Aleksandr Sokurov „Saulė“ – tik k/c „Skalvija“ rodomas filmas. Ant kino juostos, tiesa, be spalvinių sodrumų, specialiai patamsintų tonų, tarsi būtų filmuota ant garsiosios sovietmečio rusiškos CBEMA juostos. Galima numanyti, kad tai daryta specialiai – filmas apie tragišką ir niūrią Japonijai II Pasaulinio karo pabaigą, kai jų dievinamas imperatorius Hirohito (Saulė) buvo priverstas prarasti garbę, orumą ir valdžią prieš nugalėtojus amerikiečius. Filmas – trečia trilogijos (ankstesnės buvo: „Молох“ ir „Телец“) dalis. Darbas kamerinis, į kiną reikalaujantis atidaus, ne pramoginio žvilgsnio, prisijaukinimo prie stiliaus. Todėl negaliu visiems rekomenduoti. Gali būti ir nepriimtina, nes apie japoniškos ir Vakarų (amerikietiškos) kultūros sankirtas pasakojama visai kitaip negu daugeliui priimtiname puikiame Sofijos Coppola „Vertimo sunkumai“ („Lost in translation“). Kitos nuotaikos, kitokia būtinybė susikaupti… Neįmanoma paneigti, kad filmas orientuotas „elitiniam“ žiūrovui. Todėl suprantama, kodėl nedavė jam prizo Berlyno kino festivalis, nors kada pamatėme, koks yra tų, 2005m. laureatas (afrikiečių „Karmen“), keista tapo daug labiau… Toliau skaityti Aleksandr Sokurov „Saulė“ (Солнце) →