Praeitą savaitgalį, tyliai, be jokių pompastikų, be jokių katalikiškų protesto akcijų LNDT mažojoje salėje buvo pristatytas naujausias režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Tiksinti bomba“. Kaip skelbė anonsai, „Tiksinti bomba“ – tai nepatogi ir provokuojančiai atvira istorija apie du vyrus, išgirdusius neviltį keliančias diagnozes – AIDS bei epilepsija, ir šeimos akyse nuteistus dėl netoleruojamų jausmų vienas kitam – vaikiškos draugystės virsmo meile.
Homoseksualų meilės istorija – pakankamai drąsi tema Marijos žemėje, bet ši premjera vyko vėlų sekmadienio vakarą (o kartu ir rinkimų dienos vakarą), tad panašioms personoms kaip Petras Gražulis, jau, matyt, nebebuvo prasmės išsišokti ir eilinį kartą demonstruoti tamsuolišką homofobiją. Tad buvo smagu stebėti į salę besirenkančias gėjų poreles, atvykusias palaikyti spektaklio kūrėjus dėl tokių drąsių kūrybinių žingsnių.
Spektaklis „Tiksinti bomba“ sukurtas pagal kanadiečių dramaturgo Michaelio MacLennano pjesę „Beat the Sunset“. Joje sutalpintos, rodos, visos homoseksualų gyvenimo atspindžių peripetijos: pradedant homoseksualumo prisipažinimu sau pačiam (vieni tai pripažįsta labai anksti, kiti priešingai – nugyvena didžiąją gyvenimo dalį ir tik subrendus, suvokus, kad apgaudinėti save ir aplinkinius nėra pats teisingiausias kelias, kad nuo to neigimo ir slėpimo nesidarai laimingesnis – tik tuomet ryžtasi žengti lemiamą žingsnį), baigiant tėvų, artimųjų išgyvenimais, kai šeimoje atsiranda tokia „gėda“, kuri, lyg to būtų maža, dar užsikrečia AIDS. Toliau skaityti PREMJERA! Spektaklis „TIKSINTI BOMBA” (Rež. G.Varnas)