiais instrumentais: braziliška “ukulele”, pandeiro, 10-ies stygų mandolina, kt. Su kokiais garsais iš Brazilijos norėtumėte mus supažindinti?

Lietuvoje gyvena apie 3 milijonai žmonių, o Brazilijoje – 185 milijonai. Dėl to, kad mūsų tiek daug ir kad buvome daug kartų kolonizuoti skirtingų tautų, mūsų muzika, instrumentai ir ritmai yra be galo įvairūs. Net mes patys nuolat atrandame kažką naujo mūsų didžiulėje šalyje, tad ir jums rekomenduoju klausytis kuo įvairesnės muzikos iš Brazilijos, ir vis atrasti naujų garsų. Jums tai gali patikti arba ne, bet eksperimentuoti ir ieškoti tikrai verta.

Užaugote Rio De Žaneire. Ar grojate nuo pat vaikystės?

Rio De Žaneiras, buvusi Brazilijos sostinė, yra tapusi namais ne tik atvykėliams iš visos Brazilijos, bet ir iš kitų šalių, Europos bei Afrikos. Rio, garsus savo paplūdimiais ir į jūrą žvelgiančiais nameliais ant kalvų, yra daugiakultūrinis centras. Užaugau pačioje šio miesto šerdyje, apsuptas muzikos garsų įvairovės. Pradėjau groti kai man buvo trylika, tačiau muzika lydi mane nuo pat mažens. Užsiiminėjau capoeira, taip pat samba de rodas, kaip ir mano mama bei senelis.

Dažniausiai grojate labai linksmą muziką, energingus braziliškus ritmus. Jūsų koncerto metu patariate klausytis ar šokti?

Brazilijoje galioja vienintelė taisyklė: jei negroji – privalai šokti, ir atvirkščiai. Įsivaizduokite patį geriausią vakarėlį, bet jūs negalite šokti, nes sūpuojate verkiantį kūdikį ant rankų. Nelabai maloni situacija, ar ne? Dėl to atsirado toks posakis: “ tas, kas nešoka, privalo laikyti kūdikį”. Tad kurį variantą pasirinktumėte jūs? (juokiasi). Kai ateisite į mūsų koncertą, mes prašysime jūsų ir klausytis, ir šokti. Mano patarimas – nebijoti įsijausti.

Kas gros kartu su jumis šiame koncerte?

Man bus malonu dalintis scena kartu su puikiu septyniastygės gitaros atlikėju ir mano geriausiu draugu Vitor Celestino. Mes kartu grodavome su įvairomis grupėmis Rio De Žaneire, dalyvaudavome kituose projektuose. Jis groja ir mano kompaktinėje plokštelėje „Aquele Negocinho” (“Tai”). Mūsų pasirodymo atmosfera bus paprasta, jauki ir neįpareigojanti – lyg svečiuose pas savo geriausią draugą. Esu spontaniškas tiek gyvenime, tiek muzikoje, tad gali būti, jog koncerto pabaigoje ant scenos atsiras daugiau žmonių – pamatysim!

Kokią muziką grosite šįkart, ko galime tikėtis?

Norint pasigaminti tikrą Brazilišką omletą, reikalingi daugiau nei du kiaušiniau, bet užteks ir dviejų, kad pajustumėte puikų skonį (juokiasi). Šiuo pasirodymu supažindinsime su braziliškais ritmais, naudodami įvairius instrumentus. Mūsų repertuare skambės instrumentinė muzika bei sambos melodijos, taip pat kelios mano paties kūrybos dainos.

Yra labai daug sambos rūšių, kokios jos?

Norint pažinti braziliškos sambos įvairovę, reikėtų žinoti istorinius šalies faktus nuo pat atradimo 1500-aisiais iki dabar. Pagrindinės šios muzikos rūšys susiformavo vienu ar kitu periodu ir buvo įtakojamos to meto aplinkybių. Tačiau įsivaizduoju, kad jums bandymas suprasti sambos rūšis būtų kaip mano bandymas suprasti tradicinį lietuvių patiekalą – cepelinus. Aš, žinoma, juokauju – tiesą sakant, su cepelinais mane supažindino mano draugai Giedrė ir Marius, ir man jie labai patinka!

Kaip jūs apibūdintumėtė autentišką brazilišką atmosferą?

Nuo tada, kai gyvenu Europoje, aš nuolat bandau atkurti tokią atmosferą kitiems. Dėl kultūrinių skirtumų tai praktiškai neįmanoma, nes mes kalbame skirtingom kalbom. Bet jei turėčiau apibūdinti tos atmosferos pojūtį, pavadinčiau jį “begalinės laimės jausmu”. Ir tokį pat pojūtį galima sukurti visur, parodant mūsų kaip artistų meilę mūsų muzikai ir kultūrai. Kai grojame ir sulaukiame susižavėjimo bei šilto priėmimo iš žiūrovų, kartu dalijamės tuo begalinės laimės jausmu.

Į Lietuvą atvykstate nebe pirmą kartą. Papasakokite apie jūsų patirtį čia.

2010 m. balandį, kai pirmąsyk atvykau į Lietuvą, pasienio kontrolės darbuotojas, pamatęs mano pasą, sušuko: “ Oho, jūs brazilas!”, ir pradėjo šypsodamasis atsiprašinėti, kad eilė tokia ilga. Man niekada nėra tekę girdėti, kad už tai būtų atsiprašoma. Tai bent mandagumas! Esu įsimylėjęs Lietuvą, jos žmones ir jų šiltumą, čia lengva susirasti draugų. Manau, kad dauguma muzikantų, atlikėjų čia yra labai talentingi. Brazilijoje esu koncertavęs neįgaliems vaikams, našlaičiams, senukams, tad ir Lietuvoj grojau labdaros tikslais, mačiau, kad žmonės čia stengiasi padėti kitiems, kaip ir mes. Yra ir daugiau panašumų tarp Lietuvos ir Brazilijos: kai lietuviams tikrai labai patinka kažkoks atlikėjas, artistas, jie tai parodo savo pagarba ir susižavėjimu, nesvarbu, kokio amžiaus, lyties ar religijos būtų tas artistas. Lietuviams ir patiems įdomu išmokti kažką naujo. Manau, kad jūs turite tokią pat nuoširdžią širdį, kaip ir brazilai. Man daug kas čia patinka. Man patiko netgi orouosto pasieno kontrolės darbuotojai! Tikiuosi, kad jie galės ateiti į mano koncertą “Tamsta” klube (juokiasi).

„InSearch“: „Įsivaizduokite garsų vaivorykštę, tai mes!“

Juozas Martinkėnas, Mantas Augustaitis, Paulius Adomėnas ir Nojus Jurkus – profesionalių muzikantų ketvertas geriau pažįstamas kaip grupė „InSearch“. Ilgai brandinę, rašę dainas ir improvizavę pagaliau jie pristato savo debiutinį albumą „Art Alarm“.

Vasario 18-ąją, penktadienį spalvingieji „InSearch“ užims gyvos muzikos klubo „Tamsta“ sceną. Nekantriai laukdami koncerto muzikantai pasidalijo istorijomis, kaip gimė grupės pavadinimas, kaip augo naujasis albumas ir kokio skambesio jie ieško.

Kaip sako patys „InSearch“ drauge jie (tiesa, dar be saksofonininko Nojaus) groti pradėjo maždaug prieš 5-erius metus. Prisijungus Nojui grupės veikla tik aktyvėjo, nors metams ją buvo pertraukę Nojaus ir vokalisto bei gitaristo Juozo mokslai Danijoje.

Jėga – vienybėje

Degančiomis meile muzikai akimis „InSearch“ vaikinai pripažįsta, kad per laiką kartu nemažai pasikeitė. „Kai pradėjome studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, svajojome apie individualius pasiekimus. Dabar norime būti gera grupe“, – praktiškai vienu balsu sako Juozas ir būgnininkas Mantas.

Visi keturi pripažįsta, kad, kaip ir tinka grupės pavadinimui („InSearch“ – liet. ieškantys, paieškose), vis dar ieško norimo skambesio. „Klausomės labai daug skirtingos muzikos ir ji mums patinka“, – sako bosine gitara grojantis Paulius. Tačiau Mantas skuba paaiškinti. „Anksčiau daugiau džiazo klausydavom, tuomet aistra jam pradėjo blėsti, atsirado daugiau roko, vėliau mūsų muzika palengvėjo. Retai būna tokių jautrių muzikantų kaip mes. Galbūt todėl ir neišsigrynina vienspalvis grupės braižas. Galbūt mes ateityje nebūsime muzikantai“, – svarsto Mantas, o jam tuoj pat linkteli Paulius.

Apie albumą svarstė metus

Metus gvildenę idėją apie pirmąjį savo albumą pagaliau „InSearch“ kolektyvas susiėmė ir kaip tarė, taip ir padarė. Muzikantai tikina, kad visi 6 į albumą „Art Alarm“ sudėti kūriniai yra labai skirtingi. „Kai mūsų klausia, kokiu stiliumi grojame, neturime atsakymo. Nenustebčiau, jei atsirastų stilius „InSearch“. Buvome prikaupę daug muzikos, kūrinių, kurie pradėjo ilgainiui atsibosti. Atsirado naujų idėjų, o senąsias norėjosi užkonservuoti, užfiksuoti, taip gimė albumas“, – vienas kitą papildydami pasakoja vaikinai. „InSearch“ kūrybos rinkinyje „Art Alarm“ yra užkoduota ir kita žinutė. Tai – raginimas muzikantams, šaukimas „atsargiai, neišnykime“. „Muzikos grupių kultūra Lietuvoje nėra išvystyta. Visi yra geri pavieniai muzikantai, o projektai neturi tęstinumo. Tokia tradicija atėjo iš Vakarų. Mūsų albumas – meno šauksmas, kvietimas atkreipti dėmesį į grupę kaip į vertybę“, – jausmingai kalba Mantas.

Ne muzikantai, o tapytojai

Tris kartus koncertinius turus Rusijoje jau rengę „InSearch“ papasakojo ir apie grupės vardo kilmę. Pasirodo, dar tik gimstant grupei, prieš prisijungiant Nojui, muzikantai išsiruošė į Londone vykusį rokerių „Red Hot Chilli Peppers“ koncertą. Ten pat jie išgirdo džiazo kolektyvo „Trio Beyond“ pasirodymą. Būtent pastarojo pavadinimas paskatino lietuvius pasivadinti „Trio InSearch“. Kai prisijungė Nojus, žodžio „trio“ pavadinime nebeliko.

„Galbūt mūsų kūryba panašesnė į instrumentinę muziką. Kuriame taip, kaip norisi. Madinga sakyti, kad grupės stilius unikalus. Mes ne unikalūs, mes spalvoti, margi, mirguliuojantys. Mes mąstom kaip tapytojai, o ne muzikantai“, – šypsodamiesi sako vaikinai.

„InSearch“ koncerte klausytojai veikiausiai nešoks, tačiau muzikantai žada tikrą malonumą ausims. Rami kaip upelis, ilgesinga kaip atsisveikinimas traukinių stotyje, skubi kaip greitkeliu nulekiantys automobiliai, melodinga ir energinga ketveriukės muzika užlies atokiausias sielos kerteles, tik įsileiskite. Neišsigąskite, kartais „InSearch“ muzika chaotiška ir sudėtinga tarsi žmonių santykiai…

Netrūks staigmenų

Penktadienį koncertuosiantys muzikantai neslepia albumą „Art Alarm“ išleidę savo lėšomis, padedami mylimų draugų ir brangių žmonių. Savo džiaugsmu „InSearch“ pasidalins ir su koncerto „Tamstoje“ lankytojais – pirmieji 50 svečių nemokamai gaus grupės albumą, visi kiti galės jį įsigyti už 10 Lt. Grupės pasirodymą paįvairins svečiai – Eglė Sirvydytė, Domas Strupinskas ir Imantas Reed.

Koncerto pradžia vasario 18 dieną, penktadienį 21.30 val. Bilieto kaina – 15 Lt, su LSP – 10 Lt.

Po koncerto – nemokami šokiai iki paryčių DJ Vaiperiu!

THE GYPSY SOUND SYSTEM – tai ypatingas duetas, kurį sudaro iš Lenkijos girių kilusi fėja DJ Olga ir prie Ženevos gyvenantis vyndarys Dr Schnaps. Šveicarijoje juokaujama, kad kurdami savo setus, jie naudoja natūralią biofermentaciją ar net magiškus metodus.

Indiškos, ispaniškos, balkaniškos ir graikiškos tradicinės melodijos ne tik paprasčiausiai sumaišomos su moderniais ragga, dub ar electro ritmais, kurie apibarstomi retų senų plokštelių semplų prieskoniais – toks yra pagrindinis receptas. Bet kiekvienas pabuvojęs GYPSY SOUND SYSTEM pasirodymuose tuo netiki. Paprasčiausiai netiki… Tame tikrai panaudota kažin kas daugiau!

Nes GYPSY SOUND SYSTEM setai auga ir pučiasi kaip mielinis pyragas krosnyje ar šampanas šaltame rūsyje, kol sprogsta ir trykšta verdančiu folk muzikos fontanu!

Tarp žinomų ir atskleistų jo ingredientų – Vagalatschk, Raspoutine Smoked Band, Gingala, Besh-o-drom, Fanfare Ciaocarlia, Kočani Orkestar, Goran Bregovič, Mitsoura, Schliwobeatz, Badmarsh su Shri, Taraf Dékalé, Titi Robin, Bratsch, o kur dar daug paslaptingų neskelbiamų muzikinių šafranų ir kitų rečiausių pietietiškų prieskonių!

Nepaprastai malonu ir stebėti muzikos virėjus darbo metu. THE GYPSY SOUND SYSTEM pasirodymo metu nenustygsta vietoje – jie ne tik prižiūri verdantį kokteilį, bet ir šoka, dainuoja, groja įvairiais instrumentais ir netgi, spėjama, buria! Spalvingas dueto šou moka užkerėti publiką, perkelti ją į čigonišką laukinių svajonių ir neužmirštamos laisvės pasaulį.

Galbūt todėl GYPSY SOUND SYSTEM su savo albumu „Iskra“ jau apkeliavo daugiau nei 30 pasaulio šalių ir koncertavo daugiau kaip 400 klubų, koncertinių salių – nuo Niujorko iki Melburno, nuo Paryžiaus iki Stambulo . Iš karto po pasirodymo Vilniuje jie laukiami gastrolėse Pietryčių Azijoje ir Japonijoje. Tad nežiopsokite ir pasitikite DJ Olga ir Dr Schnaps!

GYPSY SOUND SYSTEM pasirodymu vasario 19 d. 23 val. „Gorky“ bare Vilniuje prasideda naujas Baltic Balkan DJs kuruojamas renginių ciklas „Baltic Balkan Bang“. Per visus 2011-uosius jame svečiuosis karščiausi ir geriausiai Europoje kotiruojami Balkanų stiliaus atlikėjai! Pirmame aukšte vakaro svečius pasitiks Direktorius su Worldwise dub “užkandžiais”.

Daugiau info internete:

http://www.myspace.com/gypsysoundsystem

http://www.myspace.com/balticbalkan

httpv://www.youtube.com/watch?v=qR2NlQdx1SM

Vasario 17 ir 22 dieną į sostinės Menų spaustuvę susirinkę žiūrovai pamatys naujausią Beno Šarkos (teatro trupai „Gliukai“) judesio spektaklį „Vabi sabi vasabi“.

Epitetų, kuriais mėginama apibrėžti Beno Šarkos kuriamą teatrą kaip reiškinį – gausybė. Alternatyvus, poetinis, fizinis, naudojantis japonų butoh šokio elementus, primityvizmą, ritualą ir buities rakandus, ugnį, vandenį, molį, medį, keistus muzikos instrumentus – visi šie apibūdinimai niekaip nepadeda įminti Šarkos mįslės.

Po spektaklio „Vabi sabi vasabi“ pirmojo pasirodymo sausio mėnesį Klaipėdoje atsirado dar vienas Beno Šarkos „titulas“ – teatro filosofas. Filosofas, kurio traktatas – spektaklis.

Pasak B. Šarkos, „vabi sabi“ principai kilę iš dzenbudizmo: „Vabi“ galima versti kaip kuklumą, vienišumą, neryškumą, liūdesį, asimetriją. „Sabi“ – kaip archajiškumą, neapibrėžtumą, tikrumą. Ją sunku paaiškinti vakarietiškom sąvokom, tačiau „vabi sabi“ japonų estetikoje yra tas pats, kas vakariečiams – graikų grožio idealai. Tas, kuris gyvena pagal „vabi“, yra supratęs uolų ir žiogų išmintį. „Sabi“ – archaiškas netobulumas. „Vabi sabi“ – nieko nėra tobulo, niekas nėra užbaigta ir nieko nėra amžino.“

Pirmiesiems dviem pavadinimo dėmenims prieštarauja trečiasis – „vasabi“. „Japoniškas krienų padažas“ spektaklio patiekalui suteikia pikantiško skonio, leidžia atsipalaiduoti ir skonio receptorius nukreipti mažiau akcentuotų prieskonių paieškai.

„Vabi sabi vasabi“ – bežodis, judesio spektaklis. Tai savotiška provokacija iš(si)šluoti mintis, pamiršti tai, ko į galvas prikimšo kultūra ir atsidėti savęs paieškai.

Benas Šarka šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje aiškiai išreikšto alternatyvaus teatro atstovas. 1988 m. Klaipėdoje įkūręs Gliukų teatrą „Agurkų rauginimo stotyje“, jis dar kurį laiką dalinosi šią alternatyvaus, kitokio teatro vėliavą su Vegos Vaičiūnaitės gatvės reginių teatru „Miraklis“, Alekso Mažono pantomimos teatru „A“, bet vėliau liko bene vienintelis, nuosekliai atstovaujantis šiai teatro sričiai Lietuvoje ir užsienyje.

Jo teatras remiasi hepeningo, akcijos principais, bet drauge tai – gerai apgalvota improvizacija, tiksli drama, kurioje žiūrovai kviečiami pasitelkti savo asociacijas ir įeiti į Šarkos fantazijų lauką.

Beno Šarkos aplankytų festivalių skaičius – stulbinantis (kol kas – 64!). Jis atstovavo Lietuvai įvairiuose, daugiausiai alternatyvių ar postdraminių krypčių festivaliuose užsienyje (Vokietija, Rusija, Lenkija, Kroatija…), kur pelnydavo laurus ar tiesiog įdomiai ir nefasadiškai pristatydavo Lietuvos scenos meną (iš to dažnai gimdavo tolesni tarptautiniai projektai). Jo teatras, pristatytas Lietuvos tarptautiniuose festivaliuose, visuomet sužavėdavo užsienio svečius savo netikėtumu ir nuoširdumu, ir dažnai tai būdavo geriausias Lietuvos pristatymas (Panevėžio teatro festivalyje „Kelias“, „Sirenose“ ir kt.). Tačiau ne mažiau įspūdingas jo maršrutas po Lietuvą, aprėpiantis ne vien pagrindinius tarptautinius festivalius (LIFE, „Sirenos“, „Naujoji dramos akcija“), bet ir mažų miestelių meno renginius.

Menų spaustuvės info

Visą dešimtmetį hiphopo kultūrą Lietuvoje auginantis „G&G Sindikatas” – viena iš tų nedaugelio lietuviškų grupių, savo muzikoje kalbėjusių ir kalbančių apie tai, kas iš tiesų rūpi. Nepagražinant, be užuolankų ir nutylėjimų. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse lietuviško repo krikštatėviai kviečia į koncertą tuos, kas išvien. Antradienį, vasario 15 dieną, antrajam menų fabriko serijos LOFTAS LIVE renginiui „G&G Sindikatas” ruošiasi ypač rimtai.

„G&G Sindikato“ vyrai, vos grįžę iš turo po Didžiają Britaniją, ėmėsi intensyviai repetuoti ir dėlioti renginio programą. “Tai bus neįprastai ilgas ir išskirtinai kokybiškas kelių valandų pasirodymas – džiaugiamės, kad čia turime galimybę sau ir klausytojams skirti tiek laiko. Į programą dedam viską, ką turim geriausio – manau, kiekvienas čia ras sau artimą muziką”, – komentavo aktyvių repeticijų vidurų pagautas grupės narys DJ Mamania.

Grupės nariai prasitarė, kad ant scenos planuoja turėti nemažai svečių – kartu su kviestiniais muzikantais keletą kūrinių jie atliks kitaip, nei įprastai. Visi atlikėjai, pasak grupės, ruošia ne tiesiog koncertą, o galingą programą iki pat ryto. “Taip pat bus ir keli kūriniai, kurių Lietuvoje nesame groję, ši data – labai gera proga padovanot juos klausytojams. Norime, kad šis koncertas susirinkusiesiems reikštų ne tik laisvadienio išvakares, o žmonės iš čia išsineštų kažką prasmingesnio”, – priduria Svaras.

Šįkart kitaip atrodys ir paties „G&G Sindikato“ sąstatas – grupės narys Donciavas paliks savo įprastinę vietą prie kompiuterio ir į rankas ims gitarą – jis tai daro itin retai.

Vakaro pradžioje susirinkusius iš vietų judins “Repo seniai” – visų dviejų muzikantų kolektyvas, laisvai reiškiantis savo įsitikinimus bei nuomonę klasikinio džiazo, repo ir kitų sunkiai įvardijamų muzikinių elementų natom. Kaip sako patys “Repo seniai”, jų kūryboje gausu improvizacijos. Kartais vien tik ji.

Šįkart seniai repuos su profesionaliais muzikantais ir įvilks publiką į geros gyvos muzikos atmosferą.

Grupės „G&G Sindikatas” gyvo garso renginių serijos LOFTAS LIVE koncertas menų fabrike – vasario 15 d. 21:00.

NORI LAIMĖTI KVIETIMĄ Į RENGINĮ? Užsuk į G. puslapį facebook’e.