Tiems, kurių miego ritmas išsimuš per „Tebūnie naktis” renginius iš birželio 21 į 22 d., „Skalvija” siūlo užsukti į svečius birželio 22 d. (sekmadienį) 18.00, nes pas juos bus rodamas beveik aštuonių valandų trukmės vengrų kino avangardisto Bélos Tarro filmas „Šėtono tango” („Sátántangó”, 1994). Filmas, kuris sukurtas pagal László Krasznahorko romaną, nukelia į apleistą, pokomunistinį Vengrijos kaimelį. Laikas čia seniai sustojęs. Nesibaigiantys lietūs klampina žmones į snaudulio liūną. Vienintelis ko jie laukia ir tikisi, kad pasirodys Kažkas, kas juos pažadins ir gyvenimas vėl prasidės. Filmas sukurtas pagal tango schemą – šeši žingsniai pirmyn, šeši atgal.

[youtube q8DOQFccj00]

„Pradėkime nuo to, kuo filmas nėra. Pirmiausia, manau, kad filmas nėra istorija, įvykių rinkinys, nėra pasakojimas. Filmas – tai vaizdas, ritmas, garsų kompozicija, žmogaus žvilgsnis, labai intensyvus ryšys tarp herojaus ir žiūrovo.”, – sako režisierius Béla Tarr.

Šį meditacinį filmą kritikai lygina su Tarkovskio, Ozu, Fellini, Antonioni kino kalba.

„Šėtono tango” erzina ir kartu žavi kiekvieną filmo minutę. Nepaisant to, kad jis trunka per septynias valandas, būčiau sužavėta, jei iki gyvenimo pabaigos galėčiau žiūrėti šį neįtikėtiną kūrinį bent jau kartą metuose.”, – kažkada kalbėjo Susan Sontag.