„Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All at Once, rež. Daniel Kwan ir Daniel Scheinert) – pretenzingas filmas, šiemet laimėjęs net 7 Oskarus. Sako, mokslinės fantastikos komedija, o man patiko vieno iš po filmo trailer‘iu pakomentavusių mintis: šioje juostoje esama tobulos visų žanrų harmonijos. Truputį net pasimeti, kai iš kung fu tipo scenų būni staigiai nubloškiamas prie itin liūdnų egzistencinių dialogų, o tada įmetamas į restorano virtuvę, kurioje šefą lyg koks šėtonas ar piktasis genijus yra apsėdęs… meškėnas. Bandant viską suvirškinti, apima kažkoks nepatogumo, muistymosi kino teatro salės kėdėj (ar lovoj, jei filmą žiūrite namuos) jausmas. Toks kartais ištinka avangardiniame džiazo koncerte. Nusivylimas, labai greitai sušokantis į nuostabą: va šito tai nesitikėjai. Taip ir lieki nesupratęs, patiko tau ar ne.
Jei filmą žiūrėsit tądien būdami nelabai stabilios psichinės būklės (pavargę ar kažkas rimčiau), tai gali būti, kad ir jums panašiai viskas klostysis: chaosą galvelėje dar labiau sustiprins chaosas šiame filme, kuriame, tiesą sakant, man visą laiką trūko… laiko. Norėjosi bent minutei sustabdyti, pamėginti suprasti, atpainioti visas tas multivisatas, po kurias blaškėsi juostos herojė, nuo savo gyvenimo – vyro, dukros ir skalbyklos verslo – pavargusi emigrantė iš Kinijos – Evelina (vaid. Michelle Yeoh). Žodžiu, kažkoks speed‘as: viskas verčiasi, pinasi, veliasi ir susivelia į kaltūnus tokiu neįmanomu greičiu, kokiu, iš tiesų, verda žmogaus gyvenimas. Alternatyviems gyvenimo pasirinkimams nuolat per maža laiko: dabar, šiame gyvenime, esi tuo, kuo esi, ir taškas. „Tu turi tiek daug tikslų, kurių niekada neįgyvendinai, svajonių, kurios niekada neišsipildė. Tu gyveni savo baisiausią gyvenimą iš visų galimų.“ Tokiais žodžiais Veimondas (vaid. Ke Huy Quan), Evelinos vyras, bando paaiškinti, kodėl būtent šiame gyvenime jai skirta išgelbėti pasaulį nuo didžio blogio – Jobu Tupaki, kuri kitame gyvenime šiaip tai yra visai miela, tačiau depresija serganti Evelinos paauglė duktė Džoja (vaid. Stephanie Hsu). Na, bet aname gyvenime būtent Džoja-Jobu Tupaki sukuria baisųjį „Beigelį“ – kažką panašaus į juodąją skylę… Toliau skaityti VISKAS IŠKART IR VISUR (Everything Everywhere All at Once, 2022)
DECISION TO LEAVE / Heojil kyolshim (2022)
Oh, kokie neteisūs buvo tie, burbantys, jog „Aurora” yra tas mokslinės fantastikos žanro maksimumas, kurį gali kine sukurpti lietuviai. Nors, galima sakyti, jog ir minimumas, nes nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kito ilgametražio sci-fi kūrinio ekrane neturėjome. Tiek „Aurora”, tiek „Vesper” lietuviškumas čia sąlyginis, nes prie abiejų lietuviai dirbo kartu su prancūzais ir belgais, vienok lietuviškų pavardžių pabaigos titruose matysite daugiausiai.
„If you’re going to San Francisco,
Vienas ryškiausių, kur ten vienas – pats ryškiausias 2015-ųjų kriminalinis serialas apie realią asmenybę – Kolumbijos narkobaroną Pablo Escobarą, kuris kino kamerų dėmesio nusipelno ne pirmą kartą („Eskobaras: kruvinas rojus” (2014), „Blow” (2001), dokumentiniai „The True Story of Killing Pablo” (2002) ir „Sins of My Father” (2009)), o įvairių šiandienos Lotynų Amerikos narkotikų kartelių vadai tik svajoja apie Escobaro turėtą galią ir šlovę.