Į Vilnių teatro gerbėjus vėl kviečia Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis “Sirenos”. Nors šiemet festivalio programa savo apimtimi mažesnė, tačiau jos siunčiama žinia ne mažiau svarbi. „Man atrodo, kad dabar ore sklando teatro kaip laboratorijos, teatro kaip kūrybinės bendruomenės idėja, todėl bandėme sudaryti tokią programą, kuri pristatytų tokį kūrybinį metodą“, – teigia „Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė.
Pirmasis žiūrovų susitikimas įvyks su 1986 metais Italijoje įkurto Jerzy Grotowskio ir Thomo Richardso centro spektakliu „I am America“, sukurtu pagal amerikiečių poeto Alleno Ginsbergo eiles. Kita pažintis su italų šiuolaikiniu teatru – tai „Teatro del Carretto“ ir režisierės Marios Grazios Cipriani „Hamleto“ pastatymas. Paskutiniąją festivalio dieną žiūrovai išvys estų teatro NO99 spektaklį „Kaip paaiškinti paveikslus negyvam triušiui“.
Jerzy Grotowskio ir Thomo Richardso centro trupę pasiūlė pakviesti OKT / Vilniaus miesto teatro meno vadovas režisierius Oskaras Koršunovas, kuris pamatė spektaklį „I am America“ ir buvo juo sužavėtas. Toliau skaityti Festivalis “Sirenos”: mažesnio formato, bet su svarbia žinia.
Krūva išankstinių anonsų, interviu apie pačią pjesę, jos gimimą, veikėjų ir įvykių autentiškumą lydėjo mane į šį spektaklį. Spektaklio autoriai iš anksto uždėjo akcentus ant „Mistro“ pagrindimo tikrų tikriausiais faktais, tad nusiteikimas ir lūkesčiai pleveno kažkur tarp M. Ivaškevičiaus atkapstytų istorinių peripetijų interpretavimo ir R. Tumino teatrinio mistifikavimo.
spektaklio scenų. Ne vien dėl to, kad joje pagaliau George Sand pamatė tikrąjį savo numylėtinio veidą, bet labiau dėl to, kad tokiu sarkazmu pasijuokti iš savęs, kaip tai buvo daroma šitame epizode, tikrai ne kiekvienas lietuvis geba. Stebint tuos juokingus, tautiniais rūbais apsirėdžiusius, lietuvaičius, polkos žingsniukais talžančius prancūzo šonus, prisimeni, kokiais epitetais lietuvius išvadino aktorius Melas Gibosnas ir kvatoji, ilgai kvatoji. Tas autoironiškas požiūris į lietuvio identitetą skirtingų istorinių epochų kontekste tampa kone esminiu Mariaus Ivaškevičiaus kūrybos braižu.
pirmame veiksme naktiniuota Latvėnaitė lakstė paklaikusi pajuodusiais paakiais, taip labiau “pagerėjusios” aš jos nepamačiau iki pat spektaklio pabaigos. Kad kažką kerinčio būtų papasakojęs Mistras, irgi negirdėjau. Tad, brangieji kūrėjai, kur Jūsų įtaigumas? Tiksliau – kur Jūsų pavaizduoto Mistro įtaigumas? Kur toji paslaptis? Galit dangstytis visokiais “kad buvo toks sumanymas, kad palikot vietos mūsų pačių fantazijai, kad net nenorėjot čia kišti savo interpretacijos” ir pan., bet manęs šie argumentai neveikia. Jei teatro scenoje ta pati istorija pasirodo mažiau įtaigi, negu biografijose aprašyti realūs faktai, tai ką mums davė šis spektaklis?
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų teatruose bei festivaliuose – naujas Cezario Graužinio spektaklis „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją. C.Graužinį kalbina Kristina Savickienė.
Jubiliejinis 20-asis Tarptautinis modernaus šokio festivalis šiais metais žada naują ir įdomią šiuolaikinio šokio programą. Rugsėjo 18-26 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiantis festivalis kasmet sukviečia ne tik žymiausias šiuolaikinio šokio trupes iš viso pasaulio, bet ir naujus scenos atradimus.
Aktorius Vytautas Leistrumas puikiai žinomas tiek teatro „Atviras ratas“, tiek Keistuolių teatro žiūrovams ir gerbėjams. Žinomas jis ir tiems, kurie labiau domisi muzika negu teatru. Tačiau žinoti ir pažinti – du skirtingi dalykai, tad siūlome susipažinti – aktorius, muzikantas, dainininkas, kompozitorius ir geros dūšios žmogus – Vytautas Leistrumas.
Kauno valstybinio dramos teatro spektaklio „Laimingi“ jau kuris laikas laukiau Vilniuje, netgi buvau pasiruošusi dėl jo nušokti ir iki Kauno. Pasirodo Kaune šis spektaklis irgi nestokoja populiarumo. Bilietų platinimo svetainėse, ties spektaklio „Laimingi” eilute, jau kurį mėnesį nesikeičia užrašas „išparduota”. Tokį populiarumą Kauno valstybiniame dramos teatre pelnė tik R.Kazlo spektaklis „Palata”.
Birželis dar visai neseniai tapo teisėtu teatro sezono pabaigos mėnesiu – daugelis teatrų vis dar linkę paskutinius sezono spektaklius pristatyti gegužę. Tačiau birželis Menų spaustuvėje šiemet atsisveikindamas su sezonu dovanoja ir gražią pradžią, tarsi įvadą į rudens sezoną ir kartu – scenos naujokų krikštą. Iki birželio 22 dienos Menų spaustuvėje bus galima aplankyti spektaklius, premjeras, eskizus – ir tai bet kokiu oru, nepaisant perkūnijos, kaitros ar padidėjusio slėgio.
kuriame savo darbus pristato šiemet bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bebaigianti „Trupė liūdi“ ir Rimo Tumino studentas, magistro pakopos režisūros studijas baigiantis Artūras Areima. Vlado Bagdono ir Sauliaus Bareikio kurso studentai, susibūrę į „Trupę Liūdi“ diplominių darbų programoje parodys šešis spektaklius – „Išvažiuoju“ pagal Aleksejaus Slapovskio pjesę (1 d.), Eugene Ionesco „Plikagalvę dainininkę“ (2 d.), Mindaugo Valiuko „Trintuką“ (4 d.), poezijos spektaklį „Kokia čia teisybė?“ (3 d.), spektaklį jaunimui „Baltoji stirna“ (5 d.) bei grupės „Liūdni slibinai“ koncertą (4 d.). Artūras Areima atveža Kauno valstybiniame dramos teatre sukurtą spektaklį „Laimingi“ (8 d.), kuris pagrindinį vaidmenį sukūrusiai aktorei Tomai Vaškevičiūtei šiemet atnešė „Auksinį scenos kryžių“.