Esti pasauly grupių, kurios reikalingos tik tam, kad per jas tam tikros asmenybės galėtų reikšti savo idėjas. Šios asmenybės atsiriboja nuo kitų grupės narių įtakos, o pakeitusios idėjinę koncepsiją labai lengvai keičia ir grupės narius. „Mauras atliko savo darbą – mauras gali eiti“. Garsiausias tokios filosofijos sekėjas ne kas kitas kaip Trentas Reznoras iš legendinės neva industrial grupės Nine Inch Nails. Panašiai ir su Rasputina – per 19 egzistavimo metų grupėje išliko tik Melora Creager, pati kadaise ragavusi pakeleivės duonos su tokiais kolektyvais kaip Nirvana ar Marilynu Mansonu.
Ji įkūrė grupę kaip savo dvasinį buduarą, kuriame sukabinti svyruoja vaiduokliški korsetai, nuo sienų žvelgia šimtmečio senumo nuotraukos ir išdidus aukso amžių menantis karalienės Viktorijos atvaizdas, o naktis sklaido primirštus kolonijinės Amerikos istorijos puslapius.
httpv://www.youtube.com/watch?v=hsyVKuElu1E
Visa tai tinka ir septintajam grupės Rasputina albumui „Sister Kinderhook„. Šiame albume subtiliai dera asmeninė vokalistės motinystės patirtis, vien violončelėmis ir vokalu „stumiama” melodija, unikalus bet kokius vokalo ir rimo kanonus atmetantis pasakojimas, aukštutinio Niujorko, kuriame Creager gyvena, istorija ir visa tai į vieną jungianti nenutrūkstanti laiko linija. Tokie apibūdinimai kur kas aiškesni nei ankšti, kritikų jai nuolat statomi gothic rock-folk-cello rock rėmai, iš kurių šis kolektyvas sugeba mikliai išsipainioti.
Tai šis tas originalaus ir nekasdieniško, puošnaus, bet kartu ir tikro. O tai labai svarbu šiame Katty Perry ir Lady Gaga’os tuščio blizgesio prisotintos populiariosios kultūros pasaulyje.
httpv://www.youtube.com/watch?v=ephKO1FkaBw&feature=related
Naujausiame albume nebėra po pirmojo albumo „Thanks for the Ether” nuolat sekusio bandymo eksperimentais su violončelėmis imituoti gitarų skambesį ir electro prieskonio. To pasėkoje pasiektas sodrus, harmoningas ir kartu nenuobodus bei šviesus skambesys. Pradedant pirmąja kompozicija „Sweet Sister Temporase”, tai – dikensiška istorija, pavergiančia Creager aukštų natų išdainavimu ir dramatišku žemų tonų violončelių „užnugariu”, antroji savo energija drąsiausiai į hitus pretenduojanti daina „Holocaust Of Giants” reflektuoja visą kruviną Amerikos istoriją: („There were giants in our mist\ But they slaughtered one another in a meaningless war„). Būtina nepamiršti ir gailaus bei kartu optimistišku choru žėrinčio opuso „Humankind, As A Sailor” ir, galiausiai, muzikinis bei prasmės kūrimo apogėjus pasiekiamas su „Indico Indians“, eilutė („What do you win for civil war in 1844/ In upstate New York?”) galėtu pakeisti JAV himną Creager gyvenamoje kaimynystėje. Ritmas „numušamas” bandžos lydima „Snow-Hen Of Austerlitz” melodija.
httpv://www.youtube.com/watch?v=hBDAHmeNVHw
„Sister Kinderhook” – tai ne tik grįžimas prie grupės šaknų, kartu tai didelis kokybinis šuolis Rasputina kūryboje ir nors Creager dievagojasi atradusi milžino kaulą dainoje „Holocaust Of Giants”, labai norėtųsi palinkėti, jog jos ieškojimai šituo neeiliniu įvykiu geros muzikos pasaulyje nesibaigtų.
teksto autorius: Aleksandras Rimdžius
