Galvojau paprotinti liaudį, karts nuo karto čia užmetančią akį, eit klausyt ambicingųjų afrikiečių BLK JKS, bet gi jie perdėm taksidermiški. O štai sarkastiškasis, tiesmukiškasis Adam‘as Green‘as po nieko naujo nesakančio nesusipratimo, pavadinto „Sixes and Sevens“ (2008) vėl prikaustė dėmesį su naujuoju albumu „Minor Love“. Plius postūmį davė senos simpatijos ir tas dažnokas G. paieškos išmetamas užrašas: „Deja, bet panašu, kad mes apie tai nerašėm. Gal tu nori parašyti?“. Noriu.
Noriu parašyti apie už mane jaunesnįjį Leonardą Coheną, katras naujojo tūkstantmečio pradžioje kartu su dar viena prietranka (Kimya Dawson) prisidengę pavadinimu „The Moldy Peaches“ ir įlindę į pliušinių meškiukų kailį išdarinėjo scenoje retam suvokiamus antifolkinius outfit‘us. Abiems pasukus soliniais keleliais, nuo 2004-ųjų „persikėliai“ dingo, tiesa, po filmo „Juno“ sėkmės, liaudžiai reikalaujant senojo opiumo, trumpam buvo vėl susibėgę atlikti to žymiojo hituko:
httpv://www.youtube.com/watch?v=_cQh1BOJXJA
The Moldy Peaches „Anyone Else But You” Live
Albumas „Minor Love“ Green‘o solinėje diskografijoje jau šeštasis. Ir drįsiu teigti geriausias. Nebesitikėjau to iš Adamo: gi anksčiau bičiukas smagindavo(si) savo arogancija, nuolat kintančiomis emocijomis ir ironiškai vulgariais tekstais. “Minor Love” savo nuotaika ir atlikimu primena Сплин lyderio Aleksandro Vasiljevo (Александр Васильев) intymių virtuvinių muzikavimų rininį „Черновики”, kuriame liejasi ne tik brandi poezija, bet ir subtilus klausomas muzikavimas. O sąmoningas įrašo subuitinimas tik dar labiau kerta į širdį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=8dvwRE4gok0
Give Them A Token
14 naujų kūrinių, kurių ilgiausias trunka nepilnas tris minutes, prabėga greitai ir pateikia netikėtų siurprizų: vietomis vyriokas užtraukia ir užgroja taip, kad pavydėt galėtų ir Iggy Pop, ir Lou Reed ar Beck’as (“What Makes Him Act So Bad”, “Oh Shucks”, “Lockout”) ir Elliott Smith (“Bathing Birds”, “Don’t Call Me Uncle”)
httpv://www.youtube.com/watch?v=wI3jES0M5_c
Cigarette Burns Forever
Albumo leidėjai skelbia, kad “Minor Love” sukurptas Greenui būnant dideliausioje izoliacijoje, ir kad veik visų instrumentų partijos atliktos pačio daininko. Šie tiek pagelbėjo ir broliukas Joel Green bei draugelis Rodrigo Amarante (iš “Little Joy”, kuriuos pamėgom po to paties pavadinimo albumo 2008-aisiais).
httpv://www.youtube.com/watch?v=EGUcS5Auiac
Buddy Bradley
Gal kiek per daug ramybės ir klausymo komforto iš Adamo Greeno, bet man jis toks (jautrus, atviras, nuogas) patinka dar labiau. Ir po “Minor Love” nebeliko jokio skepticizmo, kad iš jojo tikrai gali išeiti visai pakenčiamas Cohenas (paklausom bent “Boss Inside”).
Official Site | MySpace Music | The Lake Room (Blog)
oi, Adamas man labai labai, o Minor Love labai nudžiugino po ne itin džiuginančio Sixes and Sevenes.
kol kas mylimiausias jo albumas :)
Nu iš numestų „linkų” galiu teigti, kad visiškai nuobodu ir neįdomu. Taip, gal ir linksma bei nuotaikinga muzika, tačiau tokio įrašo vieta – nebent mašinoje. Gal tiesiog muzika ne man :)
„Sąmoningas įrašo subuitinimas” – įdomus išsireiškimas. Manau tokio rokelio fanams (o jų yra tūkstančiai) tai – idealus darbas.
šituo norėjau pasakyti, kad įrašas ne koks superduper nuglaistytas studijoje, o toks ala demo padarytas į gerą diktofoną.
arnai, ten ne muzika – o daugiau poezija.