Na ir kaip jums? Jeigu apie renginį reikėtų spręsti pagal Jurgos reakciją koncertui jau pasibaigus, šį nacionalį projektą reiktų vertinti dešimčia balų. Iš tiesų taip nėra ir štai kodėl…

Tradiciškai koncerto pradžioje nebuvo susitvarkyta su garsu (iš karto tai pavyko tik suomiams „Rajaton”), bet vėliau, kai scenoje buvo vien tik Jurga su grupe, skambesys susidėliojo – garsistas, matyt, pasijuto savo rogėse, nors… Gal niekas ir nepasikeitė, tiesiog reikia atskirai vertinti, kaip skambėjo 1) Jurga su Petru Geniušu; 2) Jurga su grupe; 3) Jurga su grupe ir Petru Geniušu; 4) Petras Geniušas; 5) Petras geniušas ir Jurgos grupė. Taip, būtent tiek skirtingų sudėčių pasirodė penktadienio vakarą. Ir neturėtų būti labai nuostabu, kad prasčiausiai pasisekė nr.3 – Jurgai su grupe ir Petru Geniušu. Jurgos grupėje klavišiniai jau yra ir Petras Geniušas toje muzikantų gausoje buvo reikalingas tiek, kiek šuniui penkta koja (dėkui Dievui, didžiąją Jurgos ir grupės pasirodymo dalį jis stebėjo iš šalies). Jeigu dar gali girdėti, kaip su gitara žaidžia Romas Rainys, tai, pripažinkim, Geniušas nerodė įspūdingų Jurgos dainų aranžuočių galimybių, žadėto „klasikinio” skambesio irgi nebuvo itin daug. Jau nekalbant apie tai, kad PETROF pasiklysdavo kaskart, kai būdavo pilnos grupės narys.

Praleidžiant 1/2 pasirodymo sudariusius Jurgos ir grupės numerius (gi atėjom paklausyt bendro Jurgos ir Petro darbo!), liko kokybiški Petro Geniušo solavimai (vieną, akivaizdžiai laisvai jautęsis meistras, sugrojo „iš lempos”: Galvoju, o kaip šioj vietoje nuskambėtų Bachas? Tai, Jurga, aš dabar pagrosiu Bachą, o vėliau mes pratęsim” – kadangi prie pulto gulėjo „playlist’as”, garantuoju, kad Bachas toje vietoje suplanuotas nebuvo), improvizacijos su Jurgos grupe (kur ypač pasimatė, kad kartu groja muzikantai iš skirtingų pasaulių – publikai audringai plojant, Geniušas atsistojo, nusilenkė, ranka parodė į būgnininką, kuris tik po trečio mosto sumojo, kad maestro dėkoja ir jam, tad reikia atsistoti) ir, žinoma, Petro bei Jurgos miniatiūros (kartais su nepilna grupe). Pastarosios ir buvo tai, ko bent jau aš labiausiai laukiau ir, deja, sudarė tik mažą pasirodymo dalį. Šioje dalyje būta ir daugiau Jurgos dainų ne iš jos solinių darbų po ko pasidarė aišku, kad improvizacijas Jurga buvo palikusi dainoms „iš šalies”. Deja, kaip minėjau, tokių dainų buvo ne tiek ir daug. Likusi dalis, kai Petras Geniušas buvo grupės dalis, būtent tai ir buvo – Jurga su grupe. Petro ingredientas ten buvo pernelyg mažas.

Nepaisant to, kad mano įspūdžiuose trūksta aikčiojimų ir oikčiojimų, vakaras buvo geras, tik ne iki galo apgalvotas, organiškas. Neatrodė, kad muzikantai vienas kitą papildo, nedaug būta užuominų į improvizacijas – pavadinkim tai koncertu iš penkių dalių, kurios tarpusavyje buvo pernelyg skirtingos, kad galėtum visas pavadinti vienu vardu. Blogiausia, kad jaučiasi, jog palikus Jurgą su Petru vienumoje, galima būtų laukti daug įspūdingesnio rezultato. Gal ateityje?