Ir svarbiausia – nemokamai. Tiems, kam neteko dar žiūrėti kino po atviru dangumi (Mokytojų namų kiemelyje), noriu pasakyti tik vieną – nueikit ir pabandykit. Tai nemokama, tad jeigu nepatiks, galėsit išeiti ir pasimėgauti gražiu vakarėjančiu Vilniaus senamiesčiu. Kita vertus, būtų nesmagu, jeigu tik vasaros pabaigoje sužinotumėt, ką praradot…
Taigi, nuo šio trečiadienio (birželio 4 d.), kiekvieną trečiadienį Vilniuje, 21.15, Mokytojų namų kiemelyje – nemokamas kinas po atviru dangumi. Šis vasaros sezonas bus skirtas Rytų kinui: Rusijai (birželis), Ukrainai (liepa) ir Baltarusijai (rugpjūtis). Filmų pastatymo datos varijuoja nuo 1926 metų (atidarymo filmas „Motina”) iki naujausio, 2007 metų Jurijaus Chaščevatskio darbo „Aikštė”, bet programa dar gali keistis, tad apsiribokim birželio mėnesio darbais:
*Birželio 4 d. Vsevolodas Pudovkinas „Motina”, 1926*
[youtube vo03SXnG3wY]
Pirmos 10-imt filmo minučių.
V. I. Pudovkinas visą kūrybos laikotarpį išliko montažo subtilybių ieškotoju, kurio motto: montažas – kino meno pagrindas. Šis režisierius laikomas antruoju po Sergėjaus Eizenšteino kultiniu sovietų nebyliojo kino režisieriumi. Be visų jo nuopelnų Sovietų Sąjungos kinui, V. I. Pudovkinas įvardijamas ir kaip holivudinio kino protėvis.
„Kino po atviru dangumi 15 min. po devintos” peržiūroje pristatomas filmas „Motina” – pirmasis rimtas V.I. Pudovkino kino bandymas, sukurtas pagal Maksimo Gorkio to paties pavadinimo apsakymą. Filmo siužetas – vienos šeimos drama susijusi su 1905 m. darbininkų streiku. Filmas pasakoja apie motinos laikyseną tarp skirtingomis vertybėmis besivadovaujančių bei konfliktuojančių vyro ir sūnaus. Kylant įtampai emocinis konfliktas, kurio centrinė figūra – motina, baigiasi tragiškai: mirus sūnui moteris sukaupusi ryžtą pakelia nuo žemės revoliucijos vėliavą ir beginklė stoja prieš caro kariaunos būrį. Visgi šiuolaikinio žiūrovo dėmesį prikausto ne propagandinis siužetas, o montažo technika. Darbininkų klasės proveržis ir negailestingas sukilimo malšinimo epizodas sugretinami su susidūrimo ir skilimo motyvais. Būtent montažo bandymai ir išgarsino V. I. Pudovkiną kine, o filmas „Motina” tapo gerai žinomu fundamentaliu pavyzdžiu kino istorijoje.
*Birželio 11 d. Genadijus Špalikovas „Ilgas laimingas gyvenimas”, 1966*
(teko matyti tarybinių laikų animacinį filmą, kuriam jis parašė scenarijų – „ЖИЛ-БЫЛ КОЗЯВИН” – kultinis reikalas).
*Birželio 18 d. Aleksandras Sokurovas „Užtemimo dienos”, 1988*
[youtube 8xV4V0ZxXdo]
*Birželio 25 d. Ilja Chržanovskis „Keturi”, 2004*
[youtube foec8yB2Zqo]
Beje, sako, kad jau išleistos Rusijos kino programėles, tad… Ieškokit VMN kieme, mediatekoje, kavinėse.
Verta pasirodyti, tik tiek, kad ketvirtadienį ryte sociologijos egzaminas :-/ o kitą ketvirtadienį – psichologija. Tad gal tik nuo trečio seanso.
Visai patiko žiūrėti filmą lauke ir visai nemaišė nežiūrinčiųjų pokalbiai, susilieję į vieną bendrą dūzgesį. Į filmo pabaigą jau visai atvėsti spėjo, bet tai nebuvo problema. O ji buvo, bet viena – rūkantys žmonės. Reikia, matyt, atsisėsti į pirmą eilę, kad nesukvėpuoti visų prieš tave sėdinčiųjų dūmų.
O pati „Motina” buvo ko gero antras tokio tipo filmas mano gyvenime. Pirmasis – „Šarvuotis Potiomkinas”, matytas per Kino filosofijos paskaitas. Ir buvo visai įdomu prisiminti aptartas vaizdo kūrimo technikas. Ir pati aukščiausia prievartos forma buvo parodyta – prievarta prieš motiną ir jos vaiką. Tad geras vakaras ir gaila, kad prasideda vasaros atostogos.
Kinas po atviru dangumi (ten) kartais turi tik vieną minusą (priešą) – renginį prie Kotrynos bažnyčios. Kartais taip būna.. Pernai vyko kažkoks koncertas ir tuo pačiu buvo rodomas filmas – pasijutau, kaip Basanavičiaus gatvėje Palangoje ir išėjau. O visa kita – tam tikras tokio renginio žavesys. Tiesa, anksčiau sėdintieji žiūrovų vietose (ne prie staliukų) lyg ir nerūkydavo, bet.. Čia, matyt, tas laisvės supratimo stiprėjimas reiškiasi ‘skant.
Oi ta laisvė :) Na, bet nėr kaip jos pažabot. Vasaros terasa yra viena tų vietų, kur rūkaliai gali nesijaust varžomi ir mėgautis kinu su cigarete. Ir tenka sutikti, kad tai būtent ir yra „tam tikras tokio renginio žavesys”. Jei kas pypkutę užsirūkytų juk nebūtų taip ir prėska :) Ir ne į temą – jaučiu, kad tuoj parašysit apie Lykke Li, tai jei ką dabar jos visas albumas sukrautas http://www.myspace.com/lykkeli – pratesiant zavios skandinaviskos muzikos tradicijas.
Persiprašau labiausiai – jau rašėt apie Lykke Li :)
Roslai, apie Lykke Li jau esam rašę:
https://www.g-taskas.lt/2008/03/04/lengvai-isprotejus-lykke-li-youth-novels-2008/
taip.
niekas nežino, bet aš esu Elviaus Presliaus reinkarnacijus
Nepamirškit, kad *Birželio 18 d. Aleksandras Sokurovas “Užtemimo dienos”, 1988*