Johno vakystė buvo bjauri, grįsta draudimais ir paliepimais: “su niekuo nekalbėk; nesijudink tol, kol neliepsiu; žiūrėk į mane”, kol galiausiai blogą auklėjimą vainikavo lemtingas„aš tavęs nebemyliu“ iš motinos lūpų. Šis nuosprendis Johnui buvo kartu ir sprendimas – vadinasi, reikia atsisakyti savęs tokio, koks esi ir … susikurti save iš naujo.

Ir štai – suaugęs Johnas Skilpa (Cillian Murphy) gyvena visai neblogą gyvenimą: jauki tyli žmonelė Emma, baugščiai stebinti kaimynų gyvenimą pro užuolaidos plyšį, kaskart palieka jam vienodus pusryčius ir raštelį su paliepimais, o pati tolia kelių žingsnių iš namų nežengia. O pats Johnas dirba banke, gauna čekius ir sėkmingai kaupia pinigus. Viskas būtų kaip ir nieko, jei ne „smulkmena“, jog Johnas ir Emma Skilpa yra vienas ir tas pats žmogus. Bendravimą su aplinka iki minimumo redukavęs vyras (viduje –vis dar vaikas), kuriantis save iš naujo, o gal tik turintis asmenybės susidvejinimo „dovaną“, kasdien apsiauna aukštakulnius, kad galėtų išpildyti nebylų pažadą – būti kitokiu, geresniu, tobulesniu.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=NPEzcAG4E5s

„Peacock“ – pirmas režisieriaus Michael Lander pilnametražis filmas, sujaukiantis protą pulsuojančiu siužetu, puikiai įtampą palaikančiu garso takeliu, netikėtu Cillian Murphy moteriškumu, Susan Sarandon charizma ir Ellen Page rimtumu. Leisdamas pamatyti neafišuojamo gyvenimo užkulisius, filmas gramzdina į vis intensyvesnę kovą tarp vyro ir moters pradų Johno asmenybėje, vis artėdamas prie neišvengiamo herojaus apsisprendimo. Juokingiausia, kad nelauktai įsiterpę į Johno gyvenimą svetimšaliai ne tik kad nepastebi Emmos vyriškumo, bet dargi su ja labai suarėja, net neįtardami akivaizdžios tiesos. Ir geriausia – Cillian Murphy poviškas sugebėjimas ne tik išpildyti sudėtingą tylenio intraverto vaidmenį, bet ir įsijausti į iš pažiūros romios moters būvį.

Visai neblogas psichologinis maskaradinis ir šiek tiek baugokas devyniasdešimties minučių debiutas.