Klarnetu grojantis, tuos pačius akinius amžinybę nešiojantis, įkvėptas literatūros, psichologijos ir Niujorko, geriausias komedijos meistras – kas? Taip, tas pats Bronkso vaikis Allen Konigsberg, kurį visas pasaulis geriau žino kaip Woody Allen. Pribloškia savo filmų gausa ir kokybe, o pačių kūrinių turinys gali varijuoti nuo rimtų problemų iki geros dozės nenuvalkioto humoro. Taigi kol visi stebisi Woody Allen darbais, pastarasis nenuilsdamas kuria toliau ir kol Lietuvą pasieks Kanų kino festivalį atidaręs „Vidurnaktis Paryžiuje“ galima pasimėgauti 2010 m. filmu “Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“. Šį kartą lengvai apie sudėtingus santykių lūžius, skyrybas ir naujas meiles.

„Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“ skamba kaip pranašystė, linkėjimas ir prakeikimas. Filmo atveju tai labiau įžūloka realybė: herojai sutiks ir iki neįtikėtinumo kvailų blondinių, ir mielų gundančių kaimynių (kol jos yra kitoje sienos pusėje), tamsiaplaukių, senų ir jaunų. Ką čia stebėsime? Ogi dukros ir mamos santykių krizes: dukra Sally gyvena su nevykusiu rašytoju Roy kuris slapčia stebi kaimynę Dia, kuri su raudona suknele atrodo labiau nei pritrenkiamai. Sally tėtis Alfie nusprendžia nugyventi gyvenimą iš naujo ir palikęs žmoną Helen išeina pas naująją draugę Charmain, kuri yra prostituciją praktikuojanti aktorė. Tuo tarpu Helen nusprendžia verkšlenti ir atsiduoti į būrėjos rankas, o toji ir pranašauja aukštus tamsiaplaukius. Hellen tiki alkoholio ir savo naujos draugės būrėjos galiomis numatyti ateitį. Tuo tarpu dukra Sally blaškosi tarp byrančios santuokos ir dvipramiškų darbdavio gundymų. O šis nenaudėlis pasirodo kabina jos draugę. Ir dar Sally vyras vagia komoje gulinčio draugo kūrinį, siekdamas atgauti sėkmingą vardą ir dar… Na, patys pamatysit.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=OLLbzJC_mp4

Šį kartą dėdė Woody drėbtelį vilkstinę tarpusavyje galų gale susisiejančių situacijų grandinę, kuri vienus veikėjus labai pamokys, kitus nuvils, trečius tiesiog suglumins. Iki skausmo pažįstamos stereotipinės situacijos – senas vyriškis ir jauna moteris, išdykaujanti su sporto klubo partneriu, labiau nei sava puiki žmona už lango gundanti raudona suknelė, nepavykusi rašytojo karjera, dviprasmiškai merkiantis akį bosas – Woody Allen filme pateikiamos žaismingai ir su kaupu sveikos ironijos. Mane visada tenkina pozicija žiūrovo pozicija, kurią pateikia Woody: tu esi žiūrovas, į tave kreipaisi ir tau kalba pasakotojas, tačiau nors ir stebi filmą iš šalies, jis tau tampa artimesnis nei numanai, ir – čia smagiausia dalis – jeigu ir jauti, kaip baigsis filmas, niekada nebūna nuobodu. Tu esi istorijos žiūrovas ir dalis viename.

Taigi švelnioji Naomi Watts, gundantis Antonio Banderas ir net legendinis Anthony Hopkins –nekuklus aktorių desantas siekiant tobulumo. Ypač mane prajuokino Anthony vaidmuo: su prabangia mašina lakstantis, odą patamsinęs ir dantis pašviesinęs seniokas, gaudantis prabėgusią jaunystę, viliojančią jį vulgariais apdarais.

Kur ir kada rodo? ->>>