Toks užrašas puikuojasi ant Šveicarijos įrašų kompanijos Voodoo Rhythm išleistų plokštelių. Tai yra viena tų mažų muzikos leidybos organizacijų, kurios produkciją galima pirkti lengva ranka, prieš tai neklausius albumų. Žinau žmonių kurie taip daro su 4AD, Rough Trade ar kitomis, jau kultinius prekės ženklus turinčiomis kompanijomis. Ir nelygu artistas.
Pasirinkau trumpai pristatyti šios kompanijos produkciją dėl kelių priežasčių. Pirmoji yra ta, jog prieš trejus metus du artistai, besiglaudžiantys po Voodoo Rhythm stogu lankėsi bei grojo Vilniuje. Tai šveicaras Reverend Beat Man (užmuškite mane, bet jis kažkuo primena Adolfo Hitlerio muzikinius bandymus, jei pastarasis būtų bandęs, žinoma) ir prancūzas King Automatic (žmogus –orkestras, sugebantis įrodyti, kad balaganui sukelti nereikia girtų suomių apsiginklavusių gitaromis kompanijos). Neužmirštamas reginys bei garsas. Šie abu vyrukai užsiropštę ant Cafe De Paris baro ir pasistatę ten savo arsenalą, tuomet nukėlė užeigos stogą.
httpv://www.youtube.com/watch?v=4bUaFyHaCSE
Reverend Beat Man
httpv://www.youtube.com/watch?v=5byg8Tx7mNQ
King Automatic
Kitas mano argumentas rašyti apie tokią muziką – neabejotinas susitapatinimas su visu tuo, kas joje užprogramuota ir noras įkąsti „alternatyvai“. Tai, ką daro Voodoo Rhythm vyrukai ir mergaitės yra atsvara viskam, kas „nepriklausoma“, gražu, miela ir sterilu. Tai yra gryna, autentiška, nenudažyta jokiais estetiniais potėpiais, retkarčiais vulgaru, bet juk toks gyvenimas. Galbūt todėl dalinuosi su kompanija jos šūkiu ir viduje žadinu tą maištininką, norintį įsisukti į prašmatnų didžėjų vakarėlį ir visu garsu paleisti kurį nors Voodoo Rhythm įrašą (atleiskite, pasyviai agresyvaus sabotažininko destruktoriaus asmenybė). Lengvai šypsausi.
httpv://www.youtube.com/watch?v=DDmxHDx0SBQ
King Khan and His Shrines
httpv://www.youtube.com/watch?v=lADSG4vrRXs&feature=related
The Monsters
httpv://www.youtube.com/watch?v=qyvUkbKqvv0
The Hormonauts
Jei jau suspėjote pasižiūrėti video, pamatysite, kad Voodoo Rhythm žmonės yra ne šiaip sau psichopatai – jie daro muziką, kuri liečiasi su purvinu rokenrolu, psichuojančiu rockabilly, dinozaurišku country ar funk, pirmapradžiu surf ir kažkur rūsiuose besislapstančiais kelių natų instrumentalais, įgarsinusiais filmus su skraidančiomis lėkštėmis. Visa tai galima jungti į labai kokybišką lo – fi. Net jei tai yra oksimoronas (objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais), geresnio pavadinimo tam nerandu. Jei tokį kokteilį girdėtų Bitlai ar Elvis, savo karstuose jie tikriausiai apsiverstų ant kito šono.
Verta atskirai paminėti ir šiuos stilius lydintį įvaizdį. Artistai yra tarsi keisti, nuo vežimų nužengę pastoriai, garsių žvaigždių parodijos ar šiaip, ateivių draugai. Dauguma jų video primena vaizdus iš nebylaus out of focus sci- fi kino ir lydi garsais iš anapusinių radijo transliacijų.
Ir trečioji priežastis, kokia ji bebūtų kukli – noras pasidalinti muzika, kurią saugoju garbingoje savo kolekcijos lentynoje. Neabejoju, ji netinka prasmės ieškojimui. Netinka ji ir klausyti automobilyje. Dovanoti ją draugui taip pat nejauku. Nebent viskas pabodo ir laikas rokenrolui. Viva lo – fi!
kaip ten beparašyta, bet man su tokia muzika vakarėlis tik pasitaisytų
nelygu koks vakarėlis, chebra, nuotaika, alkoholio kiekis, bet.. bendrai paėmus labiau ne nei taip. tačiau tomo entuziazmą vis prakišt ką nors „ne g. rėmuose” sveikinu :P
tai kam tūsintis su tokia chebra, kuriai nepatiktų tokia muzika?!
mano visiems sugėrovams tiktų, nu aišku vieniems daugiau, kitiems mažiau :)
ačiū!
Pasakysiu gricecūjeviškai – šyk, bliesk :) šiuolaikiškai – super! Dėkui!
Jojojojo alkoholio kiekis vakarėlyje su šia muzika ypač svarbu. Pats daug kartų patyriau. Beto Voodoo čia neatsiktinis žodis įrašų kompanijis pavadinime – visiškai persikūniji į kažką. Ir ryte save jau vos beatpažįsti.
jei jau apie rėksnius, vakar teko pabuvot vieno nuoširdaus ir maloniai kvaištelėjusio amerikiečio koncerte.
http://www.youtube.com/watch?v=bYLsZ7qDmRw – taip, nugrota ir nudainuota siek tiek i sona, bet kiek liaudziai laimes buvo :)
zadejau ir as eit to akordeonisto paklausyt, ale yuoutubas parode, kad muzikos jo pasirodymuose maziau nei kalbu ir juoku. tikiuos neklydau
Kiek matau, tai kokie drambliai, tokia ir muzika.
po jutubo ir as buvau skeptiskai nusiteikes, bet vienam kartui pagert palinguot ir parekaut visai faina. cia juk apskritai tema apie tai – apie pagerima, pasukavima ir parekavima su chebra, o ne muzika, ane? :)
beje Reverend Beat-Man tai zašybys kaip zajabys, ypač tos dainuškos kur arčiau bliuzo