Vienu sakiniu: Tikras kaip „Carlos”, smagus kaip „The Sopranos”.

„Kill The Irishman” pasakoja tikrą istoriją apie Klivlendo mafijos siaubą Danny Greene. Pradėjęs karjerą kaip paprastas krovikas, vėliau ne pačiais draugiškiausiais metodais užėmė savo darbdavio vietą, o ilgainiui turėjo reikalų tiek su policija, tiek FBI, tiek vietiniais verslininkais, tiek italijos mafija, bet faktas, jog visa vesdavo į vis didesnę jo galią. Jo persona tapo galvos skausmu vietinei mafijai, nes iš vienos pusės jis pats juos sprogdindavo automobiliuose dešimtimis, iš kitos – jie nesugebėdavo jo pribaigti net susprogdindami namą, kuriame jis tuo metu miegojo. Maža to, skelbdamasis airių kataliku, jis buvo visiška priešingybė tam, ką galėtume įsivaizduoti mafijozu: nerūkė, negėrė, mylėjo gyvūnus, o dėl tam tikros užklasinės veiklos vietinė bendruomenė praminė jį „airių Robinu Hudu” ir per televiziją rodė, kaip žvaigždę. Klausiamas, ką mano apie nepavykusius pasikėsinimus į jo gyvybę, jis yra pasakęs „I believe that the Guy upstairs pulls the strings, and you’re not going to go until he says so. It just wasn’t my time yet.”. Įdomi ir vertinga pažintis gaunasi per kiek daugiau nei pusantros valandos ir tai jau antras šiemet matytas filmas (pirmasis – „Holy Rollers”), kuriame tenka išgirsti „Lithuania”.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=x2zN53Vwnz0