Jau tryliktus metus Vilniuje gegužės 5-11 dienomis vyks Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių” rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’09”. Šiemet Menų spaustuvės ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose festivalis publikai pristatys 18 trupių iš Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Islandijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos, ir pateiks margaspalvį šiuolaikinio šokio spektrą nuo įprastinių šokio spektaklių iki hip hopo bei žmogaus ir ekskavatoriaus dueto.
Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – vienos pagrindinių pasaulio šokio valstybių ir svarbiausios šiuolaikinio šokio šalies Prancūzijos šokio vitrina „FranceDanse Vilnius”, rengiama kartu su nacionaline programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ bei CulturesFrance ir Prancūzų kultūros centru Vilniuje. Per paskutinius XX amžiaus dešimtmečius kryptingos ir efektyvios valstybinės kultūros politikos ir pačios šokio bendruomenės aktyvumo dėka šiuolaikinis šokis šioje šalyje tapo išskirtine, itin populiaria profesionaliųjų menų sfera.

Šiandien truputį išsamiau  pristatysime pirmuosius  festivalio spektaklius.

Festivalio atidarymas

Gegužės 5, antradienis, 18:00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
Carte Blanche (Norvegija / Norway)
Maištas / Uprising

Norvegijos šiuolaikinio šokio trupė „Carte Blanche“ Norvegijos plačiajai visuomenei ir tarptautinei publikai siekia pristatyti geriausius nacionalinius ir tarptautinius šiuolaikinio šokio pastatymus. Trupė bendradarbiauja su garsiausiais Norvegijos ir užsienio choreografais.

Sukurti nepagražintą intensyvaus vyksmo, nemenkai fizinių pastangų reikalaujantį spektaklį “Maištas” septyniems vyrams Hofeshą Schechterį paskatino 2006 m. Prancūzijos priemiesčiuose vykusios riaušes. Šie vyrai pasirodo scenoje tam, kad „užbombarduotų“ ją pašėlusia energija, peštynėmis ir boksavimusi, kad taikytųsi, ginčytųsi ir priverstų publiką nerimauti. Dienraštyje „New York Times“ apie „Maišto“ choreografiją rašyta: tai „vienas išradingiausių ilgai lauktų choreografijos balsų“.

Carte Blanche (Norvegija / Norway)
Choreografija: Sharon Eyal
Kiaulė žudikė / Killer Pig

Sharona Eyal garsėja savita choreografija, kuriai būdinga suasmenintas įtaigus judesys, dažnai persmelkiamas subtilaus, taiklaus geidulingumo. Šokio kritikė Gabi Aldor teigia: „Judesiai Eyal spektakliuose tokie tobuli, kad kone deivėms būdingu moterišku didingumu pranoksta gyvenimiškumą. Jos nuostata įtaigiai priminti egzistuojant alternatyvų moteriškumą gal kiek panaši į kasdien atkakliai besiimančios savikūros Madonnos nuostatą.“

Bendras klipas abiejų spektakliu:

httpv://www.youtube.com/watch?v=YynZvpIK8LI

*****

Gegužės 5, antradienis, 20.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
resistdance and friends / Silke Z. (Vokietija / Germany)
Privačios erdvės/ Private spaces

Tarpdisciplininiame spektaklyje perteikiamos instaliacijos įkalintoje erdvėje esančių žmonių jausenos. Spektaklio visumą sudaro šokio, vaizdo instaliacijos ir kino filmo dermė. Šokėjai (vyras ir moteris) kuria emocijų „peizažą“: tarpusavio artumą keičia nutolinimas vienas nuo kito, tarpusavio kontrolę – bejėgiškumas. Scenos tradicinės sampratos čia atsisakoma – kuriama erdvė, kurioje visi spektaklio dalyviai patiria panašių išgyvenimų.

Kurdama spektaklius, Silke Z. atsižvelgia į atlikėjų ir žiūrovų tarpusavio ryšį, pirmųjų scenos potyrius ir jų lemiamas būsenas, paskatinančias vienokius ar kitokius judesius. Spektaklis „privačios erdvės“ 2008 m. apdovanotas Kelno šokio ir teatro prizu.

*****

Gegužės 5, antradienis, 22.00, Menų spaustuvė, II studija
Caroline Simon (Vokietija / Germany)
Kūrinys /Piece

Fantazijos ir humoro, įspūdingų situacijų ir netikėto vyksmo kupinas spektaklis, skatinantis žiūrovus atpažinti savo pačių susikurtus vaizdinius.

Ji miela, bet pavojinga. Raudonplaukė, ilgakojė, ji šoka – O, Dieve! – tiesiog nuostabiai. Pernelyg gražu, kad būtų tiesa. Caroline Simon savo spektaklyje kuria idealizuojamą scenos pasaulį. Ironiškas jos monologas perteikia puikią choreografiją, paįvairinamą aistringo romano.

Spektaklis „Kūrinys“ 2008 m. nominuotas Kelno šokio ir teatro prizui, buvo atrinktas tarptautiniam šokio festivaliui „Aerowaves“ .

*****

Gegužės 6, trečiadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Club Fisk (Danija / Denmark)
Forestillinger

„Forestillinger“ – tai trumpas humoristinis spektaklis, kuriame dalyvauja du šokėjai. Jame kartą pakeičiami kostiumai, panaudojamos dvi kaukės, molbertas, įmantriai paaiškinamas spektaklis, kurio struktūra yra numanoma. Spektaklyje keliamas klausimas: kas nutinka žiūrovams, kaip jie suvokia meno kūrinį, jei viskas paaiškinama prieš jam prasidedant? Ar tada kūrinys vis dar stebina žiūrovą? Spektaklis pavadintas „Forestillinger“. Šis danų kalbos žodis reiškia „spektaklis“, „įspūdis“, „vaizduotė“.

Trupės „Club Fisk“ spektakliuose atsipalaiduoti skatinantis humoras derinamas su įprastiniu skandinavams minimalizmu. Per pastaruosius šešerius metus šios trupės spektakliai rodyti Nyderlandų Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, Škotijoje, Italijoje, Brazilijoje ir JAV.

*****

Gegužės 6, trečiadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Steinunn Ketilsdóttir ir Brian Gerke (Islandija)
Amžinai mylime, Debbie ir Susan / Love always, Debbie and Susan

Mano draugės Karolinos vyro brolio motinos vardas Šarlotė. Jos dukters geriausia draugė Eimi Sennett, iki sulaukė trisdešimties, buvo nepaprastai vieniša! Kai, atrodė, visos viltys jau žlugo, ji staiga apsigyveno viename bute su vyriškiu, vardu Stivas. Po dviejų savaičių jiedu jau dalijosi lova, po trijų mėnesių susižadėjo, dabar – praėjus dviem metams – ji yra laiminga žmona, augina gražų vaikelį,  gyvena sau Kalifornijoje, Los Andžele!

*****

Gegužės 7, ketvirtadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Dewey Dell (Italija / Italy)
à elle vide

Trijų neseniai Lietuvoje viešėjusio teatro kūrėjo Romeo Castellucci vaikų Teodoros, Agatos ir Demetrio Castellucci bei jų kolegos Eugenio Resta įkurta trupė „Dewey Dell” festivalyje pristatys spektaklį „à elle vide”, primenantį mistišką, tačiau ilgam įsimenantį sapną.

Spektaklyje šokantis duetas atspindi dviejų personažų, dviejų figūrų ir dviejų spalvų – raudonos ir baltos – prieštaras; jis perteikia du elgesio modelius, du požiūrius, dvi prigimtis. Tuščioje erdvėje pasirodo ir ją užpildo raudonas gaidys ir baltas skorpionas.
Trupės pavadinimas „Dewey Dell“ sietinas su Williamo Faulknerio romano „Kai aš gulėjau mirties patale“ veikėja – jos pavyzdžiu trupė rengiasi keliauti bedugnės link.
2007 m. šis spektaklis pelnė specialų „Giovani Danz’Autori della Regione Emilia Romagna“ apdovanojimą.

*****

Gegužės 7, ketvirtadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Leonardo Diana (Italija / Italy)
Į šviesą / Verso la Luce

Choreografija ir šokis / Choreography and dance
Leonardo Diana
Gyvai atliekama muzika / Live music
Airchamber 3 – Luca Serrapiglio, Andrea Serrapiglio

Tai pasakojimas apie grįžimą į gyvenimą – išsigelbėjimą kaskart iš naujo atskleidžiant amžinąją šviesą ir gyvybines galias. Žmogiškumo netekusio kūno dramą Leonardo Diana perteikia kaip nuolatinę kovą bandant išlikti teisingam. Tokia nuostata padeda įsitvirtinti visuomenėje. Iš savidestrukcijos tamsos vaduojamasi iš lėto atskleidžiant kūno švytėjimą – tai kilimas, kurio metu kūno ir šviesos ritmai nesutampa. Šis žaidimas nutrūksta tada, kai kūnas įsisąmonina pats esąs energijos versmė. Perpratęs, kad šis kelias veda į šviesą, kūnas suvokia esąs nebesaistomas erdvės ir laiko – jis pats tampa erdve, laiku ir šviesa.

httpv://www.youtube.com/watch?v=Nj9vh-jw2y4

Gegužės 8, penktadienis, 18:00 Sereikiškių parkas
Gegužės 9d, šeštadienis,  16:00 Sereikiškių parkas

Beau Geste (Prancūzija)
Pašėlęs svaigulys / Transports exceptionnels

Gal tai vaiko fantazija? Gal po daugelio metų ir vėl  kilo noras lyg berniukui pažaisti su ekskavatoriumi? Tarp šios didžiulės mašinos ir šokėjo kūno atsiranda įtampa. Tai netikėta sandūra – geležies ir gyvo kūno duetas. Kartais žvelgiu į mašiną kaip į šiurkštų, netobulą žmogų – kaip Borisas Karloffas „Frankenšteine“; kartais noriu  prisiliesti prie to, kas nuostabu, patirti tokį sapno svaigulį kaip „Gražuolėje ir pabaisoje“. Ekskavatorius ir šokėjas? Šios operos pradžia lyriška, lyg sapno paskatinta,lyg universali daina – turbūt taip Romeo dainavo meilę Džuljetai.“

Trupę „Beau Geste“ 1981 m. įkūrė septyni Nacionalinio šiuolaikinio šokio centro šokėjai – centrui tuo metu vadovavo amerikiečių choreografas Alwinas Nikolaïs (1910-1999). Ją sudaro skirtingų estetinių pažiūrų žmones: čia kiekvienas gali būti ir atlikėjas, ir choreografas. Trupės repertuare nedaug grynojo šokio spektaklių, bet apstu įmantrių, „gurmaniškų“ šokio projektų, suteikiančių šiam menui naujų prasmių.

httpv://www.youtube.com/watch?v=EH2w6uR84OE

*****

Gegužės 8, penktadienis, 18.00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
Cie Illico (France)
Switch
Choreografija / Choreography
Thomas Lebrun

Šiame spektaklyje svarbiausia – „veidas“. Veido lyties nepakeisi, bet jis pats gali perkeisti spektaklio veikėjų, atvirų kitų artumui, kūnus. Keturi vyrai, keturi jų kūnai, keturios tapatybės: visiems jiems būdinga tam tikri panašumai, keistybės, savita patirtis, tam tikros ribos, jie geba priimti kitą, skverbtis į jį, išgyventi simbiozę…

Keturi šokėjai „perleis“ vienas kitam savo kūnus, veidus, mintis, fizines savybes. Ir įsitrauks į žaidimą, neigiantį susidvejinimą ir asmenybės daugialypiškumą. Šešiolika kaukių „keliaus“ nuo vieno kūno ant kito ir dar labiau sustiprins kūno kalbos raišką.

Prancūzų šokio trupę „Illico“ 1998 m. įkūrė šokėjas, choreografas ir pedagogas Thomas Lebrunas. Pirmas jo monospektaklis, ženklinantis trupės veiklos pradžią, vadinosi „Slėpk savo džiaugsmą!“. Nuo 2005 m. trupė reziduoja ir kuria Lilio mieste, Rubė choreografijos meno centre.

*****

Gegužės 8, penktadienis, 21.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Kauno šokio teatras „Aura“ / Kaunas Dance Theatre Aura (Lietuva / Lithuania)
Atgal / Back
Choreografija / Choreography
Raimonda Gudavičiūtė

Tai spektaklis apie žmogų – jo santykius su kitais žmonėmis, apie begalinį artimo ilgesį. Šokėjų duetais siekta atskleisti ne vyro ir moters santykių peripetijas, o dviejų žmonių, dviejų asmenybių tarpusavio ryšius. Grakštūs, sulėtinti judesiai perteikia baimės, vienatvės, nesaugumo, grožio išgyvenimus, prisiminimus.

Raimonda Gudavičiūtė – Kauno šokio teatro „Aura“ studijos auklėtinė. Šioje studijoje nuo devynerių metų šokanti menininkė ilgainiui tapo jos soliste. 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė aktorės ir šokėjos meistriškumo specialybės studijas. Metus stažavosi Liono (Prancūzija) nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje (Prancūzija). Nuo 2007 m. Helsinkio teatro akademijoje (Suomija) studijuoja šiuolaikinio šokio magistrantūroje. „Atgal“ – tai pirmas choreografės spektaklis, skirtas šokėjų trupei.

*****

Gegužės 8, penktadienis, 21.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Tautvilas Gurevičius / Menų spaustuvė
4 su puse vizijos. Supratimai
Choreografija ir šokis / Choreography and dance
Tautvilas Gurevičius
Muzika / Music
Sigur Ros

Intymus ir asmeniškas, kone trejus metus brandintas monospektaklis. Judesiu ir vaizdais jame prabylama apie tiesą, laisvę, išlikimą savimi, namus. Paskiausiai rodomoje „pusėje“ vizijos primenama ir apie neregimybę – nors negalime jos nei matyti, nei paliesti, ji nuolat tvyro apie mus. Šis spektaklis – tarsi paskirų gyvybės formų ir jų visumos studija gretinant molekulę ir visatą, sėklą ir medį, asmenybę ir žmoniją. Kiekvienas iš mūsų esame atskiras mikrokosmosas, o visi kartu sudarome vieną didelį, tobulai veikiantį organizmą.

Jauno šokėjo, choreografo Tautvilo Gurevičiaus kūrybinį bagažą sudaro vaidmenys šokio ir dramos spektakliuose, keletui šokio spektaklių sukurta ir parinkta muzika. Kaip choreografas Gurevičius debiutavo 2005 m. – su kurso draugu Petru Lisausku jiedu sukūrė šokio spektaklį „Sankryža“, skirtą Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programai „Atvira erdvė“. Šiųmetinis spektaklis „4 su puse vizijos“ taip pat įtrauktas į programą „Atvira erdvė“.

*****

Gegužės 9, šeštadienis, 17.00 Menų spaustuvė, Kišeninė salė
Jonė Dambrauskaitė / Menų spaustuvė
Homo sum
Choreografija ir šokis / Choreography and dance
Jonė Dambrauskaitė

Devyniolikmetė Jonė Dambrauskaitė šokio monospektaklyje „Homo sum“ prabyla apie toleranciją, kuri, pasak menininkės, gali suvaržyti ir įkalinti – slėpdamas jausmus, savo nuomonę, žmogus   įsikalina visuomenės nuostatose. Kaip liudija pavadinimas, tai spektaklis apie gimimą, gyvenimą ir mirtį – apie žmogų, ieškantį savo kelio. Spektaklis įtrauktas į Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programą „Atvira erdvė“.

Jonė Dambrauskaitė trejus metus studijavo šokio meną Kauno choreografijos mokykloje, Kauno pantomimos ir plastikos teatro studijoje. Dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktoriaus meistriškumo specialybės II kurso studentė. 2007 m. dalyvavo tarptautiniame šokio monospektaklių festivalyje Štutgarte (Vokietija).

*****

Gegužės 9, šeštadienis, 17.00, Menų spaustuvė, II studija
Agnija Šeiko, Dovilė Binkauskaitė (Lietuva)
Paralelinė fantazija
Premjera!

Šokio spektaklis „Paralelinė fantazija“ sukurtas „traukiant“ iš šokėjų atminties saugyklų mėgstamiausių pasakų motyvus, bandant atkurti šių pasakų veikėjų būdo bruožus. Paskirų šokėjų vaikystės epizodams sujungti į visumą choreografės pasitelkia ilgai trunkančios liūties vaizdinį. Lietus tarsi alyva suvilgo jau pradedančius rūdyti šokėjų atminties mechanizmus – sužadina vaikystėje girdėtų pasakų vaizdinius, paskatina ieškoti jų naujų prasmių. Spektaklio kūrėjos teigia: žmogus – tai vaikystėje sudėtas mechanizmas, veikiantis tam tikru ritmu; be paliovos interpretuojanti menininko sąmonė kaskart vis kitaip perskaito vaikystėje pamėgtas pasakas.

*****

Gegužės 9, šeštadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Thomas Lebrun / Loreta Juodkaite (Prancūzija, Lietuva, France, Lithuania)
Daryti tai, nedaryk to / Do this, don’t do that

Priversti nusišypsoti, ne (…)
Būti teisiam, ne (…)
Būti laikomam idiotu, ne (…)
Apgauti publiką, ne (…)
Daryti, o ne laukti.

Thomas Lebrunas studijavo Lilio nacionalinėje konservatorijoje, už šiuolaikinį šokį buvo apdovanotas aukso medaliu. Mokėsi pas Cathy Flahaut. Baigęs studijas, 1992–1996 m. Šokio ir kūrybos centre dėstė šiuolaikinio šokio meistriškumą. 2002–2005 m. buvo pakviestas dirbti į Armentjero miesto teatrą „Vivat“. Čia choreografas sukūrė monospektaklį „Nekaltas?“ ir spektaklį devyniems šokėjams „Atokvėpiai“.

Dažname iš jo spektaklių perteikiama priešingų pasaulių ar  plotmių sandūra. Jo kūrybai būdinga humoras, tradicinio požiūrio į teatrą ironizavimas, tačiau svarbiausia jo spektakliuose – judesys. Lebrunas dėsto šiuolaikinio šokio meistriškumą daugelyje Prancūzijos mokyklų, kuria spektaklius užsienyje – Kinijoje, Brazilijoje, Lietuvoje, Portugalijoje.

*****

Gegužės 9, šeštadienis, 19.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Loreta Juodkaitė / Menų spaustuvė (Lietuva )
Sibilė / Sibyl
Choreografija ir šokis / Choreography and dance
Loreta Juodkaitė
Režisūra / Direction
Valentinas Masalskis
Muzika / Music
Tomas Kutavičius

Tai spektaklis apie ateities pranašautoją sibilę. Šokėja ir choreografė Loreta Juodkaitė ir režisierius Valentinas Masalskis sukūrė jį pagal graikų mitus ir švedų rašytojo Pero Lagerkvisto romaną „Sibilė“. Svarbiausia jo tema – nuodėmė ir akistata su dievu, atstumtos sibilės atgaila, jos teismas. Spektaklio kulminacija – nepaprastai ilgai trunkantis, hipnotizuojantis, savo pačių akimis verčiantis suabejoti Juodkaitės sukinys. Tai monospektaklis, bet šokėja spinduliuoja tokią energiją, kad pripildo jos visą sceną.

„Sibilė“ – tai antras šių dviejų menininkų darbas. Pirmą bendrą darbą  – šokio diptichą „Salamandros sapnas. Paveikslas“ – Valentinas Masalskis ir Loreta Juodkaitė sukūrė 2006 m. Spektaklis pelnė net du Auksinius scenos kryžius – aukščiausius Lietuvos teatro apdovanojimus.

******

Gegužės 10, sekmadienis, 16.00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė
Olgos Žitluhinos (Latvija)
Quick Time Player

Nauja, patobulinta versija, be abejo, geresnė už ankstesnę, vakarykštę. Ar gyvename laikais, kai reikalaujama vis naujo, dar labiau pagerinto dalyko su beverčiais priedais? Nė neatsikalbinėkite –  „vėliau“, „man reikėtų pagalvoti“ arba „paskui“. „Paskui“ gal bus dar brangiau ir sudėtingiau. Lengvai prieinama informacija tiesia pagalbos ranką „tam, ką turime“ ir mes vis parsisiunčiam dar, dar – tiek, kad nebeišsitenka terabaituose.

*****

Gegužės 10, sekmadienis, 16:00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė
Cie Illico (Prancūzija / France)
Sapnai apie valsą
Choreografija / Choreography
Thomas Lebrun

Valsas – tai nekintamas tempas, „sūkurys“, niuansai, nostalgija, intensyvumas ir plūste užplūstantys vaizdai… Pokyliai – pirmiausia Vienos, klasikiniai baletai – „Pelenė“, gėlių valsas, kareivių valsas… Austrija, imperatorienė Sisi, Romi Schneider (nederėtų painioti su Madam Schneider – austrų dainininke, garsėjančia tirolietišku dainavimu)… Prancūzas André Rieu, verčiantis planetą suktis pagal savo smuiko melodiją… Pagaliau galybė šokolado, bankų, draudimo reklamų, neišsiverčiančių be valso…

„Sapnai apie valsą“ – tai stiliaus pamokos valso tema, pasitelkiant šios muzikos sužadinamus vaizdinius. Šiame monospektaklyje nepaisoma laiko chronologijos. Jis panašus į sapną – į vieną sapną atklysta kito sapno fragmentai, laiko slinktis neaiški,  siaubingi dalykai  virsta stebuklu…

*****

Gegužės 10, sekmadienis, 18.00, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
Système Castafiore (Prancūzija / France)
Stebuklų vadovėlis / Manuel du Merveilleux

„Stebuklų vadovėlis“ – tai raginimas pažvelgti į tam tikras literatūros paslaptis rusų etnologo ir folklorininko Vladimiro Proppo („Pasakos morfologija“, 1928) akimis, t. y. atskleisti 31 funkciją, besikartojančią visų pasaulio tautų pasakose.

Net tie, kas vis dar mano, kad šiuolaikinis šokis skirtas išrinktiesiems, kad jis nesuvokiamas eiliniam žiūrovui, prancūzų trupei „Système Castafiore“ negalėtų to prikišti. 1990 m. trupę įkūrė brazilė režisierė, choreografė, šokėja ir dainininkė Marcia Barcellos ir savamokslis prancūzų kompozitorius Karlas Biscuitas, komercinio muzikos panaudojimo ir „įmantrios“ šiuolaikinės muzikos priešininkas. Tuo metu trupės kredo buvo „Perkurti pasaulį žaidžiant“ – jo laikomasi iki šiol. Dažname šios trupės spektaklyke įprastinę muziką pakeičia balsai, pokalbių nuotrupos, tam tikros aplinkos garsų įrašai. Menininkai derina įvairias scenos meno rūšis, nevengia humoro ir absurdiškumo, drąsiai eksperimentuoja. Svarbiausia jų tyrimų sritis – muzikos ir šokio, vaizdo dermė.

*****

Gegužės 10, sekmadienis, 20.00, Menų spaustuvė, Juodoji salė
Compagnie Ariadone (Prancūzija)
Sora no ao, dangaus žydrynė / Sora no ao, le bleu du ciel

Spektaklis skirtas trim šokėjoms, jį sudaro trys vienos temos jungiami monospektakliai „Kiaulpienė“, „Bangos“ ir „Baltas vaiduoklis“.
Kad ir kas vyktų, šokėjų veidai liudija nesudrumsčiamą ramybę, tarsi iš jų būtų išdilusios aistros ar jausmai. Be abejo, jos į kažką kreipia žvilgsnius, bet tas „kažkas“ yra kitoje plotmėje – kitur nei jų kūnai. Jos kitame pasaulyje, apimtos svaigulio – jos tikisi. Jų kūnų ir atminties jungtys staiga pradeda trūkinėti – į kasdienybę, į tai, kas pažįstama, įsismelkia nežinomybė. Nuo šiol mirtis ir gyvenimas, svajonė ir tikrovė, nežinomybė ir aiškumas – visi šie svarbūs dalykai gyvuoja toje pačioje plotmėje.

*****

Festivalio uždarymas

Gegužės 11, pirmadienis, 18.00 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didžioji salė
Compagnie Rêvolution (Prancūzija)
Miesto baletas / Urban Ballet
Muzika / Music
Antonio Vivaldi, Iannis Xenakis, Maurice Ravel, Franck II Louise
Šviesos ir scenografija / Lighting and set design
Florent Blanchon

Tai pirmas didelis – 4 dalių –  Anthony Egéa darbas. Spektaklis brandintas penkerius metus, skirtas 10 šokėjų. Jame derinama miesto hiphopas, klasikinio šokio elementai, perteikiamas kūno skulptūriškumas. Skirtingų šokio technikų jungtis ir yra „Miesto baleto“ pamatas. Keturios dalys atitinka keturis kūno būvius. Kiekvienas atlikėjas iš lėto atsiskiria nuo trupės ir šoka  – kaskart vis laisviau, vis labiau išreikšdamas savo individualybę.

„Compagnie Rêvolution“ 1991 m. kartu su kolega Hamid Ben Mahi įkūrė choreografas Anthony Egéa. Viskas prasidėjo nuo paauglių, kurie susirinkdavo Bordo priemiestyje (Prancūzija) ir atsidėję šokdavo gatvėje… Jų entuziazmas ir bendras darbas paskatino įkurti šią trupę. Taigi trupės ištakos – paauglių įsiūtis, hiphopo maištas.
Vėliau Egéa tobulinosi Alvino Ailey šokio teatre Niujorke. Per pastarąjį dešimtmetį „Compagnie Rêvolution“ tapo viena iš garsiausių prancūzų hiphopo trupių.

httpv://www.youtube.com/watch?v=WKLV0u_GU5c

*****

Gegužės 11, pirmadienis, 20.00 Menų spaustuvė, Juodoji salė
Cie Illico (Prancūzija)
Nustėręs žvaigždynas / La constellation consternée
Trys monospektakliai

Šis žvaigždynas – tai vaizdinys, paskatintas apmąstymų apie žvaigždes Pasaulio istorijos, taip pat ir mūsų dienų, kontekste. Žvaigždės gali būti glaudžiai susijusios su istoriniais įvykiais, pastarųjų paskatintu neteisybės išgyvenimu ir maištu, taip pat su mūsų pačių gyvenimo įvykiais, lemiančiais atitinkamus jausmus. Svarbu šokėjų tarpusavio ryšiai, taip pat ir žvaigždės vaizdinio ir jį įkūnėjančio šokėjo sąsajos. Spektaklyje kuriamas naujas, gyvas žvaigždynas, kurio švytėjimą lemia kiekvienas šokėjas. Tai šiuolaikinis turtingos istorijos žvaigždynas, jis švyti tol, kol vyksta spektaklis. Tai naujas – žvaigždžių vaizdinių – žvaigždynas. Tai „Nustėręs žvaigždynas“ – juk mūsų laikais tikrai daug kas stulbina.

Bilietų į festivalio renginius  ieškokite čia.