Piktnaudžiaudami alumi jie nepajėgia suvokti savo vulgarumo – vulgariausia, kad jie nėmaž nesigėdija būti vokiečiai. Jie pripažino gašlų apsirijėlį Liuterį (argi galima vesti vienuolę?) tik todėl, kad tas išvertęs į savo kalbą išniekino Bibliją. Kas pasakė, kad jie padaugino dviejų pagrindinių europietiškų kvaišalų: alkoholio ir krikščionybės?

***

Be kavos ir šokolado malonumų, labiausiai džiugino galimybė apsimesti kuo nors kitu: tai, kad žmonės nežinojo, kas iš tiesų esu, man kėlė pranašumo jausmą. Turėjau paslaptį.

Viename iš interviu rašytojas Umberto Eco garantuoja, jog „Prahos kapinės“ yra paskutinis jo romanas, todėl kviečia skaitytojus paskutinį kartą pasimėgauti klastočių istorijomis ir romane prisiminti XIX a. antros pusės svarbiausius Europos įvykius, kuriuose dalyvavo nenuilstamas knygos sukčius ir pagrindinis veikėjas kapitonas Simoninis, suklastojęs daug dalykų, o pats buvęs bene vienintelė Eco knygos klastotė, nes, kaip užtikrina rašytojas, visi įvykiai knygoje esą autentiški.

Tad susipažinkite – Simoninis. Toliau skaityti UMBERTO ECO „Prahos kapinės” →