Lapkričio 5 d. 18 val. Vilniaus teatre „Lėlė” įvyks vakaras, skirtas dailininkės ir režisierės Vegos Vaičiūnaitės kūrybai „Miraklio” teatre prisiminti. Renginio metu bus atidaryta lėlių ir fotografijų paroda, atsiminimais dalinsis „Miraklio” kūrybinė grupė, kiti įvairūs svečiai, dalyvavę šio teatro veikloje, padėję organizuoti pasirodymus. Vakaro metu pasisakys ir teatro kritikai, taip pat bus rodomos ištraukos iš spektaklių vaizdo įrašų. Renginį pabaigs roko grupės „Skylė” pasirodymas muzikiniame klube „Tamsta”: 21.30 val. jie pristatys kompaktine plokštelę su pirmojo „Miraklio” vaidinimo „Pro memoria Šv. Stepono 7″ muzika. Įėjimas į renginį Vilniaus teatre „Lėlė” nemokamas.

Vega Vaičiūnaitė (1962-2004 m.) – unikali menininkė Lietuvos teatro istorijoje. 1988 m. pas lėlininką Vitalijų Mazūrą scenografijos studijas baigusi dailininkė per kelis metus vėliau pastatė įvairių spektaklių kartu su režisieriais Gyčiu Padegimu ir Gintaru Varnu. Tačiau darbas su  šiais ar kitais režisieriais truko neilgai, nes jis netenkino talentingos menininkės kūrybinių ambicijų ir užmačių. Teatrines svajones dalininkė išpildė 1995 m. įkūrusi muzikinių reginių teatrą „Miraklis”. Ir nors šio teatro, neturėjusio nei stacionarių patalpų, nei įprastos vadybinės struktūros bei trupės, vaidinimai gyvavo tik kiek daugiau nei penkerius metus, juos iki šiol daugelis mena kaip aplinkos teatro žanro Lietuvoje klasiką.

Milžiniškos lėlės, šviesos, šešėliai, kaukės, pirotechnikos efektai, gyva roko grupės „Skylė” muzika, veiksme dalyvaujantys įvairių profesijų ir skirtingo amžiaus atlikėjai (tarp jų net ir vaikai!) lydėjo daugelį „Miraklio” pastatymų. Vaidinimai buvo kuriami pagal Williamo Shakespeare´o („Audra”, 1997 m.), Adomo Mickevičiaus („Vėlinės”, 1998 m.), Liudviko Jakimavičiaus („Aušrinė”, 1998 m; „Vilniaus legendos”, 2001 m.) pjeses ir vykdavo netradicinėse Vilniaus senamiesčio erdvėse: apgriuvusiuose kiemuose, bažnyčiose, prie (ir ant!) Vilnelės upės. Pasak lėlininko Rimo Driežio, „Miraklis” stebino tuo, jog tarsi iš nieko, neturėdamas pastovios bazės, sukurdavo milžiniškų finansinių išteklių reikalavusius vaidinimus. Ir tai nebuvo tik efektų prisodrinti reginiai – „Miraklio” projektuose buvo viskas: ir nepaprastas efektas, ir filosofija.

Vegai Vaičiūnaitei prisiminti skirto vakaro bei parodos sumanytoja ir iniciatorė – buvusi „Miraklio” trupės bendražygė, šiandien Vilniaus „Lėlėj” dirbanti dailininkė Ligita Skukauskaitė. Moteris su užsidegimu ir meile gali kalbėti apie buvusią garsiosios trupės vadovę: „Mūsų teatre dar neseniai vyko ketvirtosios „Lietuvių teatro istorijos” knygos pristatymas. Lėlių teatro skyriuje nebuvo informacijos apie Vegą Vaičiūnaitę. Tuomet pajutau pareigą pasirūpinti „Miraklio” palikimu. Praeis dar 20 metų ir visa tai užsimirš. Tad kol yra medžiagos, noriu ją surinkti, priminti žmonėms apie Vegą ir „Miraklį”. Pirminis šio vakaro tikslas buvo pasižiūrėti spektaklio „Audra” vaizdo įrašą. Kodėl „Lėlėj”? Prieš 15 metų pirmąjį projektą „Pro memoria Šv. Stepono 7″ pradėjome kurti būtent šiame teatre: butaforų cechuose, ant laiptų, visur, kur tik galėjome, gaminome lėles. 2012 m. Vega Vaičiūnaitė švęstų 50-mečio jubiliejų. Tikiuosi, šio vakaro iniciatyva duos vaisių ateity: apie Vegą ir  „Miraklį” tikimės išleisti albumą.”

„Miraklio” kūrybos fragmentus apžvelgianti paroda Vilniaus „Lėlės” fojė veiks iki lapkričio 22 d. (įėjimas nemokamas). Parodoje eksponuojamos lėlės iš spektaklių „Pro memoriam Šv. Stepono 7″, „Audra”, „Saulės kelionė”, „Keturi bibliniai šokiai”. Dauguma šių lėlių rado prieglobstį vieno iš „Skylės” muzikantų brolio sodo namelyje. Spektaklio „Audra” lėlės ir objektai saugomi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Teatro „Lėlė” inf.