Vienu sakiniu: Išdrįsti paleisti ar padaryti viską, jog atstumas nutruktų?

„Kino pavasaryje” šiemet laukia nemaža porcija, kaip patys organizatoriai įvardina, JAV nepriklausomo kino perliukų, bet „Like Crazy” nepatenka tarp jų, kas yra puiki proga parekomenduoti jį namų kino teatro rubrikoje. Apšilimui.

„Sundance” festivalyje gavęs didįjį žiuri priza draminio filmo kategorijoje ir pelnęs specialųjį žiuri prizą geriausios aktorės kategorijoje Felicity Jones, „Like Crazy” yra kažkur netoli „Blue Valentine” ir „Before Sunset, Sunrise” dvilogijos. Prie vieno arčiau dvasia, prie kito – betarpiškumu.

„I don’t feel like I’m part of your life. I feel like I’m on vacation”.

Režisierius Drake Doremus nenueina tiek toli, kiek Richard Linklater, kurio filmų pagrindiniai aktoriai Ethan Hawke, Julie Delpy minimi ir kaip scenarijaus autoriai, tačiau, kalbama, ir jis su Felicity Jones bei Anton Yelchin pereidavo kiekvieną sceną leisdamas jiems įnešti/išmesti kažką savo. Gal todėl kai kurios mintys skamba naiviai, akivaizdžiai netraukdamos iki citatų žinyno, tačiau tuo pačiu jauti, kaip natūraliai tie žodžiai skamba aktorių lūpose, prirakindami tave prie savo istorijos.

Na, ir pati tema, nors nebūdama labai gili, leidžia priglausti „Like Crazy” lyg kažką artimo – du įsimylėję žmonės, kuriuos nepalankios aplinkybės išskiria atstumo pavidalu. Ir kaip miuzikle „Finian’s Rainbow” dainavo vienas jo herojų „When I’m not near the girl I love, I love the girl I’m near”, taip ir šio filmo herojai kovoja su susidariusia situacija, kurioje ašaroms riedant tiek iš skausmo, tiek iš džiaugsmo, pasidalinti savo emocijomis nėra su kuo. Išdrįsti paleisti, padaryti viską, jog atstumas nutruktų?.. Nesu tikras, jog filmas duoda atsakymus, tačiau tikrai užduoda klausimus į kuriuos norisi atsakyti.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=r-ZV-bwZmBw&hd=1