Šventinės klasikos festivalį „Salve Musica“ gruodžio 3 dieną, penktadienį, 18 valandą pradės Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Koncerte „Amžinai gyvos muzikos šventė“ orkestrui diriguos Georgas Markas (Austrija). Pirmoje dalyje bus atlikta Ludwigo van Beethoveno Uvertiūra „Koriolanas“ bei III-sis koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją paskambins Daumantas Kirilauskas. Po pertraukos klausysimės Roberto Schumanno IV-sios simfonijos.
Tiek filharmonija, tiek jos simfoninis orkestras šiemet skaičiuoja 70-uosius veiklos metus. Jubiliejiniam sezonui pasirinkusi moto perpetuum mobile Filharmonija tiesia nuorodą į istoriją ir akcentuoja nenutrūkstamą sezonų kaitą.
LNSO 1940 metais įkūrė kompozitorius, dirigentas ir pianistas Balys Dvarionas. Nuo 1964 metų orkestro meno vadovo ir vyriausio dirigento pareigas eina Juozas Domarkas. Solidus 96 asmenų kolektyvas kasmet surengia apie 50 koncertų Filharmonijos Didžiojoje salėje ir kitose Lietuvos scenose, taip pat aktyviai gastroliuoja užsienyje.

Per ilgus metus susiformavo savitas LNSO interpretacinis braižas, padėjęs pelnyti publikos ir kritikos simpatijas, buvo sukauptas didžiulis repertuaras. Jo pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, paįvairinama ryškiomis XX a. partitūromis ir lietuvių kompozitorių simfoninių opusų premjeromis. Plati repertuaro amplitudė nusako orkestro pajėgumą bei svarbią vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime.
G. Marko repertuare daug dėmesio skiriama rusų kompozitoriams, jį taip pat domina vokiečių ir austrų autorių kūryba. Koncertinę veiklą dirigentas derina su pedagogika: vadovaudamas Vienos konservatorijos dirigavimo klasei modernias atlikimo technikas jis jungia su vienietiška tradicija.
D. Kirilauskas yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs įvairiose Europos valstybėse ir Šiaurės Amerikos žemyno šalyse. Šalia klasikos jis groja ir šiuolaikinę muziką.
Uvertiūrą „Koriolanas“ L. van Beethovenas sukūrė įkvėptas austrų dramaturgo Heinricho Josepho von Collinso to paties pavadinimo tragedijos. Kūrinio centre – tragiška Koriolano, išguito iš Romos, o paskui privertusio šį miestą drebėti, figūra. Audringas uvertiūros muzikinis pasakojimas artimai siejasi su literatūriniu siužetu.
Savo penkiuose koncertuose fortepijonui ir orkestrui Beethovenas praplėtė instrumento galimybes, taikė naujas technikas bei siekė simfoniškumo. Kūriniai tapo ilgesni, virtuozinis pradas buvo pajungtas meninės išraiškos tikslams. Be to, jis pirmasis pradėjo užrašinėti kadencijas, nepalikdamas solistui galimybės brautis į autorinį tekstą.
Trečiąjį koncertą kompozitorius parašė savo mėgstama c-moll tonacija, kuri jam asocijavosi su heroika, dramatizmu. 1803 metais įvykusią kūrinio premjerą skambino pats autorius.
R. Schumanno IV-oji simfonija, lyginant su autoriaus fortepijoniniu palikimu, „klasiškesnė“, jos ritmika ir harmonija paprastesnė, melodija aiškesnė. Tačiau šioje simfonijoje yra naujovių: visos keturios dalys atliekamos be pertraukos, jas sieja pasikartojančios temos. Kūrinyje dominuoja lyrinis charakteris.
„Amžinai gyvos muzikos šventė“ pradeda festivalį nemariosios klasikos kūriniais, teigiančiais vertybių pastovumą. Tai svarbu jausti tiek per šventes, tiek kiekvieną dieną. Įsimintinų įspūdžių!
KKO informacija
Parengė Loreta Narvilaitė