Prieš kelias dienas teko matyti slovakų filmą apie žmones su regos negalia – „Akla meilė”. Toks, reikia pripažinti, (auto)ironiškas filmas, kai jį vertini sveiko žmogaus akimis – tokie klausimai kaip „ar gražios mano akys?” iš dalies atrodo ciniški, bet tame pasaulyje tokie klausimai – gyvenimo, kuriame nemažai prisitaikymo prie naujos realybės, dalis. Kaip ir kiekvienas „ne toks” gyvenimas, taip ir filme vaizduojamas, įdomus, nes praturtinantis.
Tačiau dabar, nors ir trumpai, apie kitą filmą, kurį reziumuoti galiu tik aukščiau aprašyto filmo pavadinimu – akla meilė. Nors juosta gerai priimta ir puikiai įvertinta, pirmomis akimirkomis apima baimė, jog vėl nepaskaičiavau filmo kilmės elemento – labai jau amerikietiška atrodo istorija. Puikia, žaisminga, lyg neįpareigojančiai linksmo džiazo orkestro jausmu pasakojama istorija atrodo tokia neaktuali – kodėl man turėtų būti įdomi ši dar viena meilės istorija tarp turtuolio advokato ir viliokliškos amerikietės? Filmo kalbančių galvų minimos JAV šou žvaigždžių vardai man nieko nesako ir jau atrodo, kad beliks tik žavėtis profesionaliu darbu, kai staiga ir muzikos tonas ima priminti detektyvą, ir pati beprotiškos meilės istorija pasuka tokia linkme, kad belieka tik spėlioti Toliau skaityti VDFF 2008 pristato: Beprotiška meilė / Crazy Love (Rež. Dan Klores).
Kad vaizdas apie penktadienį prasidėsiančio „Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programą prašviesėtų, bandysiu šiek tiek artimiau supažindinti su keliais filmais. Ir pradžiai tebūnie karštas darbas iš Rusijos – 2008 metų režisieriaus Виталий Манский darbas „Nekaltybė” („Девственность”).
