Tom Zé – „Estudando o Pagode“

2006 04 11 / Luaka Bop

Jūsų apsitrynusiam teismo prisiekusiųjų suolui ir nuolankiai malonei pristatau – Zé, Tom. Septyniasdešimtuosius įpusėjęs kaulėtas senukas aistringai, su avangardišku temperamentu aiškina apie brazilų koloritą ir kasdienių jausmų virtimą poezija, muzika… Europiečiams retai pavyksta perduoti tokį užsidegimą kaip šio brazilo rudose, nenurimstančiose akyse ir gyvoj artikuliacijoj – muzika jo kraujyje, balse ir širdyje. Ji gimsta čia pat, žurnalistams besėdint ant apskabytos kušetės.

Jeigu negirdėjote geriausio šių metų muzikinio rinkinio iš tų kraštų – „Tropicalia“ (su Caetano Veloso, Gal Costa, Os Mutantes – apie juos ateityje, pasižadu, bus daugiau…) – šis komentaras padės priartėti prie to paties pavadinimo politiškai gan aštraus meno judėjimo. Toliau skaityti Tom Zé – „Estudando o Pagode. Na Opereta do Segregamulher e Amor“ →

„Mew“ – „And The Glass Handed Kites“.
EU: 2005 09 26 / BMG
JAV: 2006 07 25 / Sony

Švęsdamas vieno mano mylimiausių 2005 albumų išleidimą JAV rinkai (liepos 25 d.), leidžiu pacituoti savo mintis išdėstytas „Delfi”:

„Nenuoseklus albumas“, „Pirma pusė gera, bet vėliau „chebra“ visai nusivažiuoja“ – to neprikiši naujajam kolektyvo iš Danijos darbui. 54 minutės praplaukia kaip viena daina. 14 kompozicijų surištos idėjine, muzikine ir emocine prasme – klausyti jas „shuffle“ per „Winamp“ – tai švaistyti laiką veltui. „And The Glass Handed Kites“ sudėta visa, kas geriausia dream noise pop žanre – nuo „M83” ir „Sigur Ros“ sklandymo debesyse iki „My Bloody Valentine“ elektrinių gitarų.

http://www.mewsite.com

„Nouvelle Vague” – „Bande A Part”
2006 07 17 / Perfect kiss

Prancūzų prodiuseriai Marc Colin ir Olivier Libaux pasivadinę „Nouvelle Vague” pristato antrą pergrotų dainų albumą albumą – „Bande A Part”. Pirmasis projekto darbas („Nouvelle Vague”) sukėlė tikrą simpatijų bangą, grupė koncertavo daugelyje Europos miestų (gailiuosi, kad turėdamas progą neišvydau jų gyvai Rygoje). Kažin ar kas iš klausytojų tada liko abejingas naujoms aštuoniasdešimtųjų post punk grupių hitų versijoms atliktoms bossa nova ir soul stiliumi, su tam tikra Toliau skaityti „Nouvelle Vague” – „Bande A Part” [2006] →

Herbert – „Scale” [2006]
K7/ 2006 05 29

Besiginčijant ar „Radiohead” albumas „Kid A” yra elektronika, svarstant ar Sufjanas Stevensas neišsisems su konceptualiais JAV valstijoms dedikuojamais albumais ir prisimenant, kad pernykštis prisipažinimas, jog „Plat Du Jour” veža, sulaukė skeptiškų kai kurių pažįstamų reakcijų…

Iš kelių mėnesių senumo archyvo keliu Matthew Herberto (ant viršelio – tiesiog Herberto) bylą. Įdomus jis jau vien savo muzikos kūrimo filosofija-manifestu – „P.C.C.O.M„. Klausai ir gali būti tikras, kad tavo ausyse – originalių, unikalių garsų rinkinys. Žinoma, tai tik sausa statistika, bet… 732 – būtent tiek „samplų” šaltinių panaudota „Scale”. Vien tik Toliau skaityti Herbert – „Scale” [2006] →

Sufjan Stevens – „The Avalanche”
Asthmatic Kitty / 2006 07 11

Po daugybę metų trukusių eksperimentavimų, Sufjanas Stevensas atrado savo stilių: akustinė gitara, bandža, lauko orkestro pučiamieji, kelios pianino natos, ramus vokalas, vis tik kartais sugebantis pereiti į falsetą, ir tekstai, kuriuose istorijos tampa didžiausios vertės asmeninėmis dramomis. Bent jau aš jį vertinu už tai.

Tikriausiai už stiliaus unikalumą, pernykštis Sufjano albumas „Illinois”, muzikinės žiniasklaidos ir buvo išrinktas vienu geriausių metų darbų. Šiemet gi, kritikai pasidalino į dvi stovyklas. Pirmieji tarkuoja Sufjaną už kartojimąsi, antrieji – svaigsta vien nuo minties, kad Toliau skaityti Sufjan Stevens – „The Avalanche” [2006] →

Guillemots – Through The Window Pane
Fantastic Plastic / 2006 07 10

Pop, rock, jazz, folk. Nuo Jeff Buckley emocijų iki lengvo Tom McRae ar Damien Rice vokalo sklandymo ore, nuo tradicinės trukmės (~3.41) pop dainos apie meilę iki 12 minučių epo… Įvairovę galima pripaišyti ir tarptautinei kolektyvo sudėčiai (brazilas, britas, škotas ir kanadietė), kurių susigrojimui, bendravimui scenoje nieko negali prikišti, ir Fyfe Dangerfield – grupės lyderiui, kurį jau 1999 metais buvo galima išgirsti legendinio John Peel radijo laidoje.

Jeigu „Through The Window Pane” reiktų apibendrinti viena fraze – tai būtų „Grand Pop Concerto”. Toliau skaityti Guillemots – Through The Window Pane →

CD knygutė. O ten ji – už Cat Power pseudonimo besislepianti Chen Marshall. Balta suknelė, akustinė gitara… Tik vėliau pastebi masyvius žiedus, gotiškumą (?), tai, kad ranka, kurios čia matosi tik dalis, greičiausiai rodo nepadorų gestą. Tokia ir jos muzika šiame albume – apgaulinga. Jeigu iki šiol depresyvią nuotaiką, žodžius lydėdavo gitara, pianinas, mušamieji, tai „The Greatest“ užpildo sentimentalus „americana“: saksofonas, smuikas, violončelė, trimitas, vargonai, Al Greeno dvasia. Naujokams tai bene geriausias proga užkibti, ypač ant pirmos kompozicijos „The Greatest” su puikia istorija ir bent melodijos prasme kažkuo panašiu į priedainį. Kitiems gi tai kiek per toli nuo tikrosios Chen. Mažai skausmo, liūdesio, šiurpą keliančių istorijų – „The Greatest“ medžiaga ne jos balsui ir dainavimo manierai. Ir vis tik „ten“ daug kas pasinaudodami žodžiu žaismu teigia, kad tai geriausia („the greatest“), ką padarė Chen Marshall.

http://www.catpowerthegreatest.com/

http://www.matadorrecords.com/cat_power/

paulius@g-taskas.lt