[kino teatre:] ARGO (rež. Ben Affleck, 2012)

Kiek pavėluotai (tik nominavus septyniems Oskarams, kai visi internetai jau buvo pilni kopijų) mūsų didžiuosius kino ekranus pasiekęs filmas. Nenuspėjo platintojai jo pasaulinės sėkmės, nors Beno Afflecko režisūrinius gebėjimus galėjo įvertinti jau po „Gone Baby Gone” ar „The Town”.

„Argo” rodo tikrus 1979-ųjų įvykius Irane: revoliucionieriai užima Amerikos ambasadą, ima įkaitus, tačiau šeši darbuotojai pasprunka ir pasislepia Kanados ambasadoriaus namuose, JAV valdžia suka galvą, kaip saugiai iš nedraugiškos šalies parsigabenti savo piliečius. Suka ir susuka…

Didesniam malonumui patirti rekomenduočiau prieš filmą realiosios atomazgos neieškoti, nes tai visgi istorinis trileris, kuriame siužeto atomazga vaidina ne paskutinę rolę.

„Argo” paliko dvejopą įspūdį. Filmas tikrai žiūrimas, įtraukiantis, supažindinantis su pikantiškais istoriniais įvykiais, tačiau nieko ypatingo, novatoriško jame nerasta, nesinori šaukti, jog būtina pamatyti, nes buvo „vau”. Taip nebuvo. Juolab, kad tai tik tikrovės atspindys, o ne pramano ekranizacija, kurią būtų galima girti už originalumą.

Amerikiečių puikavimasis savimi, kokie jie šaunūs ir talentingi, jau lenda per gerklę, teroristiniai ir šnipų siužetai, paremti tikrais faktais, taip pat – ne naujiena. „Argo” fabuloje žavi meniškas – kinematografiškas – politinės problemos sprendimas. Visa kita – įprasta istorija su laiminga pabaiga, kuriai skirti dvi valandas buvo kiek gaila.

Affleckas dideliais žingsniais žengia į režisūrą, tiksliau, seka rimto humoristo George Clooney ir istorijos menintojo Clinto Eastwoodo pėdsakais. Ir reikia pripažinti, kad kol kas jam tai sekasi. „Argo” keturiasdešimtmetis režisierius susitvarko su dokumentalizuota stilistika, geba rimtumą suderinti su ironija, nepriekaištingai atkuria aštuntojo dešimtmečio atmosferą, talentingai augina įtampą, jaučia kamerą ir tikėtina, jog amerikiečius privertė ploti atsistojus dar iki titrų. Savų pliusų prideda ir „Žvaigždžių karų” figūrėlių panaudojimas bei surinkta savo darbą išmanančių aktorių komanda.

Tačiau tai vienkartinio žiūrėjimo, atmosferinė juosta, prisotinta jau įprastų holivudinių štampų ir žanro klišių, stokojanti pačio Afflecko, kaip pagrindinio veikėjo, įtikinamesnės vaidybos (užsiželdinti barzdą ir būti charizmatišku savimi – menka aktorystė).

O po šitokio „Argo” norisi sulaukti ir pagal filme naudotą scenarijų (parašytą pagal fantasto Roger Zelazny romaną „Lord of Light”) susuktos juostos.

httpv://www.youtube.com/watch?v=w918Eh3fij0

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.