Vienu sakiniu: Kriminalinė pasaka apie tai, jog jeigu tik jos atneša laimę, mes galime patikėti ir undinėlėmis.
Neil Jordan („Interview with the Vampire”, „Michael Collins”) grįžta į gimtąją Airiją, kad papasakotų istorija apie žveją vardu Syracuse (jį vadina kitas airis – Colin Farrell), kuris savo tinklais ištraukia merginą nepamenančia nei kas yra, nei kuo vardu, besislepiančią nuo kitų žmonių, bet kuriai uždainavus tinklai prisipildo žuvų. Kaip išaiškina smalsi Syracuse dukrelė, visa, kas sukasi apie šią dovaną iš vandens, atitinka tai, kas pasakojama apie undines. Žvejui sunku patikėti, nors visada persekioja klausimas: ar tuo sunku patikėti, nes tai neįtikėtina ar todėl, kad taip sunku patikėti, jog ir tave galėjo aplankyti laimė? Ar tai tik sutapimas, ar stebuklas? Ar viskam turi būt paaiškinimas, jog tuo patikėtume?
httpvh://www.youtube.com/watch?v=80HzX8UGEKM
Neil Jordan ankstyvesniuose darbuose pasižymėjo ypatingu stiliumi, tokiu aukštos klasės rafinuotu kinu. Ir įdomu, ar po ilgų pauzių tas [i]draivas[/i] liko jame, ar filmas vertas tik turinėlio, kuris čia pateikiamas. Kitaip tariant visai neaišku, ar verta siųstis, kai paporinamas siužetas, o nieko apie darbo kokybę?
Vertinant filmo meninę kokybę tikrai būtų prie ko prikibt, o ir scenarijus poroj vietų sušlubuoja. Bet man šitas filmas kažkodėl žiauriai patiko. Kažkoks labai šiltas.
Sutikčiau su Dariumi, todėl ir tas Arūno įsivaizduojamas siužeto nupasakojimas, yra ne tiek apie kokybę ar to paties Collin Farrell vaidybą, bet klausimus kylančius jo metu, po jo. Ir šiaip, toks neapčiuopiamai mistinis, paslaptingas, romantiškas filmas. Matyt ir pamėgti jį todėl galima ne analitiniu protu.
Na va. Dabar paaiškinote kaip reikiant. Reiškia forma neprarasta…(Jordaną turėjau galvoje. Bet ir jūs galite sau prisiimti komplimentą…)
Arūnai, o tu ką, pradėjai siųstis filmus? :)))
Kai reikia, visada atsisiunčiu. Bet tik kai kas paprašo ko nors. Tačiau jūsų atradimus visada paskaitau – įdomu ką kino kūrėjai padaro…