Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

ALEXANDRE DUMAS „Trys muškietininkai”

Kultūra (kt.), Literatūra

Pradėsiu nuo asmeniškumų ir nostalgijos. Kurioj tai klasėje kuriais tai metais man jau leido įžengti į tą patalpą, kur lentynose slėpėsi iki tol uždrausti vaisiai — nebe vaikams, o paaugliams skirtos knygos. Tarp jų, „Drąsiųjų kelių“ serijoje, vietą rado ir keli Dumas romanai. Žinoma, pirmiausia griebiau „Tris muškietininkus“, po jų bibliotekininkės užsiprašiau rezervuoti tęsinį „Po dvidešimties metų“, o, kai ir šiuo nepasisotinau, vakarus teko leisti prie keliatomių kirilica išmargintų „Vikonto De Braželono“ puslapių, nes lietuviškojo leidimo mano gimtojo miestelio bibliotekininkės jau seniai nebuvo regėjusios.

Kaip dabar prisimenu tuos laikus, kai lyg stropus mokinys žodyno pagalba puslapis po puslapio kiekvieną vakarą stūmiausi per muškietininkų, jų palikuonių, tarnų ir karalių gyvenimus. Net šiandien nesiryžčiau tokiam žingsniui, Toliau skaityti ALEXANDRE DUMAS „Trys muškietininkai” →

RAPHAEL SAADIQ – Stone Rollin’ [2011]

Albumai, Muzika

Smagu kasmet gauti po tokį ritmišką, šventišką ir dainingą albumą, kur soul ir r’n’b persipynę šiuolaikišku skambesiu tinka ne tik radio topams, bet ir išrankesnei ausiai. Pernai tai buvo britas Plan B su „The Defamation of Strickland Banks”, šiemet amerikietis juodukas Raphael Saadiq savo albumu „Stone Rollin'” traukia dar labiau. Dešimties kūrinių ritmiško soulo fone galima prigaudyti ir džiazo, ir bliuzo, ir rokenroliško funko, kurie nuneša į šeštąjį-septintąjį dešimtmetį, kurį atstovauja akiniuoti moksliukai albumo viršelyje, bet „Stone Rollin'” nedvelkia naftalinu. Tai tikriausia senomis manieromis naujai nušlifuota deimanto forma kūnui („Day Dreams”, „Radio”) ir sielai („Movin’ Down The Line”, „Good Man”).

httpv://www.youtube.com/watch?v=uh2-RJnDGgQ

Movin’ Down The Line Toliau skaityti RAPHAEL SAADIQ – Stone Rollin’ [2011] →

Bliūzuojantis Atgrubnagis šiemet pristatė net du albumus

Anonsai. Naujienos

Bliuzo muzika Lietuvoje ir taip nėra populiari, o lietuviškai bliuzą grojančiuosius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vienas toks pirštas būtų Atrgubnagis – vis dar po pseudonimu besislepiantis ir savo asmenybės neatskleidžiantis kūrėjas jau aštunerius metus gyvena ir dirba Edinburge. Ten, vieno kambario bute, gimė visa jo kūryba ir įrašai, tarp kurių – ir šiemet pasirodę net du kontrastingi albumai: “Puse velnio” ir “Tyliau už tyla”. Visi Atgrubnagio įrašai padaryti namų sąlygomis, be jokios pašalinės pagalbos – tekstų, muzikos, vokalo, aranžuočių ir, labai ribotu tiražu išleistų, kompaktinių plokštelių dizaino bei gamybos autorius yra pats Atgrubnagis.

“Ech, na ir atgrubnagis esu”,- atsidūsta kūrėjas, paklaustas apie albumų pavadinimuose paliktas gramatines klaidas, o apie savo gyvenimo kelią, kuris nebuvo rožėmis klotas, kalba šitaip:

“Man visada patiko eiti sunkesniu keliu, bandyti save, man didesnę vertę turi dalykai, kuriuos pasiekiu sunkiai. Kai pažvelgiu atgal, nusišypsau, nes esu laimingas tuo, ką ir kaip padariau, kai pažiūriu į priekį, nusišypsau dar plačiau, nes dar tiek visko žadu pridaryti.”.

Atgrubnagis, kol turi nagus, nenukabina nosies, užsispyręs, kaip priklauso tikram žemaičiui, įgyvendina savo tikslus ir per keturis pastaruosius metus jau įrašė keturis albumus bei dabar sako, norįs išmokti filmuoti, kad pats galėtų daryti savo kūriniams vaizdo klipus.

Trečiais Atgrubnagio albumas “Puse velnio” pasirodė praėjusios vasaros pradžioje ir nustebino bliūzuotojui nebūdingu, tamsiu, kietu ir griežtu skambesiu bei netikėtu, politikus pliekiančiu, tekstu “Nustokit lot”:

“Tokie saldžialiežuviai jūs jau, kad net jau noris vemt nuo rinkiminių pažadų.

Pranašaujat rojų, kalnus žadat nuverst, bet kažkodėl tauta vaikšto pliku užpakaliu.

Ech, ir velnių priėdę jūs, kalės vaikai, tarp savų gražiai dalinatės kėdes.

Jums visada yra ir bus geri laikai, visad surasit, kaip pastorint savo kišenes”.

Tiek cituotas, tiek kiti albumo “Puse velnio” kūriniai dvelkia nedangstomu pykčiu, tūžmastim, įniršiu, kurie leidžiami į pasaulį per muziką – lyg per kokį mediumą, o klausytojui telieka apsispręsti, ar prisidėti prie “lozungų”, ar toliau egzistuoti, užsidangsčius rožiniais akiniais.

Ketvirtasis Atgrubnagio albumas “Tyliau už tyla” internete pasirodė tik prieš savaitę. “Tai neturi nieko bendro su bliuzu”,- teigia pats kūrėjas. “Tyliau už tyla” skamba ramiai, lyriškai ir visiškai atitinka albumo lankstinuke užrašytą mintį: “Kartais tyla yra gražiausia muzika, kartais pauzė yra gražiausia vieta dainoje, kartais norisi groti ir dainuoti tyliai.”

Tos tylos įrodymui Atgrubnagis pateikia savo pirmąjį, paties nufilmuotą ir sumontuotą, vaizdo klipą instrumentinei kompozicijai “Tavyje trykštantis geizeris”:

httpv://www.youtube.com/watch?v=en6T7oaZFKw

Visus Atgrubnagio įrašus galima paklausyti Atgrubnagio facebook puslapyje arba http://atgrubnagis.bandcamp.com/