Iš karto atsiprašau už skubotą tekstą, bet norisi kuo operatyviau pasidalinti gera naujiena apie (jau) vakar laisvalaikio centre „ K.A.B.L.Y.S“ įvykusią teatro judėjimo „No Theatre“ premjerą „Mr.Fluxus, arba Šarlatanai“. Skubam, nes šį fluxus performansą bent jau kol kas sumanytojai žadėjo kaip vienkartinį projektą, kurį dar pakartos kovo 1 ir 2 dienomis (19 val.), o paskui kaip Dievas duos…
Dar iki šiol, stebint „NO THEATRE“ kūrybinę veiklą, tyliai džiaugėsi širdis, kad šie neina kitų pramintais keliais, o kuria savo originalų stilių.
Ir šįkart chebra įrodė, kad jie pajėgūs surengti ne tik gatvės akcijas, koncertėlius ir panašius hapeningus, bet ir stambesnio, rimtesnio kalibro projektus. Vidas Bareikis puikiai susitvarkė su netradicine „Kablio“ erdve, išnaudojo visus užkaborius savo fluksiškoms beprotiškoms idėjoms, lyg šachmatų figūras po visą žaidimo lauku virtusią salę stumdė tiek aktorius, tiek žiūrovus.
Puikus sumanymas sudurstytas iš daugybės mini performansų, kurių
visuma atskleidžia fantastiškojo fluxus idėjinio vado J. Mačiūno (A. Storpirštis) paveikslą. Viskas pateikta su saikinga ironijos ir humoro doze, o kartu — su pagarba fluxus judėjimui, įėjusiam į pasaulinę meno istoriją tokiais projektais kaip „Pasaulinė mėšlo kolekcija“, „Fortepijono sudaužymas“, „Berlyno labirintas“ ir pan.
Bet, manau, didžiausias šio performanso ypatumas buvo tas, kad visi vilkosi vėlų vakarą į stoties rajono užkampį vien dėl to, kad jau išsiilgo teatrinio netikėtumo. Neturėjom žalio supratimo į kokią avantiūrą šie šarlatanai mus įvels (pvz., ar nesugalvos išpilti ant galvų kokių išmatų ar pamazgų krūvos), ir ta nežinomybė, tas netikėtumo momentas, žaidimas su žiūrovais buvo kone patraukliausia šio sumanymo pusė.
Didysis Fluxus festivalis įvyko, nepaisant to, kad visi baisiai sušalom, kad gal ne viską aiškiai girdėjom ir matėm, kad neypatingai komfortabiliai sėdėjom, bet žinau viena – tikrai BUVO VERTA. O pasišildydavom vaizdu „žaidimų platformoje“, kur prieš žiūrovus laksto pusnuogiai aktoriai ir dar laistosi vandeniu – tada sėdint su paltu ir pirštinėmis kalenti dantimis darosi nepadoru :) Visa kita – telieka paslaptyje tiems, kurie ketina TAI patirti savo kailiu.
Nors galūnės pažvarbo, bet atsigavo kiti jutiminiai organai po letargo miego teatro padangėje… Taip, taip, žinau, kad fluxus visai ne teatras ir visai ne menas, bet vis tiek rekomenduojam!
Jo jo – užkampį mat…
Dėl tokio požiūrio ir žlugo Jazz KABLYS. Rado užkampį :)
Pirma dalis buvo visai nieko, o antroji tokia jau pritempta, išspausta ir nekėlė didelių emocijų.
Arūnai, žinau, kad tavo darbovietė kaimynystėje su Kabliu :) Tiesiog stoties rajonas lieka stoties rajonu ;) Ir puikiai suprantu kodėl Jazz kablys užsilenkė, nes pinigingi užsieniečiai panorėję pasiklausyti kokybiško džiazo sostinėje, retas kuris pasiryš ieškoti egzotikos toliau, nei per šimtą metrų nuo pilies gatvės :)
Ką jau padarysi – teisi…
Tačiau šalia KABLIO išdidžiai stovi JURGOS IVANAUSKAITĖS KATINAS, pamaitintas darbovietės pinigais. O apie JĄ dabar premjeras kalbės iš Briuselio per radiją…
Negi imsi ir nesureaguosi, kai skaitai – …užkampis ;).
Bet ne esmė. Šiandien ir pats turėčiau pamatyti (ar sudalyvauti?) tuose ŠARLATANUOSE….
Mano nuomonė vakar pamačius antrąjį spektaklio „turą”, neišeina radikaliai prieštarauti Ovidijaus skepsiu. Tačiau užtikrintai palaikau Jurgos optimizmą. Plačiau rašinėti nebėra gal prasmės, tik pasakysiu, jog VIDAS BAREIKIS man dar kartą įrodė turintis akivaizdų kūrėjo potencialą.
(Pirmas buvo rečiausio žanro – TEATRO PARODIJOS žanras atliekant TEATRO TEATRE manieroje spektaklyje TELEFONŲ KNYGA).
Yra spektaklyje apie JURGIO MAČIŪNO asmenybę sprendinių artimų populiariojo dabar O.K. IŠVARYMO koncepcijoms, nėra ŠARLATANŲ pliusas tradiciškai suprantamos dramaturgijos nebuvimas, tačiau tai kas padaryta – ŠAUNU!!!
Na, tikrai labai abydna, kad sitas reikaliukas tebuvo rodomas 3 kartus. kad bent jau pasislinke tie kartai butu viena diena iki sestadienio… Belieka dbr gal viltis, kad bus bisas
Belieka. Kartojimų problema, kad spektaklio erdvė nėra koncertinė-susirinkiminė salė. Čia tas pats kaip uždarąjame sporto manieže spektaklis. Gi statinio – visai kita paskirtis. Netgi šaunus ANTIES spektaklis ZUIKIS… nebėra kartojamas – salė tam tikslui buvo specialiai dolby sistema įgarsinama. Tokia vienkartinių renginių dalia….
Tačiau šis spektaklis turi galimybių būti kartojamas…
NEAPSIRIKOME VERTINDAMI:
http://www.lrytas.lt/?data=20120305&id=muz05ver120305&view=2
Vido Bareikio teigimu, tolimesnis jo likimas priklausys nuo pačios publikos. Tačiau atsižvelgiant į tikrai didelį susidomėjimą, dar kartą dienos šviesą spektaklis turėtų išvysti ateinantį rudenį.
Rasau ne kaip kritikas, kaip ziurovas (neturiu tokios patirties:).. Vido Bareikio kuryba stebiu ne pirmus metus. Net nebandau sakyti apie konkurencija dabartiniams teatro scenos grandams, bet jo kuryba tikrai „veza”. Toks ispudis, kad ka nebedarytu sis zmogus, jis viska padaro geriau uz kitus… Jeigu tik yra galimybe parodyti si spektakli dar karta as balsuoju „uz” abiem rankom!!! As esu mates ir „tel knyga” ir „vakara su knyga” ir „no koncert” ir tai, kas jam pavyko parodyti scenoje mane tikrai pribloske!!! As nesuprantu, kaip toks jaunas zmogus sugeba taip viska perteikt.. Tai tikrai daugiau negu teatras.. As labai nuosirdziai linkiu siam zmogui kurybines sekmes ir LABAI lauksiu nauju jo darbu.. Sekmes Tau, Vidai!!!
Labai teisus, Valerijau.
Siūlau kauniečiams nepraleisti Kauno valstybinis lėlių teatre (Laisvės al. 87A) naują VIDO BAREIKIO trio koncertą RĖKTI TRYPIANT KOJOMS.
http://www.youtube.com/watch?v=yuk-Qt9NEsY
Vilniuje jau įvyko premjera – šaunus reikalas! Rudenį pasirodys CD.