Kol nespėjo nublankti įspūdžiai po aplankyto „cezario grupės” naujojo spektaklio, skubu jais dalintis. Nes žinau, kad prasidėjus spalį eiliai pačių įvairiausių festivalių, smulkesni spektakliai ir kiti renginukai, greitai paskęs miesto renginių karuselėje, net nespėjus jiems parodyti tinkamo dėmesio.
Kaip teigė anksčiau skelbti anonsai, naujoji Cezario Graužinio ir penkių “cezario grupės” aktorių parengta premjera yra gana netikėtas posūkis šių menininkų kūrybiniame kelyje – tai poezijos spektaklis, besiremiantis poeto Pauliaus Širvio kūryba: iki šiol ši trupė statė spektaklius tik pagal šiuolaikinių autorių pjeses.
Prieš porą metų, pasitelkdamas V. Šimkaus poeziją, “Lėlės” teatre spektaklį “Geležis ir sidabras” pristatė Rolandas Kazlas. Nuo to laiko manau, kad poezija nėra pats blogiausias literatūrinis žanras teatrui. Panašiu nusiteikimu kulniavau ir į „cezario grupės” premjerą – kaip į šį poetą pažiūrės šiuolaikiniai aktoriai? Ar atras savo raktą į visiems puikiai žinomo poeto poezijos klodus.
Nesu didelė Pauliaus Širvio poezijos gerbėja, nes su tokiais eilėraščiais kaip “Aš – beržas, lietuviškas beržas…”, labiau šisai man asocijavosi su “liaudininkų” kūryba, nei su rimtąją literatūra. Bet kartu negalėjau nuneigti fakto, kad tai vienas iš nedaugelio poetų Lietuvoje, kurį, nori nenori, žino visi. Vėliau, klausant spektaklio, supratau, kad jį žinau kur kas daugiau nei maniau. Pasirodo, kone pusės Lietuvos dainų tekstų autorius yra Paulius Širvys ir net jei atlikėjai, dainavę jo dainas, nėra tavo mylimiausiųjų sąraše, šios visos dainos tau yra gerų geriausiai žinomos ir atpažįstamos, seniai tapusios tautos šlageriais ir mūsų kultūros dalimi.
Pasitelkdami šį poetą savo spektakliui, „cezario grupės” aktoriai meta sau iššūkį sudominti šiuo poetu mūsų kartos žmogų. Turiu pripažinti, jiems tai puikiai pasisekė. Nesumenkindami, neišaukštindami, jauni aktoriai Pauliaus Širvio poeziją sugebėjo interpretuoti iš savo, šiuolaikinės kartos, požiūrio taško. Spektaklyje tikrai buvo kažkas užburiančio, o kartu realaus, svajingo ir truputį graudaus, šmaikštaus bei kartu stipriai žmogiško, tai reiškia – širviško.
Ritmingai, sinchroniškai žingsniuodami basoms iš vieno scenos krašto į kitą, visi kartu tarsi skanduotes deklamavo vieną po kito eiles: su lengva ironija iliustruodami poezijos personažus netrukdavo persiorientuoti iš “lietuviško beržo” į jūreivį ar šiaip bernužėlį, taurėje skandinantį savo ilgesį dėl prarastos mergaitėlės. Nors spektaklyje kartais ir juntamas patetiškas tonas, tačiau tai daroma su humoristiniu prieskoniu ir tikrai be užslėpto patoso. Kitą kartą atvirkščiai – eiles jie deklamuoja, o šios liejasi su tokiu atpažįstamu širvišku ilgesiu, skausmu, tokiu melodingumu – lyg muzikos klausytum, o ne aktorių deklamuojamos lyrikos.

Spektaklis “Nutolę toliai” – iš serijos tokių, kurie labai neprailgs nei tiems, kurie žavisi P. Širvio tekstais, nei tiems, kurie nesižavi ar net nieko nėra girdėję apie tokį poetą. Tikrai atsiras nors viena eilutė, kuri sujaudins net ir patį didžiausią ciniką. Turiu pripažinti, kad grįžus po šio spektaklio, visgi nupūčiau dulkes ir aš nuo Širvio poezijos tomo, užsilikusio dar iš tėvų bibliotekos, ir pradėjau šį poetą gerbti ir mylėti labiau nei iki šiol.
Apie valandą trunkantis spektaklis šildo tarsi liepžiedžių arbata žvarbų rudenio vakarą, tokia su “nutolusių tolių” prisiminimų skoniu, su šildančia iš vidaus sielos muzika. Cezario grupei pavyko savaip “prikelti” P. Širvį. Su tuo ir sveikinu. O pabaigai žiupsnelis širviškos poezijos tiems, kam šiame pasaulyje vis dar negana dangaus virš galvos, ir žemės po kojomis:
<<..Mūsų namai – Po kepurėm.
Mūsu keliai – Po dangum.
Na tai kas,
Kad mes nieko Neturim,
Kad mūsų keliai
Po dangum..>>
Artimiausiu metu, spektaklis „Nutolę toliai” pagal Pauliaus Širvio poeziją (rež. Cezaris Graužinis) bus rodomas:
Spalio 10 d. 19 val. Baltijos šalių teatrų festivalyje. Panevėžys, J. Miltinio dramos teatras
Spalio 16 d. 18 val. Kauno dramos teatras
Spalio 19 d. 19 val. Vilnius, Menų spaustuvė
Spalio 30 d. 19 val. Vilnius, Menų spaustuvė
Lapkričio 5 d. 19 val. Vilnius, Menų spaustuvė
Lapkričio 17 d. 19 val. Vilnius, Menų spaustuvė
http://tiesiogtoksas.blogspot.com/2013/04/as-berzas-lietuviskas-berzas-su-plieno.html