Temos Archyvai: Kinas

k/f GALA vasario mėnesio filmų apžvalga (vasario 6-12 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys).

Tai, ką atėjus „Kino pavasariui” esame priversti žiūrėti beprotiškais tempais, „Gala” siūlo ramiai padaryti kiekvieno mėnesio pirmą savaitę. Taip, sakau „Kino pavasaris”, nes neseniai buvau nustebintas, kai vienas žmogus pasakė, kad nevaikšto į šio festivalio seansus, nes mano, jog jis… Komercinis. Tai jau tikrai… Kad ir vasario mėnesio programa, kurioje po vieną filmą iš Kinijos, Australijos, Norvegijos (bent 2-3 to novegų režisieriaus filmai buvo rodyti „Scanoramoje”), du iš Vokietijos ir tik vienas iš JAV, iš kurios lyg ir būtų galima laukti komercijos.

Taigi, ką realiai „Gala” siūlo vasario mėnesį? Rekomendacija nr.1 – Bent Hamer „Naujas pono Horteno gyvenimas”. Kai kam gal ir matytas „Kauno kino festivalio” programoje, filmas priklauso norvegų režisieriui Bentui Hameriui, kuris Lietuvoje jau viešėjo su filmais „Faktotumas”, „Virtuvės istorijos” ir „Kiaušiniai”. Skirtingai nuo JAV rinkai orientuoto „Faktotumo”, „Naujas pono Horteno gyvenimas” yra labai subtili ir šilta šaltoje Norvegijoje nufilmuota juosta. Santūrus humoras ir pagrindinis filmo muzikinis motyvas, kurio autoriai „Kaada”, dar ilgai suksis galvoje. Tik neapsiverkit iš to grožio. Toliau skaityti k/f GALA vasario mėnesio filmų apžvalga (vasario 6-12 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys). →

„Žiemos ekranų“ mini dienoraštis: „Parkas“, „Namai“, etc.

Jeigu beatodairiškai rekomenduosiu „Parką”, didžioji dalis jūsų mane norės nukryžiuoti, tačiau tai toks filmas po kurio festivalį galiu baigti, pasižymėjęs, kad jis įvyko. Įdomus ir darbas „Namai”, nors ir nepalyginamai „normalesnis” už „Parką”, tačiau papuolantis į tą pačią kategoriją – metaforų kupiną visuomenės kritiką. Dabar kiek plačiau…

„Parkas“ (Parc)
Rež. Arnaud des Pallières

Tam, kad tamptumėt potencialiu šio filmo taikiniu, turėjot savu laiku pamėgti arba „Chaotišką Aną”, arba „Versmė”, arba… Tiesiog vieną iš mistinių, protu sunkiai paaiškinamų filmų. Dažnai jie dar vadinami „love it or hate it” filmais” nes po jų retas sako: „visai nieko”. Arba jis tave užvaldo ir tu svaigsti, arba nesugeba užburti tavo sielos ir tu jo nekenti. Toliau skaityti „Žiemos ekranų“ mini dienoraštis: „Parkas“, „Namai“, etc. →

Prancūzų kino festivalis ŽIEMOS EKRANAI.

2010 metų „Žiemos ekranų” tema/programa yra ČIA.

20 vnt. k/f „Žiemos ekranai” filmų sausio 22 – vasario 8 d. aplankys Vilniaus, Kauno ir Panevėžio gyventojus, tad jau pats laikas susipažinti su programa – visų filmų vis tiek nepavyks pamatyti, tad verta atsirinkti.

Žinoma, geriausias variantas yra sekti „gyvus” atsiliepimus festivalio metu (mes, kiek pavyks, irgi juos darysim), bet preliminariai žiūrim ką turim. Programa šiais metais 50/50 susideda iš naujų/senų filmų, tad retrospektyvą palieku kitai dienai ir dabar permeskim akim naujienas, tad pradžiai plačiau apie festivalio naujienas, o retrospektyva, deja, man šį kartą iš anksto neįkandama. Filmai stiprūs, bet nežinomi, tad teksto pabaigoje tik organizatorių informacija, o savo nuomonę pasiliksiu tam kartui, kai juos pamatysiu kino teatro ekrane.

***

Iš naujienų labiausiai į akis krenta „Raudonojo baliono kelionė“. Užvedęs temą „Geriausi 2008 metų filmai”, permečiau akimis gerą tuziną kritikų metų geriausiųjų sąrašų ir, nepaisant to, kad dauguma jų atstovauja JAV leidinius, Hou Hsiao Hsien filmas paminėjimų skaičiumi nusileidžia tik Europoje gimusiam „4 Months, 3 Weeks and 2 Days”, bet eina greta „Gomorrah” ir „Gala” festivalyje rodyto švedų „Let The Right One In”. Tad jau vien vardan savišvietos šį filmą su už vaidmenį išgirta Juliette Binoche Toliau skaityti Prancūzų kino festivalis ŽIEMOS EKRANAI. →

APŽVALGA. Gala: „Lornos tylėjimas” (Rež. Jean-Pierre ir Luc Dardenne).

Šį kartą (dar vieną) Kanų komisija skirdama apdovanojimą už geriausią scenarijų broliams Jean-Pierre ir Luc Dardenne neklydo. „Lornos tylėjimo” gali nemėgti, gali sakyti, kad brolių aštrus socialinis braižas tampa lengvai atpažįstamas, bet tai niekaip nenuneigia fakto, kad prieš akis ir kokybiškas, ir tikrai geras kinas.

Socialinė tema šį kartą – prekyba pilietybe. Kiek ji kainuoja (įvairiomis prasmėmis), kaip ir kur gaunama bei kas nutinka, kai į šiuos nešvarius žaidimus įsitraukia jausmai. Lorna būtų eilinė Albanijos gyventoja su kiekvienam atpažįstamom problemom ir svajonėm, bet įsivelia į istoriją, kuri kruvinu kumščiu ištalžo „Žalios kortos” herojų Gérard Depardieu ir Andie MacDowell gerbėjus. Meno vadovai išėjo namo, kompozitoriai jaukioje salėje repetuoja kažkurio kito filmo muziką, o broliai kuria socrealizmo prisodrintą filmą. Čia yra norma sumokėti keletą tūkstančių eurų Belgijoj gyvenančiam narkomanui, kad taptum jo žmona ir taip įgautum šalies pilietybę; čia normalu vėliau šios santuokos atsikratyti ir pasiūlyti savo ranką kitam pilietybės ieškančiam (šunsnukiui). Gera daryti gera. Už pinigus.

Ir, kad istorija taptų neatpažįstamai pažįstama, žinoma, šiame auksiniame rate turi pasipainioti jausmai. Veiksmas vyksta palengva, be papildomų paaiškinimų iš serijos „dlia asobo tupich” ir net sunku pagauti, kada ši kone mechaniškai tiksliai sustyguota drama įgauna pagreitį. Tiesą sakant, dabar atrodo, kad tai įvyksta jau pačią pirmą filmo minutę, tiesiog tada tu to dar nejauti – žmonės svetimi, problemos nešvarios. Gal todėl kai kam paskutinę minutę norėsis pasakyti „nesąmonė”,  „be ryšio čia kažkaip”  arba „o kur čia moralas?”, bet būtent ekrane slenkantis gyvenimas ir yra moralas. Gyvenimas.

DAR RODYS:
2009 m. sausio 8 d. 19:00

NUORODOS:
k/f „Gala”

Gala kino festivalio sausio mėnesio programa (2-8 d.).

Kai „Gala” organizatoriai sako, kad sausio mėnesio repertuaras bus vienas stipriausių per festivalio gyvavimą, tuo tikėti, aišku, nebūtina, bet tada pažiūri į repertuarą ir matai – naujas Wong Kar Wai darbas, filmas iš Švedijos, papuolantis į imdb top 250, etc. Šia prasme festivalio savaitė nusimato nelengva – reikia prisipažinti, kad norisi pamatyti bent keturis filmus iš penkių.

Visų pirma, „Leisk man užeiti”. Todėl, kad tai nėra kažkoks patriotinis švedų darbelis už kurį vietiniai imdb lankytojai jam išskirtų 7500 balsų su vidutiniu 8.2 vertinimu, ko pasekoje filmas nusėda geriausiai įvertintų filmų top 250. Prie to dar pridėkime iš anksto klijuojamą kultinio ir arthouse‘inio kino etiketę ir…

Naujas Wong Kar Wai darbas „Laiko pelenaibent jau vizualiai ir emociškai išlipa iš paskutinių dviejų Lietuvoje matytų jo filmų („Meilės laukimas”, „2046”) atmosferos, bet tai nei komplimentas, nei priekaištas Toliau skaityti Gala kino festivalio sausio mėnesio programa (2-8 d.). →

Tavo žodis Pravda naujokai 2008 ir Ore geriausieji 2008 rinkimuose.

Su nostalgija prisimenu pernykščius įrašus apie „Ore” ir „Pravda” apdovanojimus, nes ilgainiui tapom jų abiejų nugalėtojais. Nors oficialiai „Ore” galim laimėti ir šiemet (tik naujoku gali tapti vos kartą), nepamirškit, kad egzistuoja daugybė dalykų, kurie nori išlysti į dienos šviesą. Jeigu žinot tokių – praneškit, jeigu ne – bent pasirinkit iš siūlomų variantų.

Taigi, geriausia, kas įvyko Lietuvoje ir (jūsų) pasaulyje 2008-aisiais metais yra…

Pravda naujokai 2008__>
Ore geriausieji 2008__>

Izraelio kino savaitė (gruodžio 18-23 d., Vilnius, Skalvija).

Renginys, kuriuo, matyt, labiau suinteresuota Izraelio ambasada negu „Skalvijos” centras, tad informaciją tenka gręžti iš šulinių. Ir vis tik tikėtina, kad jame bus daugiau gėrio nei frazė „Be to, programoje numatyta ir kino juosta, pasakojanti istoriją apie meilę tarp vyrų” šmėžuojanti pranešime spaudai. Jeigu turit naudingos informacijos – pasidalinkit. O kol kas tiesiog repertuaras: Toliau skaityti Izraelio kino savaitė (gruodžio 18-23 d., Vilnius, Skalvija). →

VDFF 2008 pristato: Helvetica (Rež. Gary Hustwit).

Rytoj, tiksiau jau šiandien, trečiadienį, 15.00 laukia paskutinis filmo „Helvetica” seansas ir puikiai suprantu, kad vargiai priversiu į jį užsukti kokioj agentūroje dirbantį dizainerį (nebent laisvai samdomą), bet turint omeny filmo lygį, viliuos, kad juo susidomės nors viena kita persona, tuo metu galinti palikti ne/ergonomišką darbo kėdę.

Trumpa istorija dar trumpiau: 1957 dizaino pasaulio šviesą išvydęs Helvetica šriftas 2007 metais šventė savo penkiasdešimtmetį, kurio proga režisierius Gary Hustwit ne tik pristato jo atsiradimo istoriją, bet ir kalbina įtakingiausius dabarties dizainerius bandydamas išgauti jų nuomonę apie kadais revoliucingo šrifto dominuojančią padėtį šiandien.

Pasipuošęs labai tam tinkama „Four Tet”, „The Album Leaf”, „Caribou”, „Battles” (etc.) muzika, Gary Hustwit susitikinėja su žodžio kišenėje neieškančiais šio reikalo grand‘ais ir nardo po Toliau skaityti VDFF 2008 pristato: Helvetica (Rež. Gary Hustwit). →