Orams kaistant norisi kažko lengvesnio. Ne tik smegenims, bet ir rankai. Tad vis mieliau kartu kompaniją palaiko kišeninis formatas, kurio lietuviškai nėra tiek, kiek norėtųsi. Kita išeitis būtų elektroninės knygos. Štai ir “Vaga” pranešė žengianti į tąją rinką, tik klausimas, ar bus ten iš ko rinkti. Bent kol kas lietuviškų elektroninių knygų kainos ir pasiūla neverti dėmesio. Nekalbant apie mistinį interaktyvumą ir apie tai, jog prieš tai reikėtų įsigyti normalią skaityklę, kaštuojančią ne vieną šimtą litų. Tad grįžtu prie mirusių medžių knygų, paskutiniu metu naujais viršeliais traukiančių akį.

Šviežias kraujas literatūros pasaulyje lietuviškai – jaunos JAV rašytojos Téa Obreht romanas „Tigro žmona“ jau išverstas ir išleistas. Iš Balkanų kilusios autorės (gimusios tik 1985-aisiais) kūrinys pernai laimėjo „Orange Prize for Fiction“, aplenkęs E.Donoghue “Kambarį”.

Romano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno.

Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikėtiną „tigro žmonos“ istoriją: vieną žiemą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vokiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoologijos sodo, o jį globoti imasi kurčnebylė mergina.
Užburiančiai pasakodama šeimos legendą, be kita ko, gvildenančią ir universalias netekties bei meilės temas, ir sumaniai megzdama kelių stebuklinių istorijų, – jos atrodo per daug magiškos, kad būtų tikros, – siužetus, autorė labai pagauliai ir gyvai atskleidžia šiurpų ilgų, įsisenėjusių konfliktų Balkanuose vaizdą.

—-

“Metodika” toliau didina tempą ir skelbiasi, jog greit ant prekystalio padės 2010-ųjų Bookerio laimėtojo Howardo Jacobsono romaną “Finklerio klausimas”; šiemet turėtume sulaukti ir naujausiojo Lloydo Joneso romano “Perduokite pasaulį man (Hand Me Down World), o kol kas galime vartyti ir žinoma skaityti garsiausią Joneso romaną “Ponas Pipas”, 2007-aisiais patekusį į trumpąjį Bookerio sąrašą..

Tikrais istoriniais įvykiais paremtas romanas nukelia į saulėtą atogrąžų salą Ramiojo vandenyno pietuose, netoli Australijos. Uždarą ir ramų vietinių gyvenimą sudrumsčia pilietinis karas, suniokojamas visas žmonių turtas – namai, drabužiai, buities reikmenys. Dingus mokytojai, vienintelis per neramumus saloje likęs baltasis – ponas Votsas – tampa naujuoju vaikų mokytoju. Išdėstęs jiems įprastus dalykus ponas Votsas kiekvieną dieną atverčia Ch. Dickenso romaną „Didieji lūkesčiai“.

—–

Pulitzerį bei daugybę kitų apdovanojimų susišlavęs Arto Spiegelmano “Maus” pasitinka Lietuvos skaitytojus neįprasta vyresnei kartai komikso forma. Būtent “Maus” gali vyresnių komikso žanro skeptikų (jaunimas jau visai mielai seka Donaldo ir japoniškų manga herojų nuotykius) nuomonę apversti aukštyn kojomis. Tikrai verta pabandyti.

Žymus iliustratorius ir komiksų žanro populiarintojas Artas Spiegelmanas (g. 1948), aprašydamas savo tėvo išgyvenimus karo metu bei savo santykius su tėvu, jo praeitimi ir dabartimi, panaudojo grafinio romano formą. Romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Spiegelmanas apmąsto ir daugeliui savo amžininkų rūpimas problemas: mišrias santuokas, kartų konfliktus, savirealizaciją, bandymą derinti kalbos formą ir turinį.

Romano kalba – ypatingai svarbi. A.Spiegelmano tėvas Vladekas kalba netaisyklinga anglų kalba. Atvykęs į JAV, jis ten nepritapo, taip iki galo ir neišmoko kalbos, ir vos prasižiojęs yra kaipmat atpažįstamas kaip lenkų žydas. Perėjęs karą ir kraštutinės atskirties patyrimą, dabar jis pats tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai siekia atskirties nuo jam įtartinos ir nesuprantamos visuomenės, ir tą perteikia jo kalba. Daugiau…

—-

“Eridanas” pradeda leisti dar vieną mokslinės fantastikos ciklą – Bob Shaw “Orbitsvilis” yra trilogijos pirmoji knyga. Jau amžinatilsis airis Shaw britų buvo mėgiamas: tarp turimų trijų British Science Fiction apdovanojimų yra ir skirtasis “Orbitsviliui” – už geriausią 1976-ųjų romaną. O ar tekstas išlaikė trisdešimt kelerių metų išbandymą, bus aišku tik paskaičius.

Kapitonas Garamondas buvo bene geriausias žvaigždėlaivių pilotas visame Žemės kosminiame laivyne. Deja, ne dėl jo kaltės įvykus nelemtai tragedijai, jis priverstas bėgti kuo toliau nuo savo gimtosios planetos.

Tačiau tai ką atranda kapitonas Garamondas, ko gero, taps didžiausiu turtu būsimosioms Žemės kartoms, neišsenkamu gamtinių išteklių ir gyvenamosios erdvės šaltiniu mūsų palikuonims. Jeigu tik kiti „apsukrūs” žmonės nesumanys pasinaudoti šiuo atradimu vien savo siaurais asmeniniais tikslais… Daugiau…

—–

“Gimtasis žodis” išleido anglo Garry Kilworth fantastinį romaną jaunimui “Atika”. Mėgstantiems “narnijas”, “terabitijas” ir “harius poterius” bus pats tas.

Džordis, Chloja ir Aleksas persikėlė gyventi į naujus namus kitame mieste. Iš pradžių gyvenimas teka gana nuobodžiai, bet vieną dieną senasis namo savininkas paprašo vaikų užkopti į palėpę ir paieškoti jo seniai pamesto laikrodžio… Trijulė nė nenutuokia, kokie nuotykiai jų laukia. Juk tai ne paprasta palėpė, o magiškas pasaulis, kur viskas įgavę visai naują, netikėtą ir net pavojingą pavidalą. Čia laikas eina atgal, dunkso rašomųjų mašinėlių kalnas, veidrodžių slėnis, spintų kaimas, gyvena palėpės žygeivis, vudu lėlės, grindų šukuotojas, kaukė Makišis, rašalo kipšiukai, iškraustymo firma. Ta stebuklinga šalis užburia bebaimius jos lankytojus. Jie net patys ima abejoti, ar verta grįžti į įprastą gyvenimą. Daugiau…

—–

“Obuolys” neišlipa iš skambių pavadinimų, tačiau pradžiugina ir įdomiais leidiniais. Štai serijoje “Skandinaviško detektyvo elitas” išleistas islando Arnalduro Indridasono romanas “Užnuodytas kraujas” turėtų sudominti detektyvinio žanro mėgėjus. Gal užkabins ir porą skyrelių patalpintų internete. Tiesa, elito knygas galėtų versti iš originalo kalbos.

Iškviestas į „banalios islandiškos žmogžudystės“ vietą – rastas senolis pelenine suknežinta kaukole – detektyvas Erlenduras netrukus įsitikina, Erlenduras netrukus įsitikina, kad viskas yra kur kas painiau nei atrodo. Ir kaltininko nepavyks rasti kaip paprastai – tiesiog paklausinėjus kaimynų. Auka Holbergas prieš daugelį metų išprievartavo moterį, bet nuteistas nebuvo. Moteris susilaukė dukros, kuri mirė vaikystėje nuo reto smegenų auglio. Ekshumacija atskleidžia, kad mergaitė palaidota be smegenų. Aiškindamasis dešimtmečių senumo įvykius Erlenduras atsiduria Genetinių tyrimų centre, kur nuo 1915 m. keliauja kiekvieno islando ligos istorija ir kraujo mėginiai, kur nagrinėjama DNR. Viena mįslė veda į kitą, o rezultatas – meistriškas detektyvas iš Skandinaviško detektyvo elito serijos, tęsiantis puikias Stiego Larssono Mergina su drakono tatuiruote tradicijas. Daugiau…

—–

“Alma litera” perleido Stepheno Kingo “Švytėjimą”. Knyga verta storų viršelių, tad gaila, kad vėl turėsim tik minkštais.

—–

NAUJOS G.EROS KOVO KNYGOS