Knyga: MICHAEL CRICHTON „Baimės būsena“

Niekuo taip stipriai netikima, kaip tuo, kas mažiausiai žinoma.

Montenis

Pradėsiu nuo pačio Michaelo Crichtono. „Andromedos štamas“, „Juros periodo parkas“, „Sfera“ jau tapę tiek literatūros, tiek kino fantastikos klasika. O nemėgstantiems žymaus atitrūkimo nuo realybės tikrai žinomas ir mūsuose rodytas serialas „Ligoninės priimamasis“ (ER). Visa tai sukurpta genialios Crichtono plunksnos. Nors gal nereiktų šio amerikiečio vadinti genijumi. Genijai šlovę išsikovoja nepervargdami, o Crichtono kūriniuose matyti didžiulis pasiruošimo darbas.

Kad ir romane „Baimės būsena“: perskaičius akivaizdu, kad autorius ne dėl noro pasipuikuoti pateikia 172 literatūros šaltinius, kuriais rėmėsi rašydamas knygą. Tai moksliniai, ne kokie grožinės literatūros, šaltiniai (studijos, straipsniai, tyrimai, oficialūs statistiniai duomenys etc.), kurie tikrai ne paneigia, o tik patvirtina, kad „Baimės būsenoje“ išdėstytos sąmokslo teorijos gali turėti rimtą pamatą teigti, kad Alas Goras jaunesnysis su savo „Nepatogia tiesa“ (An Inconvenient Truth) yra tiesiog eilinis parsidavęs politikierius, arba, geriausiu atveju, tiesiog paveiktas visuotinio atšilimo baimės žmogelis. Taip, toks, kokių yra milijonai. Ir aš pats buvau tarp tokių. Ir politiškai kerštingą oponentams Goro filmuką priėmiau rimtai (knygos neskaičiau), net lemputes ėmiau pirkt taupančias energiją: buvo užgimęs noras prisidėt prie Žemės anglies dvideginio sumažinimo. Gi, po velnių, ledynai tirpsta, gamtos kataklizmai vis žiauriau niokoja žmonių gyvenamuosius rajonus, o gyvūnijos rūšys nyksta tūkstančiais į metus.

Trileris „Baimės būsena“ sako – STOP. Žmogau, tu esi dezinformuotas, tu tiesiog tiki tuo, ką tau bruka, ir nepajudini subinės panagrinėt faktus, kurie nėra tokie vienareikšmiai. Ir čia galima pradėti žaidimą „Ar žinai, kad?“, kur būtų tokie klausimai:
…, kad ledynai tirpo visada, o pastaruosius metus daugumoje vietų jie padidėjo?
…, kad El Ninjo yra reguliarus ir 1997-98 El Ninjo sukeltas orų poveikis JAV kainavo 4 milijardus dolerių nuostolių, ir tuo pačiu atnešė 19 milijardų dolerių pelno?
…, kad kanibalizmas nėra tik siaubo filmų prasimanymas?
…, kad DDT neturi kancerogeninio poveikio žmogui, o jo uždraudimas nuo maliarijos į kapus nuvarė 50 milijonų žmonių?
…, kad Kilimandžaros ledynas sparčiai tirpsta ne dėl visuotinio atšilimo, o dėl miškų iškirtimo jo papėdėje?
…, kad jūros lygis vienur kyla, tačiau kitur krinta?
…, kad niekas nežino, koks žmogaus įnašas į dabartinį atšilimą?
…, kad niekas nežino, kaip visuotinį atšilimą sustabdyti (ten, kur jis yra)?
…, kad kylantis CO2 lygis neturi nieko bendro su šylančiu klimatu?
…, kad visuotinio atšilimo teorija reikalinga tūkstančiams aplinkos apsaugos funkcijas įgyvendinančių institucijų visame pasaulyje, nes tai yra vienas iš būdų pritraukti pinigus?
ir, ar pastebėjai, kad visuotinio atšilimo teorija grindžiama ne ką patvaresniais faktais, nei praeitame amžiuje įsivažiavęs eugenikos judėjimas, kuris buvo pagrindinis holokausto arba „rasinės higienos“ arkliukas !!!

Visuotinė baimė. Baimė dėl ateities, baimė dėl užterštos aplinkos įtakos sveikatai, baimė dėl laukinių gyvūnų platinamų ligų, baimė susilaukti silpnapročio ar apsigimusio palikuonio, kraujomaišos baimė, baimė valgyt tręštas daržoves etc. Net baimė netikėti visais, nes negali gi visi klysti. Krūva baimių, supančių mus iš visų pusių, valdo mus, pastūmėja atlikti vienus veiksmus, nuo kitų – susilaikyti. Baimė, kuria mumis kažkas manipuliuoja, kurią mes gavome iš savo tėvų ir perduodame savo vaikams. Baimė – tai būsena, kurioje tu gyveni, tik to nesuvoki.

Apie tokią baimę kalba M. Crichtono „Baimės būsena“ (nors „State Of Fear“ galima išversti ir „Baimės valstybė“), kurią, tikrą tiesą rašo ant viršelio, prarijau per porą dienų, nes negalėjau padėti į šoną. Taip, tai grožinis kūrinys, taip vadinamas modernus technotrileris (kurio žanro tėvais laikomas pats M. Crichtonas ir Tom Clancy), kur įtampa kuriama įprastais būdais: įmantrūs nužudymai, slaptos organizacijos ir jų agentai, fantastiški įrenginiai, kova dėl pinigų ir valdžios, plati geografija (nuo atogrąžų iki Antarktidos) ir triumfuojantis gėris, kurio pusę čia palaiko visuotinio atšilimo teorijos skeptikai.

Tai nėra bukas lakstymas iš vieno pasaulio galą į kitą, kaip D.Brawno „Da Vinčio kode“ ar neseniai skaitytame S. Berry „Aleksandrijos bibliotekoje“. Crichtono veiksmas įsuktas į realių, įdomių, netikėtų, negirdėtų, verčiančių susimastyti faktų pynę, kurioje daugiau randi tiesos nei pramano. Tiesą sakant, „Baimės būsenos“ tekstinės ir grafinės (taip, knygoje rasite ir grafikų) teorijos mane įtikino labiau nei „Nepatogios tiesos“ gražūs paveiksliukai, ir aš dabar nebetikiu, kad visuotinis atšilimas atsirado dėl žmogaus veiklos. Ei, mokslinčiai, pateikite man faktų, o tai energiją taupančių lempučių tikrai nebepirksiu: pasidomėjau – pasirodo jos ne tokios ir nekaltos,- pakaks lobti „Osramui“.

Norit nebebijoti – perskaitykit „Baimės būseną“, ji tikrai verta visų pagyrų ir antrojo tiražo.

p.s. M. Crichtonas mirė pernai, skelbiama – nuo gerklės vėžio, praėjus tik keliems metams po pasaulio aplinkosaugininkus sukrėtusio romano. Kas tai? Tema naujam trileriui?

p.p.s. Ir dar vienas faktas trilerio tema papuolė į mano akiratį jau parašius apžvalgėlę: visai netyčia sužinojau, kad JAV ir kitų šalių gamtosaugininkai ne vieną dešimtmetį spekuliavo falsifikuota 1854 m. indėnų vado Seattle (Chief Seattle) kalba, kurią, aplipdę pramanytais išvedžiojimais, naudojo gamtos turtų išsaugojimui. Apie tai daugiau galite rasti Internete arba lietuviškai išleistoje Ingmar Bernd Gutberlet knygoje „50 didžiausių pasaulio istorijos melagysčių ir legendų“.

17 komentarų apie “Knyga: MICHAEL CRICHTON „Baimės būsena“

  1. Visada buvau tarp „goro-skeptikų“.:) Reikės paskaityti šitą. Clancy’s man patinka kaip lengvas atostogų skaitaliukas, o jei šito stilius panašus, o informacija nepernelyg melaginga, turėtų būti visai prasminga.

  2. O mane visada „žavėjo“ žmonės, kurie iškapstys bet kokį informacijos šaltinį, kad tik pateisintų savo tingumą bei apsileidimą. Jbtvmt, kur jūsų sveikas protas? Ant ledynų man nusispjaut, man skauda, kad išėjus pakvėpuot grynu oru, kvėpuoju švinu. Man atrodo kvaila palikti bėgantį vandenį, kol per trisdešimt sekundžių nueisi pažiūrėt ar į balkoną nepriskrido musių, kaip ir nesuprantu, kodėl kiekvienai makaronų rūšiai reikia turėti po atskirą puodą bei naudoti žemės resursus sukant H „ekonomijos“ klasės lemputę, kai tai galiu padaryti su A klasės energiją taupančia? Mažai rasi kažkokių iškilių faktų, kurių kas nors nenuneigė. Žiūrint iš tokios perspektyvos, gali rasti ir komptetetingų šaltinių paneigiančių rūkymo žalą, alkoholizmo, tai, kad sumažinus greitį nuo 60 iki 55, tikimybė avarijos atveju neužmušt pėsčiojo padidėja 30% ir t.t. ir pan., bet mano manymu tai reikalinga tik skubančios ir perdėtai vartojančios visuomenės įpročiams pateisinti. Mane veikia racionalus protas, asmeninis suvokimas, kas yra gerai/blogai, o tokios galybės faktų demistifikavimas kvepia pigiu populizmu grožinės literatūros fone.

  3. Pavlik, nepurkštauk neskaitęs. ten imama globaliu mastu aplinkosauga ir jokiu būdu nesakoma, kad reikia teršti gamtą, kad išmetamos dujos yra gerai, kad nereikia atliekų rūšiuoti ir pan. buitiniai reikalai.
    prieš kokius metus būčiau su tavim sutikęs ir dėl ekonomiškų lempučių, bet dabar nebe, nes po panaudojimo praktiškai pamačiau, kad „antra medalio pusė“ yra teisinga.
    http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/straipsnis?name=straipsnis-5296&l=2

  4. gerbt manau reik kiekvieno nuomone, bet atmetus visus uz ir pries (tiek goro, tiek CRICHTON) lieka daug dalyku, kuriu nereik ignoruoti. zmones gobsus, tingus ir padarys viska, kad pasiteisintu. atsilimas yra faktas, dar mokykloj (pries 10m) besidomint biochemija teko skaityt straipsniu su alertais apie neigiamus pokycius. kas paneigs musu poveiki aplinkai, kai pramones suolis per pask simtmeti buvo kolosalus. kaip bebutu, manau svarbu kiekvienam individualiai elgtis atsakingai kiek tai imanoma, o nuomoniu, faktu ir viso ko buvo ir bus. smagu (nors ir nesutinku), kad autorius drasiai isreiske kitokia nuomone!

  5. Tai tame ir esmė, kad yra „nepatogi tiesa“ (ta, kuri verčia keisti įpročius ar vadina tave egoistu, jeigu jų nekeiti) ir yra „patogi tiesa“, kurios tu ieškai, kaip pelė sūrio. dabar tu man dar papasakok, kad ši knyga įkrėtė tau proto dėl tų lempučių – tu man prieš pusmetį ar metus jau kalbėjai tą patį. kita vertus, ką tą patį? 12 metų po 8 valandas per dieną švytinaisi po gyvsidabriu užpildytomis lempomis ir nieko :) Nieko, nes ir pavojingos medžiagos pavojingomis tampa naudojant pavojingais kiekiais. Na, nebent antra medalio puse dar laikai, kad jų šviesa tau negraži (yra n pasirinkimo, tik, aišku, ne rimi), lėtai įsižiebia (čia irgi galioja senos laidos lemputėms), etc.

  6. Pauliau Rymeiki, iš kur ore švinas, jei naudojamas tik bežvinis benzinas? Dar vienas neišprusęs „entuziastas“.

  7. Man nereik žinot išmetamųjų medžiagų sudėties, kad suvokčiau, jog jų sudėtis skiriasi nuo gydomųjų eterinių aliejų. Jeigu norit pasikabinėt prie kablelių, sveikinu, matyt esate dar vienas „patogios tiesos“ šalininkas, jeigu ne – bent kokioj wikipedijoj pasiskaitykit, kuo kvėpuojat mašinų dėka.

  8. pritariu pauliui siuo kausimu. yra dar ir salutinis masinu poveikis – jos sukelia daug dulkiu, kad irgi nesa savo indeli sveikatai.

  9. Neieškantiems patogios tiesos gali pakakti paskaityti įrašą http://en.wikipedia.org/wiki/State_of_Fear (ties Scientific Criticism) po ko pasidarys aišku, kaip autorius manipuliuodamas dideliais dalykais kvailina žmones. Panašu, kad vienintelis pritariamasis balsas knygos autoriui atėjo iš metereologijos profesoriaus Richard Lindzen, kuris susijęs su OPEC, Exxon ir Western Energy. Juk žinot, kas tai per kontoros? :)))

  10. 172 šaltiniai nėra kažkas įspūdingo – tiek maždaug reikalinga geram magistro baigiamajam darbui. O ta knyga parašyta anksčiau už Al Gore. Bet niekas manęs neįtikins, kad Crichtonas gali kalbėti mokslo kalba, ne ne :)

  11. Tai dar pacituok Petraitį, Antanaitį ir Smith’ą, kurie pritaria MK fantazijom :)Norint daryti kokias nors išvadas, jeigu nesi specialistas, tai bent jau pasidomėk originaliais tyrimų šaltiniais, o ne.. Pats supranti.

  12. Čekuolis nepritaria, tiesiog cituoja F.Dysoną http://en.wikipedia.org/wiki/Freeman_Dyson#Global_warming , kuris sunkiai įsipaišytų į Petraičių krūvą.

    Ir yra krūva originalių šaltinių, kurie paneigia Goro populizmą. Tiek pat yra ir patvirtinančių, bet pR neįsigilini ir nenori suprast, kas norima pasakyti. M.Kraitonas rėmėsi originaliais mokslininkų šaltiniais ir pateikė teoriją, kurios tikslas buvo ne įrodyti, kad nėra atšilimo (jis yra, tik žmonija iki šiol nesuvokia priežasčių) bet, kad žmonija nuolat yra veikiama baimės faktorių, kurie juos verčia elgtis vienaip ar kitaip neįsigilinant į problemą. Ir nebūtinai tai susiję su aplinkosauga.

  13. Man tam nereikia skaityti tavo populisto Crichtono – turiu n socialinės / psichologijos vadovėlių. Aš gi bent jau su tavim labiau kalbu apie tai, kad vadinu tinginiais ir kitokiais patogumų vergais tuos, kurie pritemps bet kokią teoriją iki savo gyvenimo būdo – kad tik nereiktų keistis (tipiški tie apie kokius Crichtonas, matyt, ir rašo). Dar kartą pakartosiu – man nusispjaut į tai, kiek kaminų yra Lietuvoje/Pasaulyje – mane tiesiog knisa tai, kad aš turiu kvėpuoti tavo ir panašių į tave išmetamosiomis dujomis (ne tik šaibom :D).

  14. Tai būtent, kad tu pasukai kalbą nuo globalinio atšilimo iki miesto užterštumo, kas yra visai skirtingas dalykas ir neturintis daug bendro su aprašoma knyga.
    Detalesnis pranešimas Dysono – http://elementy.ru/lib/430801
    p.s. gerai, kad tu nešiki, nemyži, o jei tai darai tikiuos vandenį nuleidi tik kas antrą kartą. ko nepadarysi dėl planetoz zemlia :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.