Laba,

sveikinamės, nes buvome porą mėnesių dingę iš internetų. Grįžome iš išorės nepasikeitę, bet IT daktarai sako, kad viduje vėžiniai virusai įveikti. Tikimės, jog ilgesniam laikui, bet recidyvo galimybė neatmetama.

Žodžiu, turėjome gražaus laiko meditacijai, pamintijimui ir vasarojimui, taip pat – geriems kultūriniams dalykams, kurie anksčiau ar vėliau (greičiau – vėliau) nuguls G. puslapiuose tekstinių rekomendacijų pavidalu.

Ar kas nors pasikeitė per tą laiką? Kaip ir ne. Bet pasaulis kinta kasdien ir keičia mus. Pastebėjome, jog vis mažiau lieka ūpo ir laiko koncentruotis į naujausius kultūrinius reiškinius, kurių masė lekia nesustodama lavina, po savęs nepalikdama jokios vilties (ir minties). Ką tai reiškia? Kad vis dažniau norisi sustoti ir likti prie jau laiko patikrintų dalykų, išmesti iš galvos vienadienį triukšmą ir ilgai mėgautis apėmusiu gerumu. Antra vertus – tai nieko nekeičia. G. kaip ir anksčiau rašys apie tai, apie ką nori, tada, kada nori, taip, kaip nori. Tuose raštuose ir susitiksime.

Iki g.reito

Rudens pradžioje Indrė laiškuose rašė apie savo planus: padaryti g-taškui interviu su „Sirenų” organizatoriais, užsiminė apie keletą pradėtų filmų ir knygų apžvalgų, guodėsi, kad žodžiai šiuo metu sunkiai gula į tekstus, užgaidos nesusiveda į norus ir tada… dingo kaip į vandenį.

Šiandien, praėjus daugiau nei mėnesiui, visai netyčia sužinojome liūdną naujieną, kad kaip tik tomis dienomis užgeso mūsų kolegės Indrės Audenytės gyvybė.

Štai taip, labai netikėtai, išeina mus supantys žmonės.

Nors ir pavėluotai, visos g-taško komandos vardu siunčiame tau, Indre, linkėjimus anapus (tikiuosi ir „ten” rudenį taip pat gražu, kaip ir čia), dėkojome ne tik už pasidalintus tekstus, bet ir už galimybę tave pažinti, tokią, visada pilną idėjų ir gražių norų.

Tau šiandien ši daina:

Toliau skaityti Atsisveikinimo laiškas Indrei →

Sveiki mielieji,
šįkart tai nebus dar viena ilga paklodė apie naują premjerą, filmą ar knygą. Šįkart bus laiškas, skirtas G. lankytojams, skaitytojams, rašytojams, mylėtojams ir nekentėjams. Mintis parašyti kilo vaikštant po pavasariu kvepiantį mišką naujų metų išvakarėse. Galvoju, pilam tas apžvalgas vieną po kitos, bet labai retai kreipiamės į savo skaitytojus asmeniškai ir labai retai pasidaliname savo mintimis, jausmais, kuriuos patiriame rašydami į G.

Šiais metais, kai eilinį kartą hakeriai nulaužė mūsų serverius, svarstėme, ar beverta gaivinti(s), gal dabar kaip tik tinkamas metas garbingai nukelti kepures ir palaidoti šį projektą po gražių, turiningų 7 metų, nes vėliau ar anksčiau viskas turi savo pabaigą. Bet kaskart puslapį stebuklingai atgaivindavo, o mes atsidusdavome, nusišypsodavome ir tęsdavome savo veiklą toliau, su mintimi „iki karto..”.

Ne kartą savęs klausėme – ar šis darbas turi kokią prasmę? Ar esame dar kam nors įdomūs, išskyrus mus pačius? Ar apskritai mus kas nors skaito? Lankomumo kreivės kažką rodo, bet gal jos klysta? Viena aišku – mūsų skaitytojai toli gražu ne tokie kalbūs kaip delfių ar kitų, masėms skirtų, portalų. Mūsų skaitytojai brandūs, santūrūs žmonės, kurie „pasiima“ reikiamą informaciją ir negaišta laiko blevyzgoms ar beprasmiškiems komentarams. O mes, negaudami ilgą laiką atgalinio ryšio, tikrai ne kartą puolėme į neviltį, jautėmės lyg žaistume ping pongą su pačiais savimi. Tačiau stebuklai nutinka kantriausiems ir tiems, kas jais tiki. Toliau skaityti Ant Naujųjų metų G. slenksčio… →

Paskutinę gegužės savaitę vyks XXVI tarptautinis nekomercinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Ilgiausiai šalyje organizuojamas kasmetinis naujosios muzikos veiksmas jau pernai išsiveržė iš kurortinio miesto teritorijos, tad ir šiemet jo nemokami renginiai įvyks ne tik Druskininkuose bei Liškiavoje, bet ir Vilniuje. Akademinio jaunimo muzikos ir garso aktualijas pristatanti „Druskomanija“ toliau plėtos išskirtinę savo tradiciją – kaskart pasirodyti netikėtu pavidalu ir sukurti precedentą naujai tradicijai. Toliau skaityti „Druskomanija 2010“ – netikėtumų tradicija →