Vienas iš Didžiojo fantastų trejeto ir jo mokslinės fantastikos klasika „Vaikystės pabaiga” – romanas, kuriam tinka būdvardis „kolosalus”.

Ryte rijau puslapius, nes tikrai jau buvau ir pamiršęs, kad sci-fi gali būti tokia paveiki, gili ir didinga. Sudėtinga dabar, kai po „Kosminių odisėjų” ir „Susitikimo su Rama” skaitymo pražygiavo daugiau kaip dešimtmetis, palyginti šiuos kūrinius, bet bent sau nemeluoju teigdamas, kad „Vaikystės pabaiga” yra Clarke’o geriausia knyga. Viena vertus, tekstas literatūriškai nesudėtingas ir siužetiškai kiek padrikas, tačiau iš kiekvieno puslapio trykšta istorijos pateikimo meistriškumas, psichologinės ir futuristinės įžvalgos, iš kurių ne vienam šiandienos rašytojui dar mokytis ir mokytis.

„Vaikystės pabaiga” prasideda žmonijos kosmoso užkariavimo išvakarėse, kai Žemėje apsireiškia ateiviai, Siuzerenai. Pasitelkę turimą techninį pranašumą svečiai numaldo žmonių troškimą užkariauti kosmosą, tačiau mainais į tai sukuria rojų Žemėje: be ligų, be karų, be religijos. Žinoma, ne kiekvienam rojus patinka…

Nėra tokios Utopijos, kur visi būtų patenkinti ir laimingi, ir visą laiką. Kuo geresnės gyvenimo sąlygos, tuo didesni dvasiniai poreikiai, ir tau jau maža to, ką turi ir ką gali, nors anksčiau nedrįsai apie tai ir svajoti.

Romanas suskirstytas į tris dalis, kurių kiekviena pateikia naują Siuzerenų ir žmonijos santykių lygmenį. Nuo Šaltojo karo laikų ir maištaujančių grupuočių iki paskutiniosios Žemės kartos, kuriai lemta sužinoti tiek Siuzerenų atvykimo tikslą, tiek pačių žmonių paskirtį Visatoje.

Kiek keistai nuteikia „Vaikystės pabaigos” (anti)religinis motyvas: iš pradžių esamas tikėjimas nužudomas, bet galop visos knygos atmosfera lieka persmelkta religinių simbolių ir tarp smegenų slystančia transcendencija. Žinoma, tai labiau filosofija, futurizmas, galimybė, spėjimas, nors ir labai keistas, neįprastas, tuo pačiu – viliojantis, traukiantis lyg uždraustasis obuolys.

Clarke’as sukūrė tikrai stebinantį žmonijos paskutinių dienų paveikslą, kuris užgožia visus kitus šio, per dieną įveikiamo romano, trūkumus – išblaškytas ir per daug apkarpytas siužetines linijas, neišgrynintus veikėjų charakterius, apimtį, kurios čia norėjosi bent dvigubai daugiau.

Vienok, visiems mokslinės fantastikos fanams perskaityti būtina.

—–

Informacija apie knygą: Clarke, Arthur C. Vaikystės pabaiga / Childhood’s End [romanas]. iš anglų k. vertė Raimundas Kaščius. Vilnius: „Bonus animus“, 2008. 208 p. (Serija: Zenitas).