Nors pirmą blyną kepantis Kauno kino festivalis akivaizdžiai nusileidžia tiek Vilniečių „Scanoramai”, tiek „Kino pavasariui”, smagu, jog tai vyksta ir… Tikėkimės, kad su kiekvienais metais festivalis tik gerės.
Peržiūrėjau didžiosios dalies filmų trailerius, pasiskaitinėjau aprašus – padariau tą patį, ką ir prieš bet kurį kitą festivalį. Savo nuomonę surašau, o jūs arba ja tikėkit, arba ne – susidarydami įspūdį patys. Žemiau rasite nuorodas į filmų aprašymus lietuvių kalba, filmo puslapį imdb tinkalapyje (jeigu egzistuoja) ir televizoriuką – nuorodą į trailer’į. Gerų jums filmų, kauniečiai ir miesto svečiai!
Tapatumai
Akmuo. Laikas. Prisilietimas / Stone Time Touch. (Kanada) Dokumentinis 
Aš už Indiją /I For India. (Didžioji Britanija). Dokumentinis
Balti delnai / Fehér tenyér (Vengrija)
Dvi dienos Paryžiuje / 2 Days in Paris (Vokietija, Prancūzija)
Iš Rytų / D’Est rež. Dokumentinis
Iš kitos pusės / Auf der anderen Seite. rež. Fatih Akin (Vokietija/Turkija)
Monotonija, rež. Juris Poškus, (Latvija), 2007 m., 90 min.
Septynios mergelės / 7 Vírgenes. (Ispanija),
Sudie, Falkenbergai / Farväl Falkenberg (� vedija)
Tbilisis, Tbilisis / Tbilisi, Tbilisi. (Gruzija)
„Akmuo. Laikas. Prisilietimai” ir „Aš už Indiją” – taip vadinamiems „hardcore” dokumetšnikams – panašu, jog labai paprasti, šviečiamojo pobūdžio filmai. „Balti delnai”, „Septynio mergelės” ir „Sudie, Falkenbergai” akivaizdžiai paprasti festivaliniai filmai. Vargiai kvepia „metų top”, žiūrėk vienas įvertins už šiltumą, kitas už paprastumą, trečias už įkvepiančia istoriją. „Dvi dienos Paryžiuje” – nepasitikslinau, bet panašu į „Forum Cinemas” tipo romantinę komediją, kuriai pasisekė startuoti būtent Kauno kino festivalyje. Pagrindinė filmo aktorė ir režisierė – Julie Delpy – mergina iš kultinių R. Linklater’io filmų „Before Sunrise” ir „Before Sunset”. Tiesą sakant, panašu, kad ir šis filmas buvo įkvėptas minėtųjų – kažkas baisiai jame panašaus. Tik nenuslėpsi, jog režisierius kitas. „Iš Rytų”, turint omeny pastatymo metus (1993) ir atsiliepimų imdb kiekį, daug nesitikėčiau, nors net nemačius trailerio sunku spręsti. Tokia pati abejonė ir dėl gruzinų „Tbilisis, Tbilisisi”, nors skaitant apie pastarojo režisierių gali tikėtis bent jau žmogiškosios melancholijos. Apie latvių režisieriaus „Monotonija” info mažokai, bet filmas gavo pagrindinį prizą Maskvos kino festivalyje, kategorijoje „Perspektyvos” – per klaidą įkritus į kino teatrą būtų galima pažiūrėti. Na, ir aišku, „Galva į sieną” režisieriaus – Fateh Akin – naujas filmas („Stambulo garsus jis laiko atokvėpiu po atsakomybės, kuri užkrito sulyg „Galva į siena” sėkme) „Iš kitos pusės”. � is net jeigu ir neperspjaus ankstesnio, turint omeny režisieriaus požiūri į jo kūrimą, turėtu paglamonėtį kinomanišką gomurį.
Muzika, keičianti pasaulį
„Silent shout” – audiovizualinė patirtis (� vedija)
Kartu su Rolling Stones (� vedija)
Kažkas atsitiko, rež. Artūras Pozdniakovas, Lietuva, 1986 m., 67 min.
Manu Chao. Pasaulinis turas / Manu Chao. World tour (Prancūzija)
Muzikos smūgis. Ritmas revoliucijai / Hitmusic. Rythm of the revolutionary (� vedija)
Neužrašyta ateitis – Džo Strameris / The Future is Unwritten – Joe Strummer (Didžioji Britanija)
S. Volkeris:Trisdešimtojo amžiaus žmogus/Scott Walker:a 30th Century Man (Didžioji Britanija)
Su muzikiniais filmais viskas paprasta. Du klasiški kokybiški dokumentiniai – vienas apie kultinės grupės „The Clash” lyderį Joe Strummer, kitas apie Scott Walker, žmogų apie kurį su pagarba kalba Jarvis Cocker („Pulp”), David Bowie, Brian Eno, Sting, Damon Albarn („Blur”) ir kiti. Kitas klasiškas – lietuviškas „Kažkas atsitiko”. Vargiai pats esu matęs kino ekrane…
„Silent shout” iliustruoti pridėjau jų pasiradymą su kompozicija „Heartbeats”. Ta pačia, kurią vėliau perdainuos Jose Gonzalez ir kuri bus panaudota hipnotizuojančioje SONY Bravia šokinėjančių margaspalvių kamuoliukų reklamoje. Įspūdį apie pasirodymą susidaryti galima, bet tai tiesiog koncertas – tiek ten tos dokumentikos. � io koncerto DVD nuo pavasario galima rasti jų albumo „Silent Shout” Deluxe Edition pakuotėje. Verta paminėti tai, kad minimas albumas 2006 metais dominavo muzikos kritikų topuose. Taip, tai kiek alternatyvi elektronika, bet… Ar ne smalsu įsitikinti?
„Kartu su Rolling Stones” vietinės reikšmės švedų TV filmas. Panašu, jog toks yra ir „Muzikos smūgis” – bent jau pagal tai, jog info apie šią produkciją faktiškai nėra. „Manu Chao” irgi kvepia tiesiog muzikiniu koncertu kino ekrane. Duok dieve, kad tiek jie, tiek „The Knife” būtų iš kino juostos…
Kino pasakojimai
Ali Zaoua /Ali Zaoua (Prancūzija/Marokas/Tunisas/Belgija)
Dievo valia / Om Gud vill (� vedija)
Klasė / Klass (Estija)
Klimatai /Iklimler (Turkija)
Koks vyras be ūsų? / � to je muškarac bez brkova? (Kroatija)
Ninos kelionė / Ninas resa (� vedija)
Tiesiog meilužiai / Les Amants réguliers (Prancūzija)
VIDAUS IMPERIJA / INLAND EMPIRE rež. David Lynch
Gana stipri filmų grupė. � iek tiek rezervuotai žiūriu į „Dievo valia” – juodai/baltas kinas, Nina Persson („The Cardigans”) ir geras garso takelis dar ne pakankama priežastis eiti į kiną, nors… � iek tiek vilioja pamatyti estų „Klasė”, nors akivaizdu, kad vaizdelis bus panašesnis į SEL videoklipą „Kiemas” negu į M. Hafstrom „Blogis”. Kroatų „Koks vyras be usų?” naudoja tą puikiai išdirbtą balkanišką veikėjų-freak‘ų formulę, bet rezultatą iš neišversto trailerio nustatyti sunku. Būna ir pasiseka su tais juokeliais ir visai ne. „Ninos kelionė” akivaizdžiai ambicingas filmas, nors kartais jo vaizduojamo karo tikrumo kokybė neša į lietuvišką „Dievų mišką”. „Ali Zaoua” nors ir iš vaikų-jaunimo festivalio serijos, bet žada būti tikrai gražia žiauria pasaka. „Klimatai” reikia nueiti ir žiūrėti. Reikia nueiti – kvepia fantastiškai geru filmu. Dėl „Tiesiog meilužiai” galima spėlioti – laikmečio atmosferą (kaip ir greta pastatomas „Svajotojai”) jis atkuria puikiai, bet kodėl trailer’yje tik vienas filmo fragmentas – tik tas, kur tik atmosferą ir tegali išskaityti? Įtartina, bet kabina… D. Lynch visada pravartu pažiūrėti, bet skubėti neverta – panašu, jog filmas po festivalio įšoks į reguliarųjį kino teatrų repertuarą.
Prancūzų Naujosios bangos retrospektyva
Hirosima, mano meile, rež. Alain Resnais, Prancūzija, 1959 m., 90 min., liet. subt.
Iki paskutinio atodūsio, rež. Jean-Luc Godard, Prancūzija, 1960 m., 89 min., liet. subt.
Keturi šimai smūgių, rež. François Truffaut, Prancūzija, 1959 m., 97 min., liet. subt.
Kišenvagis, rež. Robert Bresson, Prancūzija, 1959 m., 76 min., liet. subt.
Naktis ir rūkas, rež. Alain Resnais, Prancūzija, 1955 m., 32 min., dokumentinis, liet. subt.
Pamišėlis Pjero, rež. Jean-Luc Godard, Prancūzija, 1965 m., 110 min., liet. subt.
Žiulis ir Džimas, rež. François Truffaut, Prancūzija, 1962 m., 106 min., liet. subt.
Oficialus festivalio tinklalapis – http://kinofestivalis.lt/
Labai tikiuosi, kad čia užsuks arūnas ir išgelbės mane nuo „Prancūzų Naujosios bangos retrospektyvos” apžvalgos. Daugybė vertų dėmesio filmų, bet taip žiauriai ne iš mano laikmečio, kad sunku apžvelgti. Bet, jeigu ką, bandysiu..
ka galima gero pamatyt sestadieni iki kokios 19val. ir ka – sekmadieni, kad spetume i tragedijas grizt?
beje, tie televizoriukai.. ar as cia vienas nerandu trailer’iu?
deja, lukai, ne tu vienas :( išskyrus rubriką „kino pasakojimai” viskas nuplaukė.. taisysim vakare.
sekmadieni nieko gero, o sestadieni.. kodel gi nepaziurejus „is kitos puses” ir „silent shout”?
silent shout mane veikia, bet turbut bus „nepaziurejus”, nes laikai netinka. o tipo ta delpy komedija pigu?
man savu laiku karolina siunte jo traileri su visai niekosau komentaru, tai maniau, jog ironizuoja :) nezinau, manau, jog ziureti galima, bet bijau, kad butent „before sunrise/sunset” matymas, jos shedevra mano akyse apspjaudytu.
na, kol kas traileriai atstatyti.
hm, dabar tik pastebejau, kad bus szabolcs hajdu filmas „balti delnai”. nzn, kiek jis ten stebuklingas, taciau vienas sio rezisieriaus pirmtaku – „tamara” – kazkada man buvo geriausias kino pavasaryje. gaila tik, kad tema pragmatiska. ir turbut i atidaryma nebera bilietu.
oh, tamara.. :)
Vertinant Prancūzų Naująją bangą festivalyje, madinga pabrėžti, jog tai akivaizdžiai stipriausia programa. Kaip matęs daugumą iš tų kelių filmų sąrašo, be abejo, patvirtinsiu, jog ši retrospektyva neabejotinai galinga duoklė tikrąjam MENUI. Filmai, kuriems prilygti šiuolaikiniai kino kūriniai dažniausiai nė iš tolo negali. Tačiau vis dėlto, kada taip domina šių ar praėjusių metų „šviežienos”, gan sunku morališkai prisiversti žiūrėti „senienas”, kokios jos geros bebūtų. Visuomet mąstau, jog sukergdami tokius dalykus, festivalių organizatoriai (tas liečia ir Kino pavasarius, ir Scanoramas) „persūdo” – tokias klasikas dera žiūrėti susikaupus, nepervargus bevaikštant iš seanso į senasą. Tikrai būtų šimtą kart geriau, jei tokia programa būtų rodoma ne kaip ketvirta programa, o atskirai nuo naujienų…
Paulius gražiai viską surašė ir visus šauniai informavo. Tačiau nors aš ir visai nemėgstu trailerių žiūrėjimo, nesiimčiau spręsti, kad Kauno kino festivalis pasmerktas būtinai nusileisti vilnietiškiems garsiesiems festivaliams, ypač kai turime reikalų su tokiu talentu kaip Fatih Akinas (jo šis filmas apdovanotas Kanuose) bei minėto šedevriuko „Tamara” autoriumi. Dera pasižiūrėti kaip kas atrodo. O tai, kad kauniečiams pavyko sudaryti programas iš Lietuvoje nerodytų filmų, yra didžiai sveikintina…
Kauniečiai susirinko filmus iš tik kur tik galėjo (negali jų smerkti). Kelis išsikovojo nukeldami nacionalines premjeras, kelis.. Beje, Arūnai, Prancūzų naujosios bangos filmai bus parodyti kaip atskiro Skalvijoje vyksiančio festivalio dalis. Neprisėdau prie spalio mėnesio renginių aprašymo, tad nepamenu kada tiksliai, bet bus. Jaučiu kauniečiai žinojo ir tai.. Ar tai žinojo Skalvija? :)
neatsilaikiau – nulėkiau įvertinti kauno festivalio ir, svarbiausia, fatih akino naujojo darbo „iš kitos pusės”.
kaunas pasitiko iš trijų paklodžių sulipinta juosta titrams ir.. nemalonio staigmena nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas festivalis. pasirodo labai rinkoje paklausi juosta (fatih akinas! apdovanojimas kanuose už geriausią scenarijų!) į kauną atvyko su rimtu garso broku. teko susišaudyti dvd, kuris.. irgi ne be savų minusų – su promo logotipų kampe ir karts nuo karto išlendančiu užrašu „for promo purposes only”, bet…
…pradedu galvoti, kad jeigu ne dvd vaizdo/garso sumažintas įspūdis, būčiau išėjęs ne iš kino seanso, bet iš kino transo.
tokių filmų siužetinė linija tuo pačiu ir itin primityvi, ir paini, ir neįtikėtina. žmonės gyvenime susitinka ir prasilenkia net nežinodami kokių aplinkybių sukūryje jie visi sukasi, bet kaip sakė vienas filmo „magnolija” herojų apie varlių lietų: „taip būna”. toks ir fatih akino pasakojimas, kurio scenarijus, kaip minėtos „magnolia” ar „babelis” parašytas pagal taip vadinamą „nonlinear” formulę. kartais prasilenkia laikai, kartais herojai, kartais jie visi praeina vienas pro kitą, bet net žinodami apie jų egzistavimą, taip ir nesusipažįsta – aplinkybės nesuveda. bet kaip ir visa gyvenime, tai yra į gerą. visa, kas mums nutinka yra į gerą, jeigu iš to gauname pamoką.
10/10 – kiekvieno festivalio topo vertas filmas.
Na, šaunuolis. Lėkti į KAUNĄ dėl filmo…
Tikėkimės, parodys jį ir Vilniuje. Gal Kino pavasaryje…
Fatih Akinas visada kūrė tokius filmus. Tik pirmųjų būdavo aiškiai komiška tų likimų sankirtų pakraipa. Man didžiai patiko jo filmas SAULĖ, rodytas gal 2003 m Kino pavasaryje…