
Neseniai sunkumo akimirkos apimtas atsidūriau Liubline, kur vyko tradicinės ir avangardinės muzikos festivalis „KODY“. Nuvažiavus palengvėjo, o grįžus ir susumavus dešimties dienų ir dvigubai tiek koncertų patirtis suėmė degus pavydas: palyginti mažas Lenkijos miestas sugebėjo pasikviesti vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių Philipą Glassą, garsų ir projektų gausa žinomą saksofonininką ir kompozitorių Johną Zorną, Amerikos avangardo deivę Laurie Anderson, surengė dviejų naujų garsiausio estų kompozitoriaus Arvo Parto kūrinių premjeras, bei dešimčiai dienų visą miestą pavertė muzikos šventove.
Festivalį atidarė trio iš Amerikos – saksofonu grojo, daužėsi, spjaudėsi ir kriokė Johnas Zornas, smuiku griežė ir staugė Laurie Anderson, bosu tarsi metodiškai stumdydamas šachmatų figūras pulsavo Billas Laswellas. Scenoje, reikia pridurti, niekas negrojo iš natų. Garsūs muzikantai, kaip jau ne kartą pasaulio avangardinės muzikos scenose – improvizavo. Žinojimas, kad šios kompozicijos bus grojamos tik vieną kartą, Liublino pilies aikštę pripildė daugiau jaudulio, nei preciziškai sugrotos Mocarto sonatos. Toliau skaityti Avangardinės muzikos festivalis „KODY“ – nuo Laurie Anderson iki daržovių orkestro.