Šiandien filmu „Negatyvaus mąstymo menas” k/f „Scanorama 2008” jau prasideda, tad belieka sudėlioti paskutinius taškus ant „i” ir su nešiojamuoju kompiuteriu (kur be jo šiais laikais?) persikraustyti į kino salę. Norėjau dar apžvelgti programą „Neišgalvotas gyvenimas” (kam žiūrėt išgalvotas istorijas, kai daug geresnės – tos, kurias tereikia užfiksuoti – dokumentiniai filmai?), bet žiūriu geriausius filmus iš jos Gražina Arlickaitė jau rekomendavo. Nikolaj Lie Kaas iš arčiau? Ten ne programa, o žvėris. Nors programa skirta vienam žymiausių danijos aktorių, niekaip negali ignoruoti fakto, kad iš 7 programos filmų, net 4 scenarijų parašė mano mylimiausias scenaristas Anders Thomas Jensen. Jam priklauso ir komiški „Adomo obuoliai” (ten jis ir režisierius), ir tragiška bei viena mano mylimiausių „Dogmų” „Atvertos širdys”, kurią rodys ir šioje programoje. Bendrai, Jensen dominuoja šių metų festivalyje ir galėtų turėt atskirą programą, juk jis ir „Naujienų” programos filmo „Balta naktis” scenaristas, ir vienas iš čia apžvelgiamos programos filmo „Raudonasis kelias” scenaristų. Vienžo, nusimato sunkus festivalis…
Prie sunkumo prisidės ir tai, kad iš 15 šios programos filmų, kiek drąsiau galėčiau pasakyti tik apie „Čarli”. Na, neatrodo, kad bus geras, o po jo aprašu, štai tokia informacija: pagrindinis prizas kino festivalyje „Kertant Europą“ Lince, Austrijoje. Tai gi, vėl 15…
Ar skauda? Pirmoji Balkanų Dogma / Boli li? Prvata balkanska dogma [Makedonija, 2007, imdb:5.5(29)]
Rež. Aneta Lesnikovska
Šis filmas – tai prasimanyta tikrovė. Režisierė Aneta Lesnikovska jungia savo ir savo draugų gyvenimą su išgalvotomis situacijomis. Kadangi dauguma jos draugų Makedonijoje yra aktoriai ir kino kūrėjai, kurie daro viską, išskyrus filmus, ji nusprendžia suteikti jiems viltį, nors ir melagingą, sukurti filmą. Aneta meluoja savo draugams, kad ji rado prodiuserį, kuris finansuos jos filmą, jei tik jie pasidalins su ja savo gyvenimo istorijomis… „Ar skauda?“ yra ne tik pirma Balkanų juosta, nufilmuota pagal „Dogmos“ taisykles, bet ir režisierės dovana „Dogmos“ judėjimui dešimties metų jubiliejaus proga.
„Darant šį projektą man buvo svarbu panaudoti „Dogmos“ stilių kaip kūrybinės laisvės išraišką jungiant realybę ir išgalvojimus. Čia ir dabar. Kalbėti apie praeitį, o ne pasakoti ją. Jokio pasenusio Rytų Europos folkloro. Jokios manijos dėl geografijos ir istorijos. Jokio savęs gailėjimo. Tik nufilmuotas kino kūrimo procesas šalyje, kur viskas funkcionuoja partizanų stiliumi. Paprastas, nuoširdus ir nuogas filmo kūrimas“, – sako režisierė Aneta Lesnikovska.
Apdovanojimai – Tarptautinio Roterdamo kino festivalio „Tigras“; Bermudų tarptautinio kino festivalio Specialusis žiuri apdovanojimas už inovatyvų kiną.
Avril / Avril [Prancūzija, 2006, imdb:6.7(186)]
Rež. Gérald Hustache-Mathieu
[youtube 4vhQiHyIZ9Y]
Avril – vienuolė „Baptistinos“ vienuolyne, kuris nors ir buvo uždarytas XIX amžiaus pabaigoje, vis dar egzistuoja. Jam vadovauja sadistiška vyriausioji sesuo Mari Džosef. Sesers nustatytos taisyklės labai griežtos. Avril nežino, kaip atrodo gyvenimas už vienuolyno sienų, – tik gimusią tėvai ją paliko prie vienuolyno durų. Vienuolės ją užaugino. Ateina laikas, kai Avril privalo dvi savaites praleisti visiškoje vienumoje. Tačiau būtent prieš šį ritualą sesuo Bernadetė atskleidžia jai paslaptį – ji turi dvynį brolį. Avril leidžiasi jo ieškoti…
Apdovanojimai – Publikos prizas festivalyje „Crossing Europe“ Lince.
Bėdos dėl moskitų ir kitos istorijos / Problemat s komarite i drugi istorii [Bulgarija, 2007, imdb:6.8(69)]
Rež. Andrey Paounov
[youtube 4M_KlBeWbGY]
Mažas miestelis ir jo gyventojai kupini vilties pradėti naują šviesų gyvenimą. Masyvūs surūdiję kranai, užsienio investuotojai ir džiaugsmingos vadovų giesmės apie nuostabią atominės energijos ateitį. Trukdo tik milžiniški ir skaudžiai kandantys moskitai. Miestelio žmonės taip įsijaučia į būsimos elektrinės statybas, kad jos logotipus braižo ant sienų ir net dubenėlių. Tačiau ši euforija tik slepia praeitį, kurios niekas nenori prisiminti, istorijas apie šokiruojančius ir siaubingus nusikaltimus.
Apdovanojimai – Tarptautinio Karlovy Varų kino festivalio specialus paminėjimas geriausiam dokumentiniam filmui; Britų kino instituto apdovanojimai „Grierson“; Motovuno kino festivalio (Kroatija) apdovanojimas „From A to A“.
Hiena / Hiena [Lenkija, 2007, imdb:5.8(36)]
Rež. Grzegorz Lewandowski
Apleisti, metų metais neveikiantys fabrikai, niekam nereikalinga technika. Tokioje šiuolaikinėje industrinėje dykumoje gyvena berniukas Kidas. Neseniai per nelaimingą atsitikimą kasykloje žuvo jo tėvas, tad Kidas gyvena tik su mama. Kaime sklinda gandas, kad krūmynuose šalia berniuko namų gyvena hiena. Plėšrus žvėris puola ir žmones. Kiekvieną kartą eidamas į mokyklą Kidas turi nugalėti baimę. Dar baisiau pasidaro tuomet, kai kaimynystėje ima dingti žmonės. Kidas netrukus pradeda įtarti, kad visi šie įvykiai susiję su mistišku, nuo visų besislepiančiu žmogumi.
„Vaikai negali patys apsisaugoti nuo blogio jėgų. Jie pažeidžiami. Jie nesunkiai ir ilgai nesvarstydami priima kitus pasaulius, jų demonus, baisiausias būtybes, prakeiktas sielas, kurios sugrįžta pakenkti žmonėms. Mano istorija balansuoja ant prasimanymo ir realybės ribos. Tai istorija apie berniuko baimes po jo tėvo mirties“,– sako režisierius Grzegorzas Lewandowskis.
Filmas susilaukė palankių atsiliepimų Venecijos kino festivalyje („Kritikų savaitės“ programa).
Ilgesys / Sehnsucht [Vokietija, 2006, imdb:6.5(211)]
Rež. Valeska Grisebach
[youtube ENzDs8OYY34]
Nuobodus ir mažas kaimas Brandenburge. Vietinis kalvis ir savanoris gaisrininkas Markusas ir valytoja Ela pažįstami jau nuo slaugos mokyklos laikų. Du įsimylėjėliai nuo vaikystės mėgaujasi neva nesibaigiančia meile. Jų santuoka turi nesugriaunamumo aurą. Tačiau vieną rytą, po kasmetinių gaisrininkų išgertuvių, Markusas atsibunda ne namuose, o pas gražuolę padavėją Rozą. Jį pradeda graužti sąžinė, jis jau eis pas žmoną, bet kažkas jį vėl veda atgal pas Rozą. Tai klasikinis meilės trikampis, tik papasakotas kitokiu nei įprasta tonu – juosta nufilmuota su neprofesionaliais aktoriais, dokumentinis kinas jungiamas su vaidybiniu, realizmas su melodrama.
„Iš pradžių jaudinomės ir klausinėjome savęs, ar filmas ištvers Berlinalės konkurso pompastiką, bet viskas susiklostė gerai. Mano filmas galiausiai pavadintas ypač modernaus vokiečių kino pavyzdžiu“, – sako režisierė Valeska Grisebach.
Apdovanojimai – nominuotas Tarptautinio Berlyno kino festivalio „Auksiniam lokiui“; nominuotas Tarptautinio Bratislavos kino festivalio „Grand Prix“.
Kerštas / Revanche [Austrija, 2008, [imdb:7.2 (118)]
Rež. Götz Spielmann
[youtube algqgpQYQE4]
Aleksas ir Tamara. Ji – prostitutė iš Ukrainos, jis – jos boso pasiuntinukas. Jie myli vienas kitą, bet turi tai laikyti paslaptyje. Jie nori pabėgti, bet pirmiausiai reikia pinigų. Aleksas sukurpia planą apvogti banką užmiesčio kaimelyje. Tamara nori važiuoti kartu, Aleksas, nors ir nenoriai, sutinka. Viskas eina pagal planą, kol pasirodo policininkas. Jis porą sykių iššauna ir pataiko į Tamarą. Po jos mirties Aleksas pasislepia savo senelio vienkiemyje. Jis prislėgtas skausmo, sielvarto ir neapykantos žmogui, atsakingam už Tamaros mirtį. Aleksas susiranda policininką. Jis stebi jį, šnipinėja, susipažįsta su policininko žmona Suzana. Netrukus visų šių žmonių gyvenimai pasikeis…
„Aš vis galvoju ir galvoju: ar tai filmas apie kerštą? Ar apie susitaikymą? Ar apie tapatumo paieškas? Tokie pasakymai yra tik nuvalkiotos frazės, kurios iš tikrųjų nieko nereiškia. Aš dirbu ne taip. „Kerštas“ yra istorija, o ne teorija, parodyta vaizdais“, – sako režisierius Götzas Spielmannas.
Maskva, Belgija / Aanrijding in Moscou [Belgija, 2008, imdb:7.3(325)]
Rež. Christophe Van Rompaey
[youtube fwWNgde39I8]
Maskva – tai dirbančių žmonių klasės tankiai apgyvendintas rajonas Belgijoje. Keturiasdešimtmetė trijų vaikų motina Mati parduotuvės mašinų stovėjimo aikštelėje atsitrenkia į sunkvežimį. Iš jo išlipa 29-erių metų Džonis. Perpykęs dėl įlenkto buferio jis apšaukia Mati. Nors ir paveikta avarijos, ji atsikerta aštriais žodžiais. Jie smarkiai susikivirčija, ir netrukus į konfliktą įsikiša policija. Mati grįžta namo ir po kurio laiko sulaukia telefono skambučio. Tai Džonis. Jis atsiprašinėja už savo elgesį, o po kelių dienų pasirodo ir sutvarko Mati mašiną. Mati vyras Verneris ima pavyduliauti. Jis paliko Mati ir vaikus prieš penkis mėnesius, bet vis atidėlioja oficialias skyrybas. O Mati sutinka išeiti su Džoniu į pasimatymą „tik vieną kartą“… „Maskva, Belgija“ – tai dramatiška komedija apie moterį, kurios siela pilna įlenkimų ir mėlynių.
Apdovanojimai – Tarptautinio Kanų kino festivalio ACID apdovanojimas, „Grand Golden Rail“ apdovanojimas, SACD apdovanojimas už scenarijų.
Nebijau / Regarde-moi [Prancūzija, 2007, imdb:6.2(35)]
Rež. Audrey Estrougo
[youtube 2EMV5Jyv4M0]
23 metų režisierės Audrey Estrougo puikus ir stulbinamai brandus debiutas „Nebijau“ – tai Paryžiaus priemiesčio jaunimo gyvenimo kronika. Filmas pasakoja daug tarpusavyje susijusių istorijų, atskleidžia įvairius charakterius. 24 valandas vykstanti istorija interpretuojama iš dviejų požiūrio taškų: pirmiausia iš vyriškojo, o paskui – moteriškojo.
Filmo personažai susitinka priemiesčiuose, kalba, pykstasi, įsimyli. Jų gyvenimas ten nėra paprastas. Vaikinui sužinojus, kad jis priimtas į žymų Londono futbolo klubą „Arsenal“, įtampa tarp jaunuolių pasiekia aukščiausią tašką.
„Pirmas režisieriaus filmas visuomet kyla iš asmeninės patirties. Šiuo atveju – tai mano jaunystės patirtis. Aš gyvenau Paryžiuje, bet mano mama vėl susituokė ir mes persikraustėme į priemiestį. Man buvo 13 metų ir aš nesupratau, kas aplinkui vyksta. Turėjau prisitaikyti, kad galėčiau integruotis“, – sako režisierė.
Pataisa / Diorthosi [Graikija, 2008, imdb:5.6(37)]
Rež. Thanos Anastopoulos
[youtube dlN8yJKHb78]
Thanos Anastopoulos filme subtiliai primena Uliso istoriją ir perkelia ją į modernius laikus. Šį kartą pagrindinis veikėjas klajoja po šiuolaikinių Atėnų „dugną“ – tarp imigrantų, visuomenės atstumtųjų, nusikaltėlių. Režisierius jautria ranka tapo ką tik iš kalėjimo paleisto vyro portretą. Jis bastosi po Atėnus, tarsi ieškodamas jam atpažįstamų vietų, vėliau sutinka moterį su maža mergaite. Ar tai jo seniai palikta šeima, tiesiog nepažįstamieji ar šios konfliktiškos visuomenės atskalūnai? „Pataisa“ – tai kelionė per miesto chaosą ir puvėsius, ji atspindi drąsias savo tautinio tapatumo ir atsakomybės paieškas.
„Mano filmas taip pat viską fiksuoja dokumentiškai, kaip dažniausiai daro Costa-Gavrasas. Tačiau skirtumas tas, kad Costa-Gavraso filmuose scenos yra suvaidintos, o maniškiame jos iš tikrųjų vyksta“, – sako Thanos Anastopoulos.
Apdovanojimai – Salonikų kino festivalyje laimėjo geriausio scenarijaus ir geriausio Graikijos konkurso apdovanojimus, nominuotas „Auksiniam Aleksandrui“; pelnė Specialų paminėjimą festivalyje „Crossing Europe“ Lince (Austrija).
Pilietis Havelas / Obcan Havel [Čekija, 2008, imdb:8.2(125)]
Rež. Pavel Koutecký, Miroslav Janek
[youtube FJShZ0VbGhc]
Per trylika metų kūrybinė grupė sukaupė 45 valandas filmuotos medžiagos ir dvigubai tiek garso įrašų. Ši unikali medžiaga siūlo kitaip pažvelgti į tarptautinę politiką XX–XXI amžių kryžkelėje bei įvykius pototalitarinėje šalyje, žengiančioje pirmuosius žingsnius demokratijos link. Vaclavas Havelas – svarbi didžiųjų pokyčių ne tik Vidurio, bet ir Rytų Europoje figūra. Filmas atskleidžia jo įtaką Čekijoje ir užsienyje. Tarp ypatingų filmo įvykių – Billo Clintono vizitas Čekijoje 1994-ųjų sausį ir jo netikėtas „koncertas“ džiazo klube „Reduta“ Prahoje, Havelo žmonos ir bendražygės Olgos mirtis bei laidotuvės 1996-ųjų sausį, prezidento šešiasdešimtmečio jubiliejaus šventė „Arka“ teatre Prahoje 1996-ųjų spalį, naujų vyriausybių formavimas po rinkimų 1996-aisiais, 1998-aisiais, 2002-aisiais, taip pat istorinis NATO viršūnių susitikimas 2002-aisiais. Neliko užmirštas ir pirmasis pensijos čekis. Filmas parodo oficialųjį ir tikrąjį Havelą, jo džiaugsmo, liūdesio ir vienatvės akimirkas.
Apdovanojimai: Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pristatytas FORUMO apdovanojimui.
Raudonasis Kakadu / Der Rote Kakadu [Vokietija, 2006, imdb:6.7(352)]
Rež. Dominik Graf
[youtube o4p8yqb_DoI]
1961-ųjų metų pavasaris, kyla Berlyno siena. Dvidešimtmetis Sigis atvyksta į Drezdeną dirbti dekoracijų dailininku. Ten jis įsimyli poetę Luizą. Būtent ji supažindina jį ne tik su visiems gerai žinomu šokių klubu „Raudonasis Kakadu“, bet ir su audringu savo vyru Vole. Sigis atranda netikėtas „Raudonojo kakadu“ gyvenimo puses, kartu stiprėja jo meilė Luizai. Greitai Sigis nutaria žengti lemtingą žingsnį… Bet įvyksta daug netikėtų ir nelauktų dalykų.
Apdovanojimai – laimėjo Bavarijos kino geriausio jauno aktoriaus apdovanojimą; Tarptautiniame Marakešo kino festivalyje laimėjo geriausio aktoriaus ir „Auksinės žvaigždės“ prizus.
Raudonasis kelias / Red Road [Jungtinė Karalystė, 2006, imdb:6.9(2,987)]
Rež. Andrea Arnold
[youtube oawa85d_bJY]
Džekės darbas – per monitorius stebėti Glazgo gyvenimą ir tuoj pat reaguoti, jei vykdoma kokia nors neteisėta veikla. Pagaliau jos gyvenime nusistovėjo tvarka ir ramybė, kokios ji ir norėjo. Tačiau vieną dieną savo monitoriuose ji pamato vyriškį, kurio nesitikėjo daugiau išvysti. Džekė nenori praleisti galimybės jį pamatyti…
Kartu su režisiere Andrea Arnold prie filmo scenarijaus dirbo garsūs danų scenaristai – Andersas Thomas Jensenas ir Lone Scherfig.
„Kai pradėjau rinkti medžiagą filmui, labai nerimavau, kadangi buvau girdėjusi įvairiausių keistų istorijų apie kameras mieste. Susitikau su žmonėm, kurie stebi ekranus. Jie buvo būtent tokie, kokie yra filme. Tokia buvo tiesa, tad buvo svarbu ją atspindėti. Niekas nėra paprasta, tiesa?“ – sako režisierė Andre Arnold.
Apdovanojimai – nominuotas Tarptautinio Kanų kino festivalio „Auksinei palmės šakelei“, laimėjo žiuri prizą; BAFTA apdovanojimai – Carlo Foremano prizas už daugiausiai žadantį debiutą; BAFTA apdovanojimai Škotijoje geriausiam aktoriui, geriausiai aktorei, geriausiam režisieriui, geriausiam filmui, geriausiam scenarijui; Britanijos nepriklausomo kino apdovanojimai geriausiam aktoriui, geriausiai aktorei; Geteburgo kino festivalio Tarptautinio debiuto apdovanojimas.
Visą traukinį / Wholetrain [Vokietija, 2006, imdb:6.4(207)]
Rež. Florian Gaag
[youtube 8JVFpaUsIN0]
Režisierius Florianas Gaagas pasakoja istoriją apie grupę „rašytojų“ – Davidą, Tino, Elyasą ir Achimą. Jie išmano grafitų pasaulio hierarchijas, kodus, vertybes ir taisykles. Kiekvieną naktį jie traukia metro link, ten palikdami savo pėdsakus – grafitus. Bet netrukus ketveriukei iššūkį meta kita grupė „dailininkų“ ir prasideda kūrybinis karas, kuris pakeičia visų jo dalyvių gyvenimą. Pats režisierius grafitais užsiminėjo dar nuo 1984-ųjų, kai jam buvo 12 metų.
Apdovanojimai – Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Dialogai ir perspektyvos“ laimėjo Specialųjį paminėjimą; Tarptautinio „Molodist“ kino festivalio Kijeve apdovanojimas geriausiam filmui, žiūrovų prizas.
Čarli / Charly [Prancūzija, 2007, imdb:5.6(46)]
Rež. Isild Le Besco
Nikolas – keturiolikmetis paauglys, kuriam, regis, niekas neįdomu ir nesvarbu. Jis daug miega, eidamas vos pavelka kojas, sunkiai skaito, mažai kalba ir iš esmės nykiai leidžia dienas Prancūzijos užkampyje. Vieną dieną jo rankose netikėtai atsiduria Frenko Vedekindo pjesė „Pavasario prabudimas“. Čia jis randa atviruką, kurio adresatas gyvena Bel Ilio saloje. Paauglys patraukia ieškoti jūros, o kartu ir savęs. Pakeliui jis susipažįsta su provincijos prostitute raudonplauke Čarli. Ji vyresnė, pamišusi dėl tvarkos ir iš esmės yra Nikolo priešingybė. Naujieji draugai pradeda kelionę savęs supratimo ir suaugusiųjų pasaulio link.
„Aš manau, kad gyvenimas, filmas ir filmavimas susilieja į bendrą visumą, virsta tikro gyvenimo srautu. Mano istorija trunka 15 dienų, mes ją ir nufilmavome per 15 dienų, ne daugiau. Skubėjimas yra projekto dalis – toks mano principas. Viršijusi šį limitą jausčiausi blogai, tarytum kažką apgaudinėčiau“, – sako režisierė.
Nikolą vaidina suvestinis Islid Le Besco brolis Kolia Litscher.
Apdovanojimai – pagrindinis prizas kino festivalyje „Kertant Europą“ Lince, Austrijoje.
***
Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama 2008″ programa:
VILNIUS
„FORUM CINEMAS AKROPOLIS” (*.pdf)
KINO CENTRAS „SKALVIJA” (*.pdf)
„FORUM CINEMAS VINGIS” (*.pdf)
KAUNAS
„FORUM CINEMAS KAUNE” (*.pdf)
KLAIPĖDA
KINO CENTRAS „CINAMON” (*.pdf)
