Jei tiesiate ranką į savo fonoteką ir vaiskią vasaros dieną ieškote paklausyti ko nors gaivaus bei lengvo, šis albumas bus kaip tik. Žinoma, jei neturite išankstinių nuostatų prieš originalių muzikos kūrinių perdirbinėtojus. Pritariu, kad dalis jų yra neverti dėmesio, kiti gi kartais nustelbia pačius autorius. Tačiau man prie širdies yra tie, kurie puikiai pažįstamą kūrinį padaro kitaip. Ir Nouvelle Vague patenka į šią kategoriją.

Tai yra jau trečiasis šio tarpatautinio komercinio projekto albumas, kurį kaip jau įprasta, sudaro išimtinai aštuntojo – devintojo praeito amžiaus dešimtmečio post punk kūrinių perdirbiniai. Daugelį jų nelengva atpažinti, juolab kadaise agresyvius ar žemus vyriškus vokalus dabar yra pakeitę mielų ir „imamų“ prancūzaičių balsai, o geležines gitaras ir būgnų kalimą – jaukūs akustiniai instrumentai. Sakysite – nuobodi ir jau daug kartų girdėta formulė, tačiau šis produktas puikiai paruoštas vartojimui – vientisa melancholiška nuotaika, ramiai plaukiantys ritmai ir, pasikartosiu, žavūs, net seksualūs, tarsi iš septyniasdešimtųjų metų filmų nužengusių aktorių vokalai.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=zzRvjUW9fVY

Šis albumas skiriasi nuo ankstesnių projekto produktų tuo, kad pirmą kartą dalyje kūrinių tiesiogiai dalyvauja ir patys jų autoriai. Tai laikyčiau kaip Nouvelle Vague egzistavimo pripažinimą. Žaviajai Melanie Pain „Master and Servant“ dainoje pritaria pats Martin L. Gore. „All My Colours“ girdėti ramus prikimęs, su niekuo nesupainiojamas Ian McCullough (ex Echo and the Bunnymen) balsas. Šiame leidinyje daugiau akustinių instrumentų, kurių skambesys kiek patamsintas, „nenušvarintas“, tad ir nuotaika, kurią kuria Nouvelle Vague komanda, dvelkia anuomečio dvasia. Dalį kūrinių vargu ar įmanoma atpažinti – niekada negalvojau, kad pankroko himną „The Queen Is Dead“ galima paversti vos ne lopšine, o pabaigus klausyti garsųjį Talking Heads „Road To Nowhere“ taip ir lieki nesupratęs kur esi girdėjęs šį kūrinį.

Kaip bebūtų, spręsti jums, tačiau net ir žinodamas, kad šis albumas neturi didelės išliekamosios vertės, pasidarau sau saldžios latte, kaip tikras snobas įsiberiu šaukštelį rudojo cukraus, nukreipiu žvilgsnį pro langą ir spaudžiu „play“. Šiltos vasaros ir jums.

p.s. Įdomiausia šį albumą klausyti nežiūrint į dainų sąrašą, taip galima pažaisti su savimi mažą viktoriną „atspėk originalą“.

http://www.nouvellesvagues.com/

Nori atsisiųsti šį albumą iš interneto? Skaityk čia…