Tobulumas. Geismas. Paslaptis. Trimis žodžiais galima nusakyti tiek filmo siužetą, tiek jausmą, kai sėdi, žiūri ir pamiršti, kad reikia kvėpuoti. Režisierius Darren Aronovfsky su aktoriais pataikė kaip reta: Natalie Portman (pagrindinė veikėja Nina) ir Vincent Cassel (pagrindinės veikėjos aistra Thomas Leroy) duetas tiesiog neįtikėtinas. Natalie tobula kaip ir visuomet, o Vincent… Na, jis visuomet garsėjo gana sunkokais vaidmenimis ir tas sunkumas (gerąja prasme) kaip ir mielas prancūziškas akcentas labai laiku prasiveržia ir filme (taip, taip, būtent ta scena, kai Thomas vilioja Niną). Sako, kad Natalie šiam vaidmeniui paaukojo dešimt savo gyvenimo mėnesių ir dar belenkiek kantrybės ir nervų. Užtat ir rezultatas prašosi Oskaro.
Taigi šį kartą Darren apie baletą ir balerinų kančias. Pagrindinė herojė Nina čia išgyvena visą virtinę abejonių, iliuzijų ir sukrėtimų: tai jai aiškinama, kad šokti jos taip trokštamą partiją jai bus per sunku ir netgi neįmanoma, tai dar Thomas susuka galvą, o ir mama pernelyg kontroluoja, nors Ninai jau dviedešimt aštuoneri. O kur dar pagrindinė Ninos varžovė Lilė (ugningoji ukrainietė Mila Kunis), kuri tobulai sušoktų Ninos partiją! Žodžiu, visas filmas apgaubtas kažkokios mistikos ir žiūrima su nuojauta, kad tuoj tuoj kažkas atsitiks. Scena veja sceną ir galima stebėti, kaip švelnioji, geroji ir gležnoji mamos mergaitė virsta tikra savo priešingybe: banaliai tariant, išlaisvina savyje tikrą velniavą – juodąją gulbę.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=5jaI1XOB-bs
Dar norėtųsi pridurti, kad „Juodoji gulbė“ visai ne apie baletą ir puantai bei suknelės čia tik scenų dekoro elementai – varomoji jėga yra nenumaldomas siekis būti tobulam. Nina (iš)gyvena balete, nes be jo daugiau nieko neturi. Nebent valdingą mamą ir daug konkurenčių. Todėl savo tikslą ji apibendrina labai paprastai – „Aš tik noriu būti tobula“. Balete, aišku, kur gi dar. Įdomiausia ir yra stebėti, kur toks siekis nuves. Tai va, Aronovski, tu esi šio malonaus ir lengvo siaubo bei absurdo pasakos dievas!
Desertui – „Juodoji gulbė“ jau dabar yra nominuota keturiems „Auksiniams gaubliams“ (p.s. laimėjo vieną – Natalie Portman, kaip geriausia aktorė) ir gavo dar kelias kitas neprastas nominacijas. Tad abejojantiems, ar reikia į filmą eiti, sakau: į tokį filmą reikia bėgti.
Visada džiugina filmai, kurie prašosi didelio ekrano (dar nepažiūrėjau kurį jam skyrė FC). Vaizdas ir garsas galiausiai prašosi ne tiek filmo, kiek videoklipo pavadinimo – taip viskas gražiai plaukia pro akis ir ausis. Kinui ganėtinai silpnais 2009 metais, bent man Black Swan yra prie geriausių.
man tai šiemet liko vienintelė viltis – „biutiful”. taip ir įtariau, kad toks Alejandro Amenábar’o asmeniškas įžeidimas man kaip „agora” nepranašaus nieko gero (gulbė, somewhere ir kt.)
Man patiko Conan O`Brien komentaras, kad Natalie Portman privertė didžiąją dalį vyrų eiti pažiūrėti filmo apie baletą, ir ne dėl to kad yra neblogų girl on girl scenų ;D
metu nusivylimas.
solidžiai paargumentuota :)
Geras filmas. Nesu tikras, kad žiūrėsiu kada jį antrą kartą, bet vieną kartą pamatyti būtina. Dėl Portman vaidybos ir siužeto (vienu metu jau maniau, kad išaugs sparnai kaip Ozono „Rikyje” ir nuskris :) ) daug liaupsių bei oskaro neduočiau, bet režisūra ir kameros judesys fantastika – lyg būtų prilipusi tam tikru atstumu prie aktorių galvos.
Ir nemanau, kad po „gulbės” padaugės baleto šokėjų, greičiau – ‘gulbės ežero’ žiūrovų.
Dar tik metų pradžia, o jau šis filmas sukėlė tokias diskusijas. Faktas, kad kaip visuomet pusė bus nemėgėjų ir „maištininkų” vien todėl, akd šis filmas yra didžiųjų ekranų ir toks populiarus. Bet ne jau tokie suaugę ir protingi žmonės, dar nepastebi, kad nevisuomet tas pop yra toks baisingas?
Realiai jei šį filmą žiūrėsi blogai nusiteikęs ir paviršutiniškai, tai tuomet jis toks ir bus. Aš tai jame pamačiau labai aiškią problemą ir „pykimasi” su savimi. Ten labai gražiai gilinamasi į žmogaus vidinį mūšį, kurį ne vienas esam apturėję.
Bet kaip bebūtų filmas nėra idealus, antrą kartą nemanau, kad žiūrėsiu, kadangi buvo labai ištemptų vietų ir retkarčiais buvo nuobodu. Tačiau aš nerėksiu, kad tai baisiausias šių metų nusivylimas.
o, pritariu sandrai. nuotaikos panašios – stiprus viduriukas pažiūrėjus, filmas šiek tiek pagerėja praėjus savaitei kitai ir padiskutavus, bet į rimtesnį topą nei metinis vargu ar pateks. anyway, filmą kartą pažiūrėt tikrai verta. kiek labiau nei the king’s speech, nors čia gal irgi skonio reikalai.
Spec-efektai tikrai nesužavėjo: jų perdaug ir banalūs, bet meninko pasiaukojimas vaidmeniui parodytas puikiai. Kas suvaidinta ir kas tikra taip persipina, kad, atrodo, buvo palikta tik viena istorija – pačios Portman kova dėl tobulo vaidmens, kurios nuojauta filmą daro dar realistiškesnį, nors ir kokios absurdiškos, paviršutiniškai žiūrint, gali atrodyti balerinos psichozės.
Jo vienas sako, kad filmas ne apie baletą (žinoma, būtina sutikti), kitas, kad priviliojo „daug vyrų pasižiūrėti filmo apie baletą”… :)
Gerai, kabinėjuosi čia.
Tačiau, ar nekilo susimąstymo, kad ta „fantastiška” kamera sekioja galvas visai ne dėl to, kad „fantastiška”, o yra tam amatiniška priežastis?? :D
kertuk, nekilo susimąstymo. bijau, kad tada gali kilti mintys, kad visas kinas yra „amatiniškas”
Blogai…
man tai irgi nepatiko kaip nufilmuota. nu man daug kas nepatiko:D nesuprantu, negi jūsų tikrai neprajuokino pvz ta vieta, kai ištempia tą kitą šokėją už kojų?:D ir tas jau dramatizmas, perdėtas jos gerumas, matai, visi niekšai, tik ne ji, na žodžiu:/
filmas iš spec. efektų pusės http://www.youtube.com/watch?v=XKgqYe-aJ94
Pati filmavimo technika, meniškumas, kokybė tikrai aukščiausios prabos.
Bet štai kūrybinės grupės apsisprendimas aktorę, kuri jau niekada netaps balerina, filmuoti būtent TIK taip, mane trikdė. Jų reikalas. Bet SPRENDIMAI neturi badyti akių. Turi būti tik gėrėjimasis vaizdu. Jo čia tikrai netrūksta (gerėjimosi). Bet… „sprendimas” (amato realizavimas) per daug „lenda į akis” ir nori gožti tą gerėjimąsį…
kertuk, tu man paaiškink (palikim užmarštyje tai, jog filmas ne apie baletą, nors su choreografija nesusijusiems žmonėms, matai, tai gali atrodyti kaip paskata apsilankyti balete), kas tave būtų nuraminę? Natalie Portman penkių minučių solo pasirodymas visu ūgiu, kokybe, kuri tavęs netenkintų? Nesunku gi ant kito kūno uždėti jos veidą kompu (net nuorodoj aukščiau yra to pavyzdys) ar imti dublerę, bet tai būtų melas. Natalie Portman ir taip pusmetį po pusdienį treniravos (tai, kuo užsiėmė vaikystėje) – to per akis užteko, kad tam tikruose kadruose atrodytų natūraliai. Režisierius žino aktoriaus ribas ir tikėtina, kad režisūrinį sprendimą padarė atsižvelgdamas į tai – rodydamas emocijas, artimus kadrus. Toks buvo jo sprendimas. Galima buvo padaryt taip, kad žmogus mėgautųsi baletu, galima – jog tuo, ką režisierius norėjo parodyti, kas konkrečiai yra – asmenine drama. Drama, siaubas, psichologija yra filmo raktažodžiai, o ne grožis, baletas, šokis. Galima vertinti tik tai ar režisieriui pavyko perteikti tai, o ne tai, kaip tu norėtum, jog viskas būtų buvę. Artimiausiu metu pažiūrėsiu filmą dar kartą – labai pasistengsiu įžiūrėti vardinamus trūkumus, bet labai abejoju ar pavyks.
recenzija prasta, nes daug spoilinima.
Tikėjausi,kad N.Portman puikiai suvaidins ne tik baltąją,bet ir juodąją gulbę,deja,mano manymu,už pastarąją tai padarė spec.efektai…
Pauliau, va dėl paskutinio sakinio ir sustokim. Viską, ką surašei teisinga ir iš karto rašiau, kad TAI BUVO SPRENDIMAS. Akivaizdžiai matosi, jog didžiąjai daugumai žiūrovų jis absoliučiai neužkliuvo. Reiškia SPRENDIMAS yra, pavartokim žodį, puikus. Bent jau komercine prasme (žiūrovai žavisi vaizdu) ar išeities iš padėties prasme. Bet ką daryt, jei man ėmė ir užkliuvo tas SPRENDIMAS savuoju VIENPUSIŠKUMU? Nutylėti techninę apgavystę, kaip sakai?
Aronofsky niekaip neįrodo, kodėl Portman NINA buvo nepakeičiama ŠOKĖJA Caseliui kaip choreografui. Jeigu vertinsim Aronofsky SPRENDIMĄ (gerai, kalbame grynai apie techninius, profesinius dalykus) kaip išradingą ir sąlygotą aplinkybių, tai aš įžiūriu platesnį to techninio dalyko sprendimo variantą, kuriais jis visiškai nepasivargino naudotis. Jeigu nors kiek būtume pamatę, kad NINA be emocinio su liguistumo požymiais pasaulio yra ir grand šokėja, filmas būtų tik išlošęs. Ir melo, apgavystės jokios čia nebūtų. Lygiai taip pat galiu dabar teigti, jog mane apgaudinėjo VISĄ FILMĄ rodydami baleriną iki menčių ar pažastų.
Va, tas pasiryžimas pažiūrėti filmą dar kartą, yra sveikintinas. Ne baleto aš pageidauju filme – natūralaus rodymo. Darrenas sako, kad norėtų jog IMTYNINKAS ir JUODOJI GULBĖ būtų rodomi kino teatruose viens po kito. Va ir įdomu būtų stebėtis, kodėl viename filme aktorius SCENOJE(pirmu atveju – ringu ta scena vadinama) VISAS, o kitame iki pažastų?
Na, jeigu nematoma skirtumo tarp balerinos šokio, kurio taisyklingi žingsneliai reikalauja eilės metų pastangų ir kruvino darbo, ir bumpsėjimo ringe (nesumenkinant puikaus Rourke vaidmens, bet vistiek), ir reikalaujama, kad tas būtų RODOMA (pateikiant, kad tai objektyviai privaloma?!), tai net nežinau. Manau absurdas. O pateikiant kaip siekiamybę kertuko dievinamą All That Jazz, matyt pamirštama, kad tai visiškai skirtingo kalibro šokiai, todėl išvis net nėra ką čia lyginti.
Ir apskritai, iš kur čia ta idėja, kad mums turi būti įrodoma, kad Nina nepakeičiama? Priešingai, rodoma, kad ji GALI būti pakeičiama, nes ji galbūt iš prigimties mažiau talentinga, bet aukštumas pasiekia savo kruvinu darbu. Tai būtent ir rodomos ABEJONĖS (kylančios ir žiūrovui, ne tik Casseliui) dėl Ninos galimybių sušokti paskirtą partiją, kurios išlieka (vėlgi tiek žiūrovui, tiek Casseliui) iki pat finalinės scenos.
p.s. dar pamiršau suraityti, kad toks mano užsikabliavimas nėra tik prisikabinimas prie detalės. Priėmę tokį aktorės-ne balerinos rodymo SPRENDIMĄ, autoriai buvo priversti visą filmą paversti STAMBIŲ PLANŲ reginiu. Tokio pobūdžio kūrinyje – artimas veido, perteikinėjančio emocijas, rodymas – neišvengiamas reikalas. Bet mane ėmė knisti, kad kūrėjai įsikibo kaip į taisyklę ir žaidžia vien tik šiuo vaizdu – buvo per daug ir įkyru. Bet kitaip negalėjo, nes visi personažai turėjo susivienodinti – taip ir žiūri pusę filmo į galvas, kol galų gale įpranti. Po to prasideda siaubiako laikas, ir visai smagu. Ten tos raganos jau rodomos visaip…
Lygiai tokiu pačiu stiliumi buvo nufilmuotas ir Imtynininkas (tas krito į akis nuo pat pirmųjų Gulbės minučių). Sutinku, kad toks stilius gali arba patikti, arba erzinti. Aš nuo jo kaifavau, tiek ten, tiek čia. Jei jau pradedam kritikuoti tokio pobūdžio režisierių sprendimus (kaip objektyviai nepriimtinus, matyt užmirštant, kad filmas yra režisieriaus kūrinys, neįsipaišantis ir neturintis įsipaišyti į kažkokius „objektyvius” standartus), tai ir Bela Tarro keleto minučių ilgio kadrai galbūt kritikuoti dėl režisieriaus „tingėjimo” nufilmuoti „normalias” scenas.
„kaip objektyviai nepriimtinus” būtinai taisyčiau „subjektyviai” Jokiu būdu ne „nepriimtinus”, bet į „vienpusiškus” (toks filmavimo būdas būtinai turėjo egzistuoti, nefilmuojant šokėjos. Tik man jo pasirodė per daug)…
Niekaip nesutinku, kiek prisimenu, kad Mickey Rourke IMTYNININKE nufilmuotas taip pat. Puikiai prisimenu jo kovų vaizdo vizualumą…